Tel./faks (8-5) 2478447
Adresas: S. Stanevičiaus g. 98, LT-07103 Vilnius
El. p. rastine@ateities.vilnius.lm.lt
Kraunasi...

Strateginis planas

PRITARTA

Vilniaus „Ateities” mokyklos taybos nutarimu

2017 m. gruodžio mėn. 08 d.

(protokolo Nr. 34)

 

PRITARTA

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus

2018 m. rugsėjo mėn. 13 d.

įsakymu Nr. A15-1821/18(2.1.4E-KS)

 

PATVIRTINTA

Vilniaus „Ateities“ mokyklos direktoriaus

2018 m.rugsėjo mėn. 14 d. 

įsakymu Nr. V-84

 

VILNIAUS „ATEITIES“ MOKYKLOS

2018-2022 MOKSLO METŲ

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

  

TURINYS

 

I. ĮVADAS

II. MOKYKLOS PRISTATYMAS

2.1. Bendrosios žinios

2.2. Mokyklos kontekstinė aplinka

III. MOKYKLOS VEIKLOS ANALIZĖ

3.1. Organizacinė struktūra, įstaigos valdymas

3.2. Išorinė veiklos analizė

3.3. Mokyklos stiprieji ir tobulintini aspektai (išorinis vertinimas)

3.4. Vidinė veiklos analizė

3.5. SSGG analizės suvestinė

3.6.Strateginės išvados

IV. MOKYKLOS STRATEGIJA

4.1. Vizija

4.2. Misija

4.3. Filosofija

4.4. Vertybės

4.5. Prioritetai

V. MOKYKLOS STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

VI. MOKYKLOS STRATEGIJOS REALIZAVIMO PRIEMONIŲ PLANAS

VII. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SISTEMA

 

I. ĮVADAS

 

 

 

Strateginis mokyklos planas buvo kuriamas vadovaujantis nuostata, kad strateginis valdymas ir planavimas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi mokykla laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo turimą potencialą.

 

Mokyklos strateginiame plane:

 

  • nustatyta mokyklos filosofija, misija ir vizija;
  • suformuluoti ilgalaikiai tikslai (programos);
  • numatytos priemonės, būdai tikslams pasiekti.

 

Penkeriems veiklos metams parengtas strateginis planas gali būti koreguojamas kasmet. Jam įgyvendinti mokykla rengia kiekvienų mokslo metų veiklos ir ugdymo planus. Metų veiklos planas yra kuriamas, atsižvelgiant į mokyklos ugdymo planus, papildomas mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir vadovų veiklas, numatomas mokslo metų eigoje koreguojant patvirtintus planus. Taip pat metų veiklos planas gali būti tikslinamas, sudarant mokyklos mėnesio veiklos planus.

 

Mokyklos strateginį planą rengė darbo grupė, sudaryta direktoriaus 2017-08-31 įsakymu Nr. V-87. Rengiant strateginį planą buvo laikomasi viešumo, partnerystės ir bendradarbiavimo principų. Rengimo metu plano projektas buvo pristatomas bendruomenei, svarstytas metodinėje taryboje, mokytojų metodinėse grupėse. Galutinis plano projektas aptartas Mokytojų ir Mokyklos tarybų posėdžiuose.

 

II. MOKYKLOS PRISTATYMAS

 

2.1. BENDROSIOS ŽINIOS

 

Pavadinimas

Vilniaus „Ateities“ mokykla

Steigėjas

Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Teisinė forma

Vilniaus savivaldybės biudžetinė, pelno nesiekianti švietimo, vaikų ugdymo institucija, teikiantį bendrąjį pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, organizuojantį tėvų prašymu vaikų priešmokyklinį ugdymą.

Teisinis statusas

Juridinis asmuo, kodas 190003666

Tipas

Pagrindinė mokykla

Paskirtis

Pagrindinės mokyklos tipo pagrindinė mokykla. Pradinės mokyklos tipo pradinė mokykla.

Mokomoji kalba

Rusų

Pagrindinė veiklos rūšis

Pagrindinė veiklos sritis – švietimas, rūšis – pagrindinis ugdymas, kodas-85.31.10.; pradinis ugdymas, kodas 85.20.; priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20.

Įkūrimo data

Mokyklos įsteigimo data – 1990-04-10. Įsteigta Vilniaus miesto tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu Nr.135p „Dėl numerių suteikimo Fabijoniškių gyvenamajame rajone statomoms bendrojo lavinimo mokykloms“ (jai suteiktas Nr.63). 1998-07-15 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr.225 mokyklai suteiktas pavadinimas Vilniaus „Ateities“ vidurinė mokykla. Mokykla kaip pagrindinė įsteigta 2015 m. rugsėjo 1 d., pertvarkant ją iš Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos, remiantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 1-129.

Adresas

Simono Stanevičiaus g. 98, LT – 07103, Vilnius.

Telefonai

+370 5 247 8447

Faksas

+370 5 247 8447

Elektroninis paštas

rastine@ateities.vilnius.lm.lt

 

2.2. MOKYKLOS KONTEKSTINĖ APLINKA

 

Mokyklos aptarnaujamos teritorijos – Vilniaus m. mikrorajonai: Fabijoniškės, Baltupiai, Jeruzalė, Santariškės. Yra mokinių, kurie atvyksta į mokyklą iš Vilniaus rajono gyvenviečių. Daugumos mokyklą lankančių mokinių šeimų socialinė-ekonominė padėtis yra vidutinė.

 

Fabijoniškės, Baltupiai, Jeruzalė, Santariškės – tai šiaurinė Vilniaus miesto dalis. Mikrorajonai gana skaitlingi, tačiau rusakalbių vaikų, lankančių mokyklą, nuolat mažėja. Tai vyksta dėl demografinės situacijos, šeimų emigracijos į užsienį bei vaikų išvykimo mokytis į Vilniaus m. „neišgrynintas“ gimnazijas – Vasilijaus Kačialovo, Sofijos Kovalevskajos, „Santaros“.

 

Mokykla nedideliu atstumu nutolusi nuo Akropolio prekybos ir pramogų centro, Mykolo Riomerio universiteto, Statybininkų rengimo centro, Vilniaus kolegijos Verslo vadybos ir menų fakultetų, Aklųjų ir silpnaregių centro. Artimiausios bendrojo lavinimo mokyklos – Fabijoniškių vidurinė, Senamiesčio gimnazija, S. Stanevičiaus ir Baltupių progimnazijos, „Šviesos“ pradinė mokykla. Netoli mokyklos įsikūręs „Raganiukės“ teatras, veikia sporto klubas „IMPULS“, planuojamas skeitų parkas, laisvalaikio centras „7 mūzos“, 25 metrų baseino statyba. Mokyklą supa penkiaaukščiai, devynaukščiai ir šešiolikaaukščiai gyvenamieji namai, parduotuvės „IKI“, „NORFA“, „MAXIMA“, „MANDARINAS“. Mokykla yra šalia miesto žaliosios zonos, kuri panaudojama, organizuojant mokinių ugdymą už mokyklos ribų.

 

Mokyklos bendruomenė – tai ne tik rusakalbiai Vilniaus gyventojai. Mokykloje mokosi lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai, romų tautybės vaikai. Daug vaikų yra iš mišrių šeimų, todėl, kaip rodo apklausos, mokykloje mokosi ne tik stačiatikių, bet ir katalikų tikėjimo vaikai.

 

Šiuo metu „Ateities“ mokykloje mokosi 654 mokiniai. Mažas pajamas gaunančių šeimų skaičius – 92, socialinės rizikos šeimų – 17. Stokojančių socialinių ir kitų įgūdžių mokinių – daugiau nei 50. Mokykloje kasmet daugėja mokinių, atvykstančių iš užsienio šalių.

 

III. MOKYKLOS VEIKLOS ANALIZĖ

 

3.1. Organizacinė struktūra, įstaigos valdymas

 

Organizacinė struktūra

Mokyklos administracija: Direktorius Ivanas Prosniakovas (III vadybinė kategorija), direktoriaus pavaduotojai ugdymui Svetlana Butautienė (III vadybinė kategorija) ir Liudmila Kobrina (III vadybinė kategorija), direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Silantijus Aleinikovas.

Mokykloje veikia šios savivaldos institucijos:

Mokyklos taryba. Tai svarbiausias mokyklos savivaldos organas, jungiantis mokinių, tėvų (globėjų), pedagogų atstovus (3+3+3).

Mokytojų taryba. Tai  nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija, kuriai vadovauja mokyklos direktorius. Mokytojų tarybą sudaro  direktorius, direktoriaus pavaduotojai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bibliotekininkai.

Mokinių taryba. Mokinių savivaldos organas. Taryba atstovauja mokiniams ir gina mokinių teises bei interesus, skatina aktyvios, demokratiškos, tolerantiškos, mąstančios, kūrybingos asmenybės ugdymą. Renkama iš 7 mokinių, kurie atstovauja mokinių bendruomenei mokyklos taryboje.

Tėvų komitetas. Mokyklos savivaldos institucija, vienijanti klasių tėvų komiteto pirmininkus ir atstovaujanti visos mokyklos  interesams. Tėvų komitetas renka atstovus į mokyklos tarybą.

Klasės tėvų komitetas. Mokslo metų pradžioje mokinių tėvai išsirenka klasių tėvų komitetus. Komitetas kartu su klasės vadovu planuoja klasės tėvų susirinkimus, neformaliojo ugdymo renginius, padeda spręsti organizacines klasės problemas ir kt. Atstovauja klasės interesams.

Žmogiškieji ištekliai

Mokykloje 2017 m. rugsėjo 1 d. dirba 16 etatinių darbuotojų, finansuojamų iš mokinio krepšelio lėšų, ir skirti 28 etatai techninio personalo, finansuojamo iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

2017 – 2018 m. m. mokykloje dirba 72 mokytojai: 7 mokytojai ekspertai, 22 mokytojai metodininkai, 39 vyresnieji mokytojai, 4 mokytojai. Mokinius, jų tėvus, mokytojus konsultuoja ir suteikia kitą pagalbą mokykloje dirbantys specialistai: 2 psichologės, socialinis pedagogas, logopedė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, 2 bibliotekininkės.

Planavimo struktūra

Vilniaus „Ateities“ mokykla savo veiklą planuoja atsižvelgdama į įsivertinimo išvadas bei bendruomenės rekomendacijas. Rengiamas trejų metų strateginis veiklos planas, kasmet metinė veiklos programa, metodinės tarybos, mokytojų dalykininkų metodinių grupių, komisijų, specialistų veiklos planai, bendri mokyklos veiklos mėnesio planai, mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai ir pasirenkamųjų dalykų bei dalykų modulių programos, neformaliojo ugdymo veiklos, specialių poreikių mokinių ugdymo programos.

Finansiniai ištekliai

Mokyklos veikla finansuojama iš Valstybės ir Savivaldybės biudžeto lėšų, projektinių fondų, rėmėjų, GPM 2 procentų, mokyklos patalpų nuomos lėšų.

Vidaus audito sistema

Mokykloje vykdoma pedagoginės veiklos priežiūra, remiantis kasmetiniais pedagoginės veiklos priežiūros planais.

Mokyklos veiklos įsivertinimą atlieka  administracijos ir mokytojų veiklos įsivertinimo darbo grupės.

Mokyklos finansinę veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir Vilniaus miesto savivaldybės įgalioti asmenys.

Mokyklos veiklą prižiūri miesto Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius nustatyta tvarka.

Ryšių sistema                                                                                                        

Mokykloje įrengtos trys kompiuterių klasės (viena iš jų skirta mokytojų dalykininkų darbui su mokiniais), visi dirbantys mokytojai moka naudotis kompiuterine technika. Visų mokytojų darbo vietos yra kompiuterizuotos. Mokykloje įdiegtas Internetas, pereita prie elektroninio dienyno sistemos. Mokymo(si) procese naudojami 103 kompiuteriai (iš jų 37 trijose kompiuterių klasėse) ir 26 nešiojami kompiuteriai; 25 projektoriai, 4 interaktyvios lentos, 15 spausdintuvų, 1 fakso aparatas. Visi mokyklos kompiuteriai valdomi iš „Telia“ serverio.

Mokyklos bendruomenės paslaugoms – biblioteka su kompiuterizuotu metodiniu informaciniu centru 2-ame aukšte.

Mokykloje sukurta komunikavimo sistema: informacija pateikiama mokyklos internetiniame puslapyje, elektroniniame dienyne, stenduose mokytojų kambaryje, vyksta mokytojų, klasių vadovų, kolegialių organų pasitarimai. Organizuojami visuotiniai susirinkimai tėvams, klasių tėvų susirinkimai, atvirųjų durų dienos.

Mokykloje įdiegta elektroninio dienyno sistema.

Informacija platinama elektroniniu paštu, naudojantis elektroninio dienyno pranešimų funkcija ir mokyklos interneto svetainėje www.ateities.lt

Organizuojami neformaliojo ugdymo renginiai, vykdomi projektai, akcijos.

Naudojamasi mokinių ir mokytojų duomenų bazėmis, NEC sistema KELTAS, švietimo valdymo informacinė sistema ŠVIS.

Visas finansines operacijas mokykla atlieka BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“.

 

3.2. Išorinė veklos analizė

 

(PESTE matrica)

 

Veiksniai

Galimybės

Grėsmės

Politiniai - teisiniai

Aplinka: savivaldybės lygis

Vienas iš Vilniaus miesto strateginės plėtros prioritetų – pažangios visuomenės kūrimas, tiesiogiai susijęs su švietimo ir ugdymo infrastruktūros gerinimu. Nepaisant nuolatinio lėšų stygiaus, išlieka gausesnio finansavimo šiam prioritetui tikimybė.

Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas nepajėgus įgyvendinti švietimo gerinimo ir kokybiško funkcionavimo programų, nors šiai sričiai skiriama beveik pusė miesto biudžeto.

Tinkamai komplektuojant klases, mokykla taps gimnazija ir progimnazija „po vienu stogu“, įgydama galimybę plėsti savo veiklą ir toliau tenkinti rusakalbių Vilniaus miesto gyventojų poreikius.

Po mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinė mokykla gali tapti progimnazija ir negalės tenkinti mokyklos bendruomenės narių poreikių dėl pagrindinio (vidurinio) išsilavinimo teikimo mokiniams pagal gyvenamąją vietą.

Mokyklos, priimdamos vaikus, vadovausis teritoriniu principu, naudosis skaidria elektroninio registravimo į mokyklas sistema.

Tapusi progimnazija „pailgintų“ gimnazijų apsuptyje (Kačalovo, Kovalevskajos, „Santaros“, Puškino) dėl žemesnio išsilavinimo lygmens mokykla neteks patrauklumo, mokiniai jau po 7 kl. paliks mokyklą, ieškodami  tęstinio mokymo galimybių.

Aplinka: seniūnijos lygis

Glaudus bendradarbiavimas su Fabijoniškių, Baltupių, Jeruzalės ir kitomis seniūnijomis ir seniūnijų bendruomenėmis įgalins mokyklą tapti aptarnaujamų teritorijų švietimo ir kultūros centru (įskaitant ir neformalų suaugusiųjų mokymą).

Jei mokykla nerodytų aukštų ugdymo rezultatų, tai darytų įtaką  bendruomenės nuomonei, kad mokykla neturi galimybių įgyvendinti su mokyklos aptarnaujamų teritorijų bendruomene susijusių švietimo ir bendradarbiavimo planų.

Ekonominiai

Aplinka: savivaldybės lygis

Fabijoniškių mikrorajonas yra vienas iš didžiausių Vilniuje socialinio būsto rajonų. Todėl yra tikimybė, kad daugės daugiavaikių šeimų arčiau mokyklos.

Daugės specialių poreikių mokinių ir mokinių, atvykstančių iš kitų šalių, todėl skiriamų lėšų ugdymui nepakaks (reikės papildomų pedagogų etatų arba papildomo finansavimo).

Finansavimas renovacijai suteiktų galimybę mokyklai atnaujinti pastatą ir infrastruktūrą, techninę jos būklę. Mokyklai bus įteiktas Higienos pasas.

Dėl mokyklos nusidėvėjimo ir blogėjančios jos infrastruktūros, ji tampa nepatraukli naujiems mokiniams ir jų tėvams renkantis ugdymo įstaigą.

Išlieka nedidelė galimybė, kad mokytojų ir ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimas išaugs ir augs proporcingai privataus sektoriaus atlyginimų augimui, tai leistų išsaugoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir reikalingus specialistus.

Išlieka didelė grėsmė tolesnei mokytojų socialinei atskirčiai dėl neproporcingai mažų atlyginimų (lyginant su kitais ūkio sektoriais) ir neigiamai visuomenės nuomonei apie švietimo darbuotojus, todėl geresni specialistai ir aktyvesni bei kūrybingi mokytojai ieškos palankesnių ekonominių ir kūrybinių sąlygų (įskaitant kitas ES šalis).

Didėja galimybė pritraukti ES lėšas tiek savivaldybės mastu, tiek pačiai mokyklai pasinaudojant įvairių projektų ir programų galimybėmis.

Patirtis įsisavinant ES lėšas ir tinkamai parengti projektus bei juos įgyvendinti gerėja nepakankamai sparčiai, todėl iškyla grėsmė silpnai įsisavinti galimas ES lėšas.

Išlieka galimybė, kad vyriausybė didins mokinio krepšelio finansavimą pagal realius poreikius.

Nepakankamas finansavimas neatitinka realių mokyklos poreikių.

Iš dalies finansuojami ir skatinami pedagogai, kurie persikvalifikuoja į labiausiai miestui ir mokyklai reikalingas specialybes.

Mokykloje dirba daug pensinio amžiaus pedagogų, bet mažai jaunimo.

Aplinka: seniūnijos lygis

Galimybė augti Fabijoniškių, Baltupių, Jeruzalės mikrorajonų gyventojų skaičiui – tai galimybė augti mokyklos mokinių skaičiui.

Dalis rusakalbių šeimų mikrorajone nukreipia vaikus į lietuviškas mokyklas, galvodami apie vaikų tolesnę socializaciją.

Socialiniai - demografiniai

Aplinka: savivaldybės lygis

Išlaikytos darbo vietos dėl optimalaus mokyklų tinklo ir efektyvaus mokyklos galimybių panaudojimo.

Galimas kai kurių kvalifikuotų specialistų trūkumas.

Gerėjant visuomenės išprusimui, mokiniai ir jų tėvai nesureikšmins statistinių mokyklų pasiekimų, o atsižvelgs į šiuolaikinės kūrybingos asmenybės visapusišką ugdymą, mokyklos kultūrą bei tradicijas.

Mokyklos reitinguojamos pagal brandos egzaminų ir PUPP rezultatus arba jų finansavimo galimybes, skirstant jas į prestižines ir atsiliekančias.

Vilnius toliau išliks gyventojų traukos centru, miesto gyvenamuosiuose rajonuose išliks palanki demografinė situacija arba ji gerės (dėl naujų statybų).

Dėl mažėjančio gimstamumo ir jaunimo emigracijos iš šalies mažės mokinių skaičius ir tuo pačiu – darbo vietos.

Aukštos kvalifikacijos specialistų branduolys  leis mokykloje išlaikyti ir gabiausius mokinius.

Viešosios nuomonės skatinama vyresnių klasių mokinių migracija į gimnazijas (kaip į prestižines mokyklas) neužtikrina ugdymo tęstinumo.

Ugdymo proceso socializacija ir stiprios mokyklos bendruomenės kūrimas leis kokybiškai ugdyti visų socialinių sluoksnių ir gabumų mokinius.

Mokykla gali tapti specialių poreikių mokinių įstaiga (sparčiai daugėjant specialių poreikių ir

probleminių mokinių), jei tinklo optimizavimas toliau vyks be mokyklos bendruomenės pritarimo.

Didėja dėmesys specialių poreikių mokiniams ir neįgaliųjų integravimui, todėl tikimasi pakankamo finansavimo šiems procesams.

Mokyklos infrastruktūra ir jos finansavimas nepritaikytas specifinių poreikių ir neįgalių mokinių integracijai.

Naujos vyriausybės programos leis pagerinti mokinių fizinę būklę (sveikatą).

Blogėjanti vaikų sveikatos būklė, didėjantys mokymosi krūviai būtų rimta problema siekiant mokyklos strateginių planų.

Aplinka: seniūnijos lygis

Socialinio būsto statyba seniūnijoje didins naujų šeimų atvykimą, mokykla pasipildys gausesniu mokinių skaičiumi.

Didėja socialinė atskirtis bendruomenėse, nes daugėja vaikų iš probleminių, socialiai remtinų šeimų ir likusių be teisėto globėjo.

Dėl padidėjusios aptarnaujamos teritorijos (keli mikrorajonai) susidaro labai palanki demografinė situacija mokyklos plėtotei.

Dėl neracionalaus rusų mokamąja kalba mokyklų tinklo optimizavimo yra grėsmė vaikus iš Fabijoniškių, Baltupių, Jeruzalės, Santariškių siųsti į kitų Vilniaus mikrorajonų mokyklas.

Glaudus visų institucijų seniūnijoje bendradarbiavimas leis sukurti palankią ir saugią aplinką seniūnijoje.

Viešosios tvarkos priežiūros stoka seniūnijoje ir nepakankamas socialinių projektų  finansavimas negalės užtikrinti saugios gyvenamosios ir ugdymo aplinkos.

Technologiniai

Aplinka: savivaldybės lygis

Naujų šiuolaikinių technologijų įsigijimas ir panaudojimas pagerins švietimo kokybę ir prieinamumą. Atsiranda galimybė diegti moderniausias mokymo priemones.

Jei mokykla atsiliks nuo informacinės visuomenės formavimosi tempų, ji atsidurs besivejančios vaidmenyje (įsigyjant technologijas, keliant kvalifikaciją ir išsaugant IT specialistus).

Galimybė naudotis nuotoliniu mokymo metodu.

Nuotolinis mokymas nėra pilnavertis ugdymo procese.

Informacinės visuomenės formavimo dokumentuose teisiškai numatytas papildomas finansavimas technologijų įsigijimui ir atnaujinimui mokyklose.

Naujų šiuolaikinių technologijų įsigijimo galimybės dėl silpno finansavimo stabdo ugdymo kokybės augimo procesą.

Aplinka: seniūnijos lygis

Galimybė sukurti seniūnijoje kompiuterinį tinklą bendradarbiaujant su UAB „Init“.

Prastas darbuotojų kompiuterinis raštingumas gali neleisti įtraukti visų bendruomenės narių į vietinį kompiuterinį tinklą, išlieka bendravimo dubliavimas kontaktiniu būdu.

Edukaciniai

Aplinka: savivaldybės lygis

Mokyklų tinklo pertvarka pagerins švietimo prieinamumą ir sutrumpins vaiko kelią į mokyklą.

Netolygi mokyklų apkrova ar  klaidos tinklo optimizavimo procese įtakos mokinių judėjimą į mokyklas kitose seniūnijose.

Atsiranda didesnė mokymo programų įvairovė, galimybė kurti ir įgyvendinti naujas ugdymo programas.

Dėl programų įvairovės sudėtingiau palyginti pasiekimus, išlaikyti ugdymo kryptį.

Ugdymo kokybės gerinimas ir kvalifikacijos tobulinimo galimybės pasinaudojant bendradarbiavimo sutartimis su kitomis mokyklomis.

Bendravimui su kitomis mokyklomis ir institucijomis nenumatytos papildomos lėšos, todėl visa tai daroma mokytojų finansų ir laisvalaikio sąskaita.

Didėja galimybė pasinaudoti didėjančiomis lėšomis, skirtomis mokytojų kvalifikacijai kelti, intensyvinti mokytojų profesinį tobulėjimą.

Dažnai kvalifikacijos kėlimo procesas būna prastos kokybės, atneša nedaug naudos mokytojams, o lėšos ekonominės krizės sąlygomis – sumažinamos.

Augantis visuomenės kompiuterinis raštingumas skatina ir kryptingą mokytojų kompiuterinio raštingumo lygį, kultūrą.

Mokytojų kompiuterinio raštingumo kėlimas labai ribotas, praktiškai įgyjami tik vartojimo pagrindai, o tai neatitinka šiuolaikinio IT vartotojų sampratos.

Esant dabartinei mokymo sistemai, yra galimybė diferencijuoti mokymą, įgyvendinti programas specialių poreikių mokiniams.

Trūksta specialistų arba lėšų specialių poreikių mokinių ugdymui.

Yra tikimybė, kad pagerės papildomo ugdymo finansavimas.

Papildomam ugdymui skiriamas finansavimas itin menkas, neefektyviai kovojama su paauglių nusikalstamumu, narkotikų, alkoholio platinimu ir vartojimu.

Atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, yra galimybė organizuoti formalų ir neformalų suaugusių mokymą mokyklos patalpose laisvu nuo pamokų metu.

Formalus suaugusių mokymas yra tik fragmentinis.

Didėjant darbininkiškų profesijų poreikiui, yra galimybė užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su aukštesnėmis mokyklomis įgyvendinant specialias nepagrindinių mokomųjų dalykų programas.

Didelės bedarbystės sąlygomis profesinio orientavimo sistema nėra reali.

 

Aplinka: seniūnijos lygis

Didesnės galimybės užimtumui, patenkinti mokinių ir jų tėvų poreikiai  – mokykla tampa visos seniūnijos bendruomenės židiniu.

Seniūnijos bendruomenė dar

neįsisąmonino bendruomenės židinio mokykloje sukūrimo reikalingumo.

 

3.3. Mokyklos stiprieji ir tobulintini veiklos aspektai

 

Stiprieji mokyklos veiklos aspektai

 

  • Tradicijos ir ritualai (1.1.2. – 4 lygis).
  • Tapatumo jausmas (1.1.3. – 4 lygis).
  • Bendruomenės santykiai (1.1.4. – 4 lygis).
  • Mokyklos atvirumas ir svetingumas (1.1.5. – 4 lygis).
  • Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekiai (1.2.3. – 3 lygis).
  • Neformalusis švietimas (2.1.5. – 4 lygis).
  • Bendroji rūpinimosi mokiniais politika (4.1.1. – 3 lygis).
  • Socialinė pagalba (4.2.3. – 4 lygis).
  • Valdymo demokratiškumas (5.3.1. – 4 lygis).
  • Personalo komplektavimas ir dėmesys personalui (5.4.1., 5.4.2. – 4 lygis)

 

Tobulintini mokyklos veiklos aspektai

 

1. Dalykų ryšiai ir integracija pamokose (2.1.3. – 2 lygis).

2. Mokytojo veiklos planavimas, orientuotas į kiekvieno mokinio pažangą (2.2.1., 3.1.1.– 2 lygis).

3. Mokymo nuostatos ir būdai (2.3.1. – 2 lygis).

4. Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2. – 2 lygis).

5. Gabių vaikų mokymas pamokose (4.3.2. – 2 lygis).

 

* Mokyklos stiprieji ir tobulintini aspektai nustatyti NMVA 2015 m. lapkričio 23-27 d. vykusio mokykloje išorinio vertinimo metu.

 

3.4. Vidinė veiklos analizė

 

Sritis

Stipriosios pusės

Silpnosios pusės

Galimybės

Grėsmės

1. Ugdymas ir mokymasis

Mokykloje sukurta vienoda mokytojų dalykininkų ir metodinių grupių veiklos planavimo struktūra.

Dauguma mokytojų planuodami savo veiklą atsižvelgia į klasės lygį, tinkamai išnaudoja pamokos laiką.

Tinkamai sudaromi pamokų tvarkaraščiai.

Didelį dėmesį pamokos kokybės tobulinimui skiria metodinė taryba, metodinės grupės.

Mokytojai turi galimybę nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją, mokykloje organizuojami konferencijos ir seminarai, padedantys kelti pamokos\ kokybę.

Nuolat skatinama mokinių saviraiška.

Mokytojai pamokose naudoja įvairias formalias ir neformalias vertinimo formas.

Kiekviena metodinė grupė turi vienodą savo dalyko vertinimo sistemą, su kuria mokiniai yra supažindinami mokslo metų pradžioje.

Mokiniams sudarytos sąlygos pasirinkti dalykus, mokymosi lygį, pakraipas, programas.

Dalis mokytojų prie numatytų pamokos uždavinių pamokos pabaigoje negrįžta, nepalieka laiko išvadoms ir namų darbų paaiškinti.

Prastas mokymo ir gyvenimo ryšys.

Daliai mokinių mokantis yra svarbus prievartos motyvas.

Mokytojai per mažai diferencijuoja ugdymo procesą.

Mažai klasių vadovų su klasėse dėstančiais mokytojais aptaria vienodus reikalavimus mokiniams.

Dalies mokinių silpna mokymosi motyvacija, mokėjimas mokytis, mokymasis bendradarbiaujant.

Dauguma mokytojų namų darbų beveik niekada nediferencijuoja ar neindividualizuoja pagal mokinių poreikius ir gebėjimus.

Mažai dėmesio skiriama dalykų integracijai.

Tobulintina mokinių mokymosi kokybė.

 

Galimas įvairesnės metodikos taikymas.

 

Rengti mokėjimo mokytis, mokymo stiliaus nustatymo seminarus nuo pradinės mokyklos iki vyr. klasių.

Racionaliau ir veiksmingiau naudoti mokinio mokymosi laiką, išvengti didelio mokymosi krūvio.

Žemas mokymosi motyvacijos lygis, atsakomybės stoka.

 

Prastėjantys mokinių pasiekimai.

Nepakankamas dėmesys gabiųjų mokinių ugdymui.

2. Pasiekimai

 

Geri PUPP ir standartizuotų testų rezultatai.

Šie rezultatai analizuojami. Analizė pateikiama visiems mokyklos mokytojams ir mokinių tėvams.

Vykdomi bandomieji PUPP, pa(si)tikrinamieji administraciniai darbai.

Mokiniai dalyvauja įvairiose miesto ir šalies olimpiadose, konkursuose, varžybose.

Kasmet iš gimnazijų, kur pereina mokytis mokyklos dešimtokai, gauname gerus atsiliepimus apie mokinių gerą išsilavinimą ir elgesį.

Tik 55% 6-9 klasių mokinių turi aiškią mokymosi motyvaciją;

Kas dešimtas 6-11 klasių mokinys paliekamas papildomiems vasaros darbams iš vieno ar kelių dalykų;

 

Pasiekimų ir pažangos stebėjimas ir analizė.

 

Tinkamas dalykinis ir metodinis mokytojų pasirengimas pamokoms.

 

Siekis iki 2020 metų 10-15 % pakelti 5-10 klasių mokinių pasiekimų lygį.

Mokinių pasyvumas per pamokas gali turėti neigiamos įtakos mokinių žinių kokybei.

 

Gali kilti kai kurių tėvų nepasitenkinimas dėl nepakankamos ugdymo kokybės ir mokiniai pradės rinktis kitas mokyklas.

3. Pagalba mokiniui

Mokykloje veikia aiški rūpinimosi mokiniais sistema: Vaiko gerovės komisija, aukštos kvalifikacijos pagalbos specialistai, ugdymo karjerai paruošti pedagogai.

Mokykloje nuolat vykdomas mokinių poreikių ir savijautos tyrimai, teikiamos rekomendacijos.

Mokyklos bendruomenė yra informuojama apie socialinės pagalbos galimybes mokykloje ir už mokyklos ribų.

Sistemingai vedama socialinių problemų apskaita ir taikomos jų korekcijos formos.

Klasių vadovai pasitelkia įvairių specialistų pagalbą, bendradarbiaudami su šeima, ugdydami mokinių mokymosi motyvaciją.

Mokykloje veikia Klasių vadovų metodinė grupė.

Daugelyje klasių yra geras mikroklimatas, dauguma mokinių mokykloje jaučiasi saugiai.

Mokinių pamokų lankomumui yra skiriamas dėmesys, numatomos priemonės lankomumui gerinti.

Mokiniams, mokinių tėvams bei mokytojams skiriamos vienkartinės ir tęstinės psichologinės konsultacijos.

Mokytojams skirtas apmokamas laikas konsultacijoms.

Nedidelius specialiuosius poreikius turinčius mokinius su kalbos ir kitais komunikacijos sutrikimais konsultuoja mokyklos logopedas.

Mokiniai ir jų tėvai (globėjai) yra informuojami apie galimybę rinktis ir keisti mokomuosius dalykus, apie programas, mokymosi kryptį, programų tęstinumą ir perimamumą.

Mokiniams sudaroma galimybė rinktis įvairias programas, dalykus, jų modulius ir, esant objektyvioms priežastims, juos keisti.

Mokykla nuolat dalyvauja vaikų socializacijos projektuose.

Gabūs akademinei veiklai mokiniai mažai ugdomi per pamokas ar rengiantis olimpiadoms.

Dar yra daug mokinių, kurie yra pasyvūs stebėtojai, nedalyvauja užkertant kelią patyčioms ar net patys dalyvauja patyčiose.

Dalis mokinių naudojasi korepetitorių paslaugomis.

Nepakankamai analizuojamos nelankymo priežastys.

Dalis tėvų atsisako siūlomos pedagoginės, psichologinės ir socialinės pagalbos.

Pusė mokinių ne visada išdrįsta paklausti mokytojų, jei nesupranta, ir ne visada gauna pakankamai mokytojų dėmesio.

Rašytine informacija domisi nedidelė tėvų dalis.

Tik dalis tėvų bendradarbiauja su klasių vadovais, mokykloje dirbančiais specialistais ieškodami vaikų ugdymo(si) bei auklėjimo problemų sprendimo būdų.

Mokykloje yra vykdomas tėvų švietimas; tam naudojamos įvairios švietimo formos, bet jos ne visada atitinka tėvų poreikius.

Mokinių tėvų nuomone, nepakanka informacijos apie mokinių profesinį, lytinį švietimą.

Epizodiškai bendradarbiauja mokytojai, dirbantys su mokymosi motyvacijos neturinčiais mokiniais.

Tobulintina veikla planuojant mokinių karjerą.

 

Tobulintinas specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas.

 

Tęsti  patyčių prevenciją mokykloje.

 

Efektyvinti mokytojo ir mokinio, pagalbos specialisto ir mokinio-mokytojo, mokytojo-pagalbos specialisto ir mokinių-tėvų dialogą.

 

 

Tęsti psichologijos ir pedagogikos  kursus bendruomenės nariams.

 

Vaiko gerovės komisijos narių nuolatiniai susitikimai su mokiniais ir tėvais dėl mokymosi sutarties sąlygų nevykdymo.

 

 

Daugėja mokinių, turinčių sveikatos sutrikimų, spec. poreikių vaikų ir besimokančių namuose.

Daugėja socialiai ir pedagogiškai apleistų, turinčių žalingų įpročių, linkusių į teisėtvarkos pažeidimus mokinių skaičius (tėvai išvažiuoja į užsienį ir palieka vaikus be priežiūros).

4. Mokyklos etosas

Aktyviai veikia Mokyklos Taryba, kiti mokyklos kolegialūs organai.

 

Nepakankamai efektyvi tėvų informavimo sistema.

Tobulintina bendradarbiavimo su socialiniais partneriais sistema, rėmėjų paieška.

Bloga mokytojų budėjimo kokybė pertraukų metu.

Sukurti naują, efektyvią tėvų informavimo sistemą apie vaikų mokymosi rezultatus ir pamokų lankomumą;

Sudaryti sąlygas pritraukti lėšas iš mokyklos rėmėjų mokyklos pastato ir aplinkos tvarkymui, iš Europos struktūrinių fondų mokyklos renovacijai

Kaitos metu (vykdant Vilniuje mokyklų tinklo optimizavimo planą) mokykloje gali įsivyrauti įtempti santykiai tarp darbuotojų.

Nesprendžiant iškilusių jaunimo emigracijos problemų, gali didėti nesusikalbėjimas tarp mokytojo ir mokinio, mokytojo ir vadovo, mokytojo ir tėvų.

5. Ištekliai

Mokykla kiekvienais metais iš dalies remontuojama iš 2 procentų surinktų lėšų.

Mokykloje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai.

Nepakankamas mokyklos aplinkos ir pastato priežiūros finansavimas, būtina skubi renovacija.

Ne visi pedagogai gali naudoti IT mokymo procese, nes nepakanka mobilių IT mokymo priemonių, nekompiuterizuoti fizikos ir matematikos kabinetai.

Siekti  skubios mokyklos pastato renovacijos.

Išnaudoti visas galimybes įkurti kompiuterizuotas darbo vietas visų dalykų kabinetuose.

Valstybės finansinio palaikymo stoka (remonto darbams, renovacijai, mokyklos ūkio tvarkymui).

Darbuotojų, mokinių ir jų tėvų nepasitenkinimas mokyklos steigėjo neveiksnumu, sprendžiant priklausančio jam pastato renovacijos problemas.

6. Mokyklos valdymas

Didelis dėmesys skiriamas personalui (kvalifikacijos kėlimui, darbo krūvių išlaikymui, saugai, mikroklimatui).

Planuojant savo veiklą dauguma mokytojų bendrauja ir bendradarbiauja įvairiais lygmenimis.

Dauguma mokytojų turi savo darbo vietas, jos aprūpintos IKT arba sudarytos galimybes naudoti nešiojamas kompiuterines priemones per atskiras pamokas.

Mokykloje veikiančių  įvairių programų bei tvarkos aprašų gausa nesudaro sąlygų mokiniams ir mokytojams juos tikslingai naudoti darbe.

Įvairios technikos kiekis kelia jos aptarnavimo problemų

Nepakankamai aktyviai mokytojai dalyvauja kuriant mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą.

Ne visada tinkamai suderintas atskirų mokyklos struktūrinių padalinių ir atsakingų asmenų darbas, silpna grįžtamoji kontrolė.

Motyvuotai deleguoti mokyklos valdymo funkcijas darbuotojams ir pagal galimybę  skatinti ir motyvuoti mokytojus dalyvauti šioje veikloje.

Daug efektyviau naudoti padalinių darbo ir mokytojų darbo analizės rezultatus mokyklos darbui gerinti;

Galimybė pavaduotojams pereiti nuo klasės vadovų darbo kuravimo prie projektų vykdymo ir tiriamosios veiklos.

Mokytojų pasyvus dalyvavimas mokyklos veiklos planavime (dėl laiko stokos ir didelio užimtumo) gali turėti neigiamą įtaką bendruomenės narių santykiams ir darbo motyvacijai.

 

 

3.4.1. Statistinių duomenų analizė

 

Ugdytinių skaičiaus kaita

 

Koncentrai

2015-2016

2016-2017

2017-2018

Priešmokyklinės grupės

26

30

32

Pradinės klasės

279

305

306

Pagrindinio ugd. I dalis (5-8 kl.)

213

247

243

Pagrindinio ugd. II dalis (9-10 kl.)

78

88

88

Viso:

596

640

637

 

Išvados:

 

  1. Per paskutinius trejus metus  mokykloje  mokinių skaičius yra stabilus.
  2. Klasių komplektų skaičius didėja.
  3. Nuolat didėja mokinių skaičius klasėse (siekiant ekonominio rentabilumo neskaitlingos klasės  yra sujungiamos). 

 

Mokinių pažangumo ir lankomumo dinamika

 

Mokinių pažangumo suvestinė: 

 

Metai

Nepatenkinamai besimokanys

Puikiai besimokantys

Koncentrai

1-4

5-8

9-10

1-4

5-8

9-10

2015-2016

1

19

7

71

12

5

2016-2017

2

16

6

69

17

4

2017-2018

1

12

6

74

16

5

 

  Metinis praleistų pamokų skaičius (vidutiniškai vienam mokiniui):

 

Metai

1-4 kl.

5-8 kl.

9-10 kl.

2015-2016

57,7

68,2

125,3

2016-2017

39,1

48,8

58,4

2017-2018

59,5

92,4

115,2

 

 Išvados:

 

  1. Procentaliai kiekvienais mokslo metais nepažangių mokinių skaičius sudaro 10-12 proc. nuo visų mokinių skaičiaus mokykloje, o puikiai besimokančių – 14-15 proc.
  2. Pamokų lankomumas yra nepatenkinamas, daug pamokų yra praleidžiama be pateisinamos priežasties.
  3. Geresnius pažangumo ir lankomumo rodiklius atskirose klasėse lėmia geresnė ugdymo kokybė ir ugdymo priežiūra: ugdymo turinio modernizavimas, didesnis dėmesys kiekvienam mokiniui, tikslingesnė Vaiko gerovės komisijos veikla, mokinių lankomumo kontrolė, dalyvavimas tradiciniame mokyklos konkurse „Geriausiai lankanti pamokas klasė“, bendradarbiavimas su mokinių tėvais.

 

Lyginamoji standartizuotų testų statistika

 

Standartizuotų testų 4-ose klasėse palyginimas su Lietuvos pagrindinių mokyklų rezultatais (mokykla/kitos m-los):

 

Metai

Matematika

Skaitymas

Rašymas

Pasaulio pažinimas

2015

54,4/51,3

59,4/43,3

59,7/56,7

52,0/48,8

2016

58,0/47,4

68,9/41,4

74,4/57,4

61,4/46,3

2017

58,2/50,3

67,2/61,4

69,0/65,8

62,0/57,4

 

Standartizuotų testų 8-ose klasėse palyginimas su Lietuvos pagrindinių mokyklų rezultatais (mokykla/kitos m-los):

 

Metai

Matematika

Skaitymas

Rašymas

Gamtos mokslai

Socialiniai mok.

2015

51,5/46,0

48,9/52,2

53,2/37,3

50,2/35,9

55,9/42,7

2016

54,3/41,9

53,2/38,5

49,6/41,6

54,6/44,5

59,0/42,1

2017

31,5/41,6

38,2/44,6

49,1/47,7

58,2/49,3

57,7/44,5

 

Išvados:

 

  1. Mokyklos ir kitų Lietuvos pagrindinių mokyklų 4 ir 8 klasių mokinių standartizuotų testų rezultatų palyginimas leidžia daryti išvadą, kad mokyklos pedagogai sėkmingai vykdo ugdymo planus ir pasiekia aukštų rezultatų.

 

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kaita 2015-2017 m

 

Metai

Mokinių su spec. poreikiais skaičius

t.s. 1-4 klasėse

t.s. 5-10 klasėse

Dideli ir labai dideli spec. ugdymosi poreikiai

2015-2016

 

 

 

 

2016-2017

 

 

 

 

2017-2018

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvados:

 

  1. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro apie     visų mokyklos mokinių; 
  2. Analizuojant trejų metų statistinius duomenis, matyti, kad mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius didėja.
  3. Daugėja specialiųjų poreikių turinčių mokinių pradinėse klasėse. 

 

 Pedagogų kvalifikacija 

 

Kval. kategorijos

Mokytojai

Vyr.mokytojai

Metodininkai

Ekspertai

Kiek dirba m-je

 

 

 

 

Procentaliai nuo visų dirbančių

 

 

 

 

 

 Mokytojų darbo stažas

 

Iki 4 metų

4-10 metų

10-15 metų

15 ir daugiau metų

                 proc.

               proc.

                   proc.

                proc.

 

 Pedagogų amžius

 

Pedagogų

amžius

Iki 25 m.

26-29 m.

30-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

Virš

65 m.

Ped. skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Procentaliai nuo visų dirbančių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Išvados: 

 

  1. Didžiąją mokyklos kolektyvo dalį sudaro moterys.
  2. Visi  mokytojai turi pedagogo kvalifikaciją:    proc. mokytojų,     proc. vyresniųjų mokytojų,         proc. mokytojų metodininkų ir        proc. mokytojų ekspertų. 
  3. Per pastaruosius trejus metus        mokytojai pasikėlė kvalifikacinę kategoriją. 
  4. Mokytojų skaičius mokykloje kinta nežymiai. Nuo 2015 m. pasikeitė        proc. mokytojų kolektyvo.  
  5. Mokytojų kolektyvas brandus - vidutinis amžius yra        metai. 

     

 

3.5. SSGG analizės suvestinė

 

Stipriosios pusės

Silpnosios pusės

Aukšta pedagogų kvalifikacija (7 ekspertai, 22 metodininkai, 39 vyr. mokytojai, 4 atestuoti mokytojai).

Aukšta pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacija.

Geri PUPP  ir standartizuotų testų rezultatai.

Geras mokyklos įvaizdis.

Ugdymo programos ir tvarkaraščiai  tenkina mokinių poreikius, skatina mokytis ir leidžia rinktis.

Sėkmingai pasinaudojama programų bei projektų teikiamomis galimybėmis.

Kasmet atliekamas mokyklos įsivertinimas, kurio išvados panaudojamos tolimesniam planavimui.

Turtinga  IKT ir organizacinės technikos bazė.

Mokykla kasmet organizuoja metodinius renginius miesto mokyklų pedagogams.

Tėvų pasyvumas, bendravimo kultūros problemos.

Tolerantiškumo trūkumas tarp bendruomenės narių.

Mokinių mokymosi motyvacijos stoka.

Nepakankamai aktyviai ieškoma mokyklos rėmėjų.

Finansavimo stoka.

Mokyklos pastato avarinė būklė, skubios renovacijos būtinumas.

Galimybės

Grėsmės

Mokėjimo mokyti(is) kompetencijos ugdymas.

Taikant įvairesnes ugdymo formas, integraciją, mokytojų dalykininkų bendradarbiavimą skatinti  mokymosi  motyvaciją.

Partnerystė su įvairiomis institucijomis leidžia gerinti mokyklos įvaizdį miesto bendruomenėje, pritraukti įvairių fondų ir projektų lėšas.

Pedagogams sudaromos galimybės tobulinti savo kompetencijas įvairiuose kursuose, seminaruose, edukacinėse kelionėse ir stažuotėse.

Galimybė direktoriaus pavaduotojams pereiti nuo klasių koncentrų kuravimo prie metodinės veiklos tobulinimo, projektų vykdymo, komandinio darbo organizavimo, analitinės tiriamosios veiklos organizavimo.

Mažėjant mokinių ir klasių komplektų skaičiui, mokykla gali būti reorganizuota į progimnaziją, kyla pavojus mokytojams netekti darbo.

Nestabili švietimo politika.

Mokinių socialinio elgesio neigiami pokyčiai.

Minimali tėvų pagalba vaikui, jaunų tėvų emigracija į užsienio šalis.

Mažėjantis tėvų bendradarbiavimo su mokykla rezultatyvumas.

Miesto mokyklų tinklo optimizavimu nepatenkinta mokyklos bendruomenė, pageidaujanti, kad vaikai ir toliau galėtų gauti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą savo mikrorajono teritorijoje.

 

3.6.  STRATEGINĖS IŠVADOS

 

PAVYKO ĮGYVENDINTI ŠIUOS LAUKIAMUS REZULTATUS:

 

  • mokykloje buvo atliktas išorės auditas, mokyklos darbas įvertintas teigiamai;
  • nuo 2015 m. mokykla iš vidurinės reorganizuota į pagrindinę;
  • optimaliai realizuoti ugdymo planai, tenkinantys mokinių poreikius;
  • įdiegtas elektroninis dienynas;
  • sudarytos sąlygos vaiko visapusiškam tobulėjimui bei jo individualybės skleidimuisi;
  • visi mokytojų ir kitų darbuotojų kabinetai aprūpinti kompiuteriais, internetiniu ryšiu, projektoriais ir ekranais;
  • atnaujinta mokyklos interneto svetainė;
  • dalinai renovuotas mokyklos pastatas (atliktas valgyklos, bibliotekos, 4 sanitarinių mazgų, 3 dalykinių ir 2 etatinių darbuotojų kabinetai);
  • pasirašyta administracijos ir darbuotojų  kolektyvinė sutartis;
  • mokyklos vadovai patvirtino III vadybinę kategoriją.

 

NEPAVYKO ĮGYVENDINTI:

 

  • mokykla neturi Higienos paso;
  • mokyklos pastatas nėra renovuotas, nepavyko pakeisti visų bendrųjų patalpų senų langų naujais;
  •  nepilnai įrengtas Wi-Fi ryšis, intranetas;
  • tobulintina mokinių žalingų įpročių prevencija, sveikos gyvensenos ir aplinkos propagavimas ir kūrimas;
  •  išorės audito metu nurodyta, kad yra tobulintini šie mokyklos veiklos aspektai: dalykų ryšiai ir integracija pamokose, mokytojo veiklos planavimas, mokymo nuostatos ir būdai, gabių vaikų mokymas pamokose.

 

IV. MOKYKLOS  STRATEGIJA

 

 4.1. MOKYKLOS VIZIJA

 

Saugi, moderni, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti pagrindinės tipo mokykla, kurioje mokinys siekia tvirtų pilietiškumo, dorovės ir pasaulio pažinimo pagrindų.

 

4.2. MOKYKLOS MISIJA

 

Teikti kokybišką pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, ugdyti sąmoningą demokratinės visuomenės pilietį, būsimą gimnazistą, išsaugant jo tautinį identitetą daugiakultūrinės aplinkos sąlygomis.

 

4.3. MOKYKLOS FILOSOFIJA

 

„Ateities“ mokykloje prasideda sėkminga kiekvieno vaiko ateitis...

 

4.4. MOKYKLOS VERTYBĖS

 

Mokiniai, siekiantys pažangos.

Tėvai, siekiantys bendradarbiavimo.

Mokytojai, siekiantys tobulėjimo.

Mokyklos vadovai, siekiantys valdymo demokratijos.

 

4.5. MOKYKLOS PRIORITETAI

 

  • Ugdymo (-si) proceso kokybės gerinimas.
  • Modernios, mokymąsi skatinančios aplinkos kūrimas.

 

V. MOKYKLOS STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

Strateginis tikslas ugdymo kokybės gerinimas tobulinant ugdymo(-si) procesą, modernizuojant ir kuriant mokymąsi skatinančią aplinką.

 

Uždaviniai:

 

  1. TOBULINTI PAMOKOS VADYBĄ.
  2. TOBULINTI MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMĄ IR ĮSIVERTINIMĄ.
  3. KURTI KOMPETENCIJOMS FORMUOTIS PALANKIĄ MOKYMOSI APLINKĄ
  4. STIPRINTI MOKYTOJŲ, TĖVŲ, KLASIŲ VADOVŲ, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ BENDRADARBIAVIMĄ.
  5. MOKYTOJŲ, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ KRYPTINGO KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO, BENDRADARBIAVIMO IR GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDOS SKATINIMAS.
  6. PLĖTOTI NEFORMALIOJO ŠVIETIMO SISTEMĄ, ORIENTUOTĄ Į MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMĄ.
  7. PLĖTOTI PROJEKTINĘ VEIKLĄ.
  8. MODERNIZUOTI UGDYMO APLINKAS IR GERINTI UGDYMO(-SI) SĄLYGAS.

 

VI. MOKYKLOS 2018-2022 METŲ STRATEGIJOS REALIZAVIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

Priemonė

Pasiekimo indikatorius (sėkmės kriterijus)

Planuo-jamas pasiekimo

laikas

Atsakingas asmuo

Planuo-jamas lėšų poreikis

EUR

Finansavimo šaltiniai

Savival-

dybės

lėšos

Kitos

 

1. Uždavinys. TOBULINTI PAMOKOS VADYBĄ.

1.1. Tirti ir analizuoti mokinių mokymosi poreikius, stilius.

Nuosekliai ir kryptingai kasmet vykdomi skirtingų koncentrų mokinių mokymosi poreikių ir stilių tyrimai, rezultatai analizuojami, pristatomi mokytojų bendruomenei.

2018-2022

Pavaduotojai ugdymui, psichologai,

pagalbos mokiniui specialistai

 

 

 

1.2. Pamokose diferencijuoti mokymosi veiklas pagal mokinių gebėjimus, pasiekimus, vyraujantį mokymosi stilių.

 

Ne mažiau 80 proc. mokytojų pamokose pritaiko pagrindinius ugdymo veiklos elementus: mokymo turinį, mokymosi metodus, vertinimo būdus. Numato skirtingas užduotis ir veiklas skirtingų gebėjimų mokiniams ar jų grupėms. Mokiniai renkasi veiklas pagal savo galimybes, dirba poromis arba mažose grupėse. Mokiniai mokomi įsivertinti ir įvertinti kitų darbo rezultatus. Namų darbai diferencijuojami.

2018-2022

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, m/g pirmininkai

 

 

 

1.3. Planuoti ir vesti integruotas pamokas ir projektus.

Ne mažiau 80 proc. mokytojų  bendradarbiauja ir ilgalaikiuose planuose kasmet numato dalykų integraciją. Per m. m. pradinių klasių mokytojai vykdo 2 integruotus projektus, 5-10 klasių mokytojai – po 1. Kartą per 3 mėnesius kiekvienas mokytojas veda integruotas pamokas.

Administracija sudaro lankstų tvarkaraštį, planuose numato tarpdalykinės integracijos ir projektų dienas. Nuolat vedami kvalifikacijos kėlimo seminarai tarpdalykinių ryšių tematika, dirba laikinosios integruotų pamokų organizavimo mokytojų grupės.

Kasmet

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

1000

 

MK

lėšos

1.4. Vykdyti klasių ir individualią mokinių mokymosi pažangos stebėseną.

Sukurta mokinių mokymosi pažangos stebėsenos ir fiksavimo sistema.

Dalykų diagnostinės užduotys rengiamos atsižvelgiant į BUP nurodytus pasiekimų lygius. Mokinių pažangos stebėsenai naudojami standartizuoti testai, kurie analizuojami ir pateikiami mokinių ir tėvų bendruomenei. Duomenų tvarkymui ir analizei naudojama programinė įranga.

Kasmet

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

 

 

 

1.5. Organizuoti metodinės tarybos veiklą, tobulinant pamokos vadybą ir mokytojų lyderystės kompetencijas.

Metodinė taryba nuolat planuoja mokytojų ekspertų ir metodininkų darbą su jaunais mokytojais, atviras pamokas, projektų pristatymus, mokytojų gerosios patirties sklaidos renginius ir kt.

Kasmet

Direktorius

200

 

2 proc.

lėšos

1.6. Intraneto (vidinio mokyklos kompiuterinio tinklo) ir nuotolinio mokymo galimybių panaudojimas.

Sukurtas vidinis kompiuterinis tinklas, jungiantis mokyklos administraciją ir mokytojus. Mokymui namuose naudojamas nuotolinis internetinis ryšis.

Iki 2020 m.

Direktorius, inžinierius, IT mokytojai

1000

Aplinkai

skirtos

lėšos

 

 

2. Uždavinys. TOBULINTI MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMĄ IR ĮSIVERTINIMĄ.

2.1. Pamokose taikyti įvairesnius išmokimo stebėjimo būdus ir vertinimą, pagrįstą konkrečiais vertinimo kriterijais.

Ne mažiau 80 proc. mokytojų taiko veiksmingus išmokimo, pažangos stebėjimo ir patikrinimo būdus. Vertinant remiamasi konkrečiais kriterijais. Mokykloje susitarta dėl šių kriterijų ir pažangos fiksavimo dalyko, klasės, mokyklos lygmenimis. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami visapusiškai: žinios, supratimas, gebėjimai, įgūdžiai, nuostatos. Susitarta dėl spec. poreikių mokinių vertinimo kriterijų. Organizuojami mokykloje seminarai patobulina mokytojų pažangos ir vertinimo kompetenciją.

Kasmet

Direktorius

 

 

 

2.2. Atnaujinti  mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą.

Siekiant užtikrinti mokyklos ir atskirų mokomųjų dalykų dermę, vieną kartą per 2 metus peržiūrimas ir reikalui esant redaguojamas mokinių pasekimų ir pažangos vertinimo aprašą.

Kas 2 metus

Direktoriaus pavaduotojai

ugdymui

 

 

 

 

 

2.3. Sukurti mokytojų, dirbančių toje pačioje klasėje,  darbo grupes mokinių pažangos ir pasiekimų aptarimams ir ugdymo problemų sprendimui.

Vieną kartą per trimestrą mokytojai su kuruojančiais direktoriaus pavaduotojais organizuoja susirinkimus ir aptaria kiekvieno mokinio pasiekimus ir pažangą, suderina savo veiksmus ir reikalavimus.

Kasmet

vieną kartą per trimestrą

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, klasių vadovai

 

 

 

3. Uždavinys. KURTI KOMPETENCIJOMS FORMUOTIS PALANKIĄ MOKYMOSI APLINKĄ

3.1. Taikyti inovatyvius mokymosi metodus, paremtus aktyviu mokinių mokymusi.

Ne mažiau kaip 50 proc. visų pamokų per m. m. taikomi mokymąsi skatinantys metodai, informacinės technologijos. Pradiniame ugdyme 20 proc. pasaulio pažinimo pamokų, pagrindiniame ugdyme 30 proc. gamtos mokslų pamokų skiriama eksperimentavimui, tyrinėjimui ir praktinių įgūdžių ugdymui. 20 proc. socialinių mokslų pamokų 9-10 klasėse skiriama projektinio darbo gebėjimams ugdyti.

2018-2022

Administra-cija, metodinė taryba, metodinės grupės

 

 

 

3.2. Organizuoti ugdomąją veiklą skirtingose edukacinėse aplinkose.

Mokytojai, remdamiesi mokyklos ugdymo planu, netradicinių pamokų tvarkaraščiu, atskirais mokyklos direktoriaus įsakymais, ne rečiau kaip 3 kartus per m. m. vykdo ugdomąją veiklą  kitose edukacinėse aplinkose: muziejuose, bibliotekose, gamtoje ir kitur. Ugdymas netradicinėse erdvėse numatomas iš anksto ilgalaikiuose planuose, reikalui esant, apmokamas iš krepšelio lėšų, skirtų edukaciniams renginiams.

Kasmet

Direktoriaus  pavaduotojai ugdymui, klasių vadovai, mokytojai

 

 

 

3.3. Tikslingai taikyti informacines technologijas pamokose.

Užtikrinamas naujausių informacinių technologijų taikymas ugdymo procese. Mokytojų kompiuterinis raštingumas leidžia tikslingai naudoti ne tik paprasčiausias IKT priemones, bet ir interaktyvias ir mobilias mokymo lentas, kompiuterines laboratorijas.

2019-2022

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, klasių vadovai, mokytojai

5500

 

MK

lėšos

3.4. Ugdyti mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją.

Mokykloje susitarta dėl mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo veiklos krypčių. Patobulinta mokytojų profesinė kompetencija padėti mokiniams ugdytis mokėjimo mokytis kompetenciją. Parengtos mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo rekomendacijos mokytojams, mokiniams ir mokinių tėvams. Stiprinama mokinių atsakomybė už savo mokymąsi, padidėja mokinių aktyvumas pamokose.

2018-2022

Administra-cija, metodinė taryba, metodinės grupės

 

 

 

4. Uždaninys. STIPRINTI MOKYTOJŲ, TĖVŲ, KLASIŲ VADOVŲ, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ BENDRADARBIAVIMĄ.

4.1. Panaudoti ugdymo plano galimybes skirtingų poreikių ir gebėjimų mokinių ugdymui.

 

Atlikti tyrimai dėl mokinių skirstymo į laikinąsias grupes pagal pasiekimų lygius, konsultavimo poreikius, pasirenkamųjų programų pasiūlą. Atliktas tėvų pageidavimų tyrimas. Ne mažiau 20 proc. mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skirtų pamokų, 15 proc. neformaliojo švietimo valandų skiriama gabiųjų mokinių ugdymui.

2018-2019

Administra-cija, pagalbos mokiniui specialistai

 

 

 

4.2. Organizuoti pedagoginės, specialios pedagoginės, psichologinės, socialinės pagalbos darbuotojų veiklą, tiriant ir gerinant skirtingų lygių mokinių mokymosi pasiekimus.

Tiriamoji veikla yra kryptinga ir nuosekli.

Kasmet atliekami 2-3  tyrimai pagalbos mokiniui efektyvumo,  psichologinio klimato gerinimo, gabių ir specialių poreikių vaikų ugdymo  klausimais. Tobulinama Vaiko gerovės komisijos veikla. Kryptingai vykdomas taikomų prevencinių priemonių veiksmingumo vertinimas. Su visų tyrimų išvadomis supažindinama mokyklos bendruomenė.

Kasmet

Pavaduotojai ugdymui, pagalbos mokiniui specialistai

 

 

 

4.3. Tobulinti pagalbos mokiniui konsultavimo sistemą.

Kasmet vykdoma mokytojų ir mokinių tėvų apklausa dėl švietimo pagalbos organizavimo mokiniams. Mokiniams vedamos visų mokomųjų dalykų konsultacijos iki 1 pamokos pradžios ir per 7 pamoką. Tėvams – pagal pagalbos specialistų nustatytą tvarką (individualios ir grupėmis). E. dienyne reguliariai teikiama informacija tėvams, mokytojams, mokiniams. Mokyklos interneto svetainėje sukurtas skyrius „Tėvų švietimas“.

Kasmet

Pavaduotojai ugdymui, pagalbos mokiniui specialistai

 

 

 

4.4. Taikyti įvairesnes bendravimo ir bendradarbia-vimo su tėvais formas.

 

Per mokslo metus organizuojama ne mažiau kaip 2 bendri tėvų susirinkimai, 2 kito pobūdžio renginiai (kultūriniai, sportiniai, informaciniai ir pan.) 50 proc. tėvų aktyviai dalyvauja mokyklos veikloje, 80 proc. finansiškai remia mokyklą, pervesdami 2 proc. savo mokesčių į mokyklos paramos sąskaitą. Aktyviai dirba tėvų komitetas.

Kasmet

Administra-cija, klasių vadovai, mokyklos tėvų komitetas

 

 

 

5.Uždavinys. MOKYTOJŲ, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ KRYPTINGO KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO, BENDRADARBIAVIMO IR GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDOS SKATINIMAS.

5.1. Parengti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, vadovų, kvalifikacijos tobulinimo ir atsiskaitymo tvarką.

Parengta ir vykdoma mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir mokyklos vadovų kvalifikacijos kėlimo ilgalaikė programa, edukacinių renginių lankymo ir atsiskaitymo tvarka.

2018-2019

Direktorius

 

 

 

5.2. Įdiegti kompiuteri-zuotą darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo apskaitos sistemą.

Mokykloje veikia kompiuterizuota sistema, fiksuojanti darbuotojų metodinę praktinę pažangą ir dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

2018-2019

Direktorius, inžinierius, IT mokytojai ir  specialistai

250

Aplin-

kos lėšos

 

5.3. Sukurti mokytojų skatinimo sistemą.

Remiantis kitų Europos šalių patirtimi, mokykloje parengta ir efektyviai taikoma mokytojų skatinimo tvarka, motyvuojanti mokytojus siekti profesinio meistriškumo.

2019-2020

Direktorius

 

 

 

 

6. Uždavinys. PLĖTOTI NEFORMALIOJO ŠVIETIMO SISTEMĄ, ORIENTUOTĄ Į MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMĄ.

6.1. Tirti ir analizuoti vaikų neformaliojo švietimo poreikius.

Mokykloje kasmet tiriamas neformaliojo švietimo poreikis, analizuojamos galimybės tobulinti neformaliojo švietimo formas ir būdus. Sudaromos sąlygos kiekvienam mokiniui dalyvauti neformaliajame švietime mokykloje ir už jos ribų (sėkmės rodiklis – 90 proc. mokinių).

Kasmet

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, metodinė taryba

 

 

 

6.2. Rengti naujas neformaliojo švietimo programas, atsižvelgiant į mokyklos veiklos kryptis ir mokinių poreikius.

Ypatingas dėmesys skiriamas gamtos mokslų, informacinių technologijų, ekonomikos ir verslumo krypties sekcijoms ir būreliams (sėkmės rodiklis – 70 proc. mokinių nuo visų būrelių skaičiaus).

2018-2019

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, metodinė taryba, neformaliojo ugdymo būrelių vadovai

 

 

 

6.3.Organizuoti neformaliojo švietimo būrelių veiklas kitose edukacinėse aplinkose.

Neformaliojo švietimo būrelių veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir gamtoje, bibliotekose, laboratorijose, verslo struktūrose, mokinių tėvų darbovietėse. Organizuojamos mokinių edukacinės kelionės po Lietuva ir į kitas ES šalis.

Kasmet

Neformalio-jo ugdymo būrelių vadovai

 

 

MK

lėšos

6.4. Informuoti šalies ir miesto bendruomenę apie mokyklos neformaliojo švietimo sistemos veiklą ir laimėjimus.

Informaciją apie neformaliojo švietimo renginius mokykloje nuolat teikiama per televiziją, laikraščius, internetinę svetainę, lankstinukus. Mokykloje vyksta vaikų kūrybinių darbų parodos, mugės, veiklos pristatymai visuomenei.

Kasmet

Pavaduotojai ugdymui, mokytojai

 

 

 

7 . Uždavinys. PLĖTOTI PROJEKTINĘ VEIKLĄ.

7.1. Teikti paraiškas ir aktyviai dalyvauti miesto, šalies ir tarptautiniuose projektuose.

Ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su Britų Taryba, jos tarptautiniams projektams. Sudarytos sutartys su partneriais užsienyje. Gautas finansavimas projektų vykdymui.

Kasmet

Direktorius, pavaduotojai ugdymui, projektų vadovai

 

 

 

7.2. Kurti naujus, mokyklos veiklos kryptis atspindinčius projektus.

Kasmet vykdomi mokyklos projektai pradinukams, vidurinės grandies ir 9-10 klasių mokiniams. M. m. pabaigoje vyksta projektų pristatymas mokyklos bendruomenei.

Kasmet

Direktorius, pavaduotojai ugdymui, projektų vadovai

 

 

 

7.3. Tęsti ir plėtoti prevencijos, socializacijos, sveikatos stiprinimo programas, dalyvauti tokio pobūdžio projektuose.

Kasmet mokykla įtraukia mokytojus, mokinius ir tėvus į 2-3 programas ir projektus prevencijos, socializacijos, sveikatos stiprinimo klausimais.

Kasmet

Administra-cija, pagalbos mokiniui specialistai

 

 

 

8. Uždavinys. MODERNIZUOTI UGDYMO APLINKAS IR GERINTI UGDYMO(-SI) SĄLYGAS.

8.1. Gerinti mokytojų ir mokinių aprūpinimą reikalingomis mokymosi priemonėmis.

Sudaryta ugdymo proceso aprūpinimo mokymo priemonėmis darbo grupė, kuri tiria mokytojų ir mokinių poreikius, leidyklų pasiūlymus, sudaro perspektyvinius vadovėlių ir kitų priemonių pirkimo planus. Sukurta visų klasių ir kabinetų aprūpinimo priemonėmis duomenų bazė.

Kasmet

Direktorius, pavaduotojas ūkio reikalams, bibliotekos vedėja

8000

6000

2000

8.2. Aprūpinti klases ir dalykų kabinetus IT mokymosi priemonėmis.

Kasmet IT bazė atnaujinama ir papildoma.

Kasmet

Direktorius

10000

8000

2000

8.3. Sukurti mokinių informacinį centrą.

Tobulinant bibliotekos veiklą, sukurti atskiroje patalpoje 15-20 vietų informacinį centrą-skaityklą. Atnaujinta kompiuterinė įranga, įsigyti nauji baldai. Patalpa taip pat pritaikyta edukacinei veiklai, mokinių komiteto renginiams.

2020

Direktorius

10000

7000

3000

8.4. Renovuoti mokyklos pastatą ir patalpas.

Pakeisti mokyklos durys ir langai, atnaujintas ir apšiltintas fasadas, suremontuotas stogas, sutvarkyta teritorija (šaligatviai, asfaltas, kiemo danga). Suremontuotos valgyklos, virtuvės, skaityklos, rūsių patalpos.

2018-2022

Direktorius, mokyklos taryba, tėvų komitetas

800000

800000

 

8.5. Atnaujinti mokyklinius baldus ir grindų dangą.

Visi mokykliniai baldai atitinka HN reikalavimus,  50 proc. patalpų pakeista grindų danga.

2018-2022

Direktorius, mokyklos taryba, tėvų komitetas

40000

35000

5000

8.6. Įrengti papildomą sporto salę stalo žaidimams ir treniruokliams.

Įrengta mažoji sporto salė.

2018-2019

Direktorius, pavaduotojas ūkio reikalams

12000

10000

2000

8.7. Atnaujinti mokyklos fojė.

Mokyklos fojė dizainas yra modernus ir patogus.

2019-2020

Direktorius, mokyklos taryba

3000

 

3000

8.8. Sukurti papildomas mokinių kūrybinių darbų eksponavimo erdves.

Papildomos erdvės įkurtos mokyklos muziejuje, koridoriuose, bibliotekoje.

2019-2020

Direktorius

1000

 

1000

8.9. Modernizuoti mokyklos vidinį kiemelį.

Kiemelyje pakeistos šaligatvio plytelės, įrengti suoliukai, po stogeliu – stalai lauko užsiėmimams su mokiniais.

2019-2022

Direktorius

15000

15000

 

8.10. Įrengti naujus kabinetus: etikos, tikybos, lietuvių kalbos;

pasaulio pažinimo laboratoriją pradinių klasių mokiniams.

Įrengti kabinetai ir laboratorija.

2019-2022

Direktorius, pavaduotojas ūkio reikalams

 

 

 

 

VII. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SISTEMA

 

Sukūrus strateginį mokyklos planą ir su juo supažindinus mokyklos bendruomenę, ugdymo planai įgauna strateginius siekius ir realią ilgalaikio įgyvendinimo perspektyvą.

 

Išlaikant aukštos kvalifikacijos specialistų branduolį, ugdant kūrybiškos laisvos saviraiškos asmenybę ir kuriant realų teigiamą mokyklos įvaizdį, mokykloje išlaikomi ir papildomai motyvuojami gabiausi mokiniai, užtikrinimas ugdymo tęstinumas, kuriami efektyvūs viešieji ryšiai.

 

Analizuojant ir vertinant tęstinių pasiekimų rezultatus bei įvedus ilgalaikę stebėseną, planuojant ir įgyvendinant mokymo kokybės gerinimo sistemą, dažniau taikant integruotų pamokų organizavimo metodus, vykdant bendrus projektus, ženkliai gerėtų įvairių lygių pasiekimai, PUPP ir testų rezultatai vyresnių klasių grupėse. Siekiant šių tikslų, nejustų atskirties tiek gabūs motyvuoti, tiek specialų poreikių mokiniai. Būtų efektyviau sprendžiama pamokų lankomumo problema. Įgyvendinant vidinę bendrųjų pasiekimų ugdymo planavimo motyvacijos kontrolės ir savianalizės sistemą, gerėtų bendri  mokinių pasiekimų rodikliai. Ugdymo programų įvairovė užtikrintų ugdymo proceso individualizavimą.

 

Siekdama sudaryti sąlygas mokiniams mokytis saugioje, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje aplinkoje, mokykla kryptingai turtintų ugdymo materialinę, techninę bazę, maksimaliai kompiuterizuotų mokymo(si) procesą, su tėvų bendruomenės pagalba formuotų tinkamą ugdymui aplinką. Sparčiau vyktų mokyklos pastato renovacijos problemos sprendimas.

 

Strateginis planas įpareigoja mokyklos tarybą kaip aukščiausią mokyklos valdymo organą kartu su administracija ir profsąjungos organizacija vykdyti ilgalaikės programos įgyvendinimą ir stebėjimą bei prireikus teikti siūlymus strateginio plano tobulinimui.

 

Strateginio plano stebėsenos grupė: Ivanas Prosniakovas – mokyklos direktorius, Laima Tynčenko ir Svetlana Butautienė – direktoriaus pavaduotojai ugdymui, Liudmila Kobrina – direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui, socialinis pedagogas, Lidija Gavrilova – tėvų bendruomenės atstovė, Natalija Ivanova – mokyklos tarybos atstovė, Ona Valentienė – profesinės sąjungos organizacijos pirmininkė.

 

Plano įgyvendinimo stebėsenos procesas

 

Strateginio plano stebėsena atliekama viso proceso metu ir visais lygiais.

 

Strateginio planavimo grupė plano projektą pristato mokyklos  bendruomenei, mokyklos tarybai. Tokiu būdu bendruomenė turi galimybę teikti siūlymus bei pageidavimus.

 

Strateginio plano stebėsenos grupė kiekvienais metais lapkričio mėnesį pristato ataskaitą apie strateginio plano vykdymą. Strateginio plano neatskiriama dalis yra metinių veiklos programų įgyvendinimas.

 

Mokyklos direktorius stebi ir įvertina, ar mokykla įgyvendina strateginius tikslus ir programas, ar darbuotojai įvykdė pavestus uždavinius, ar vykdomų programų priemonės yra efektyvios ir atitinkamai patikslina strateginius veiklos planus. Iki kiekvienų metų vasario 1 d. pateikia Švietimo, kultūros ir sporto departamentui šią užpildytą strateginių tikslų pasiekimo analizės formą už praėjusius kalendorinius metus:

 

UGDYMO ĮSTAIGŲ STRATEGINIŲ TIKSLŲ PASIEKIMO ANALIZĖS FORMA

 

 

Tikslas

 

 

(įrašyti tikslo pavadinimą)

 

Uždaviniai

 

Planuotas pasiekimas

Pasiektas rezultatas

Planuoti finansiniai

ištekliai

Panaudoti finansiniai

išteklia

Planuoti finansiniai ištekliai

Panaudoti finansiniai ištekliai

Uždavinys 1

(įrašyti pavadinimą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Uždavinys 2

(įrašyti pavadinimą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Uždavinys 3

(įrašyti pavadinimą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvada apie pasiektą tikslą