Tel./faks (8-5) 2478447
Adresas: S. Stanevičiaus g. 98, LT-07103 Vilnius
El. p. rastine@ateities.vilnius.lm.lt
Kraunasi...

Strateginis planas

 

VILNIAUS „ATEITIES“ MOKYKLOS

2017-2020 MOKSLO METŲ

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

  

TURINYS

 

I. ĮVADAS

II. MOKYKLOS PRISTATYMAS

2.1. Bendrosios žinios

2.2. Mokyklos kontekstinė aplinka

2.3. Situacijos analizė

III. IŠORINĖ ANALIZĖ

IV. MOKYKLOS VEIKLOS ANALIZĖ

4.1. Organizacinė struktūra, įstaigos valdymas

4.2. Vidinė veiklos analizė

4.3. SSGG analizės suvestinė

V. MOKYKLOS STRATEGIJA

5.1. Filosofija

5.2. Vizija

5.3. Misija

5.4. Prioritetai

VI. STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

VII. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SISTEMA

 

I. ĮVADAS

 

Mokyklos strateginis planas parengtas vadovaujantis Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu, 2014-2020 metų nacionaline pažangos programa, Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos nuostatomis, Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginiu planu, pradinio ir pagrindinio ugdymo programų aprašu, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimais bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymais, Vilniaus „Ateities“ mokyklos nuostatais, mokyklos veiklos tyrimais – bendruomenės narių siūlymais,  tyrimų bei apklausų duomenimis, 2015 m. mokyklos veiklos išorės įvertinimo išvadomis.

 

Strateginis mokyklos planas buvo kuriamas vadovaujantis nuostata, kad strateginis valdymas ir planavimas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi mokykla laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo turimą potencialą.

 

Mokyklos strateginiame plane:

 

  • nustatyta mokyklos filosofija, misija ir vizija;
  • suformuluoti ilgalaikiai tikslai (programos);
  • numatytos priemonės, būdai tikslams pasiekti.

 

Trejiems veiklos metams parengtas strateginis planas gali būti koreguojamas kasmet. Jam įgyvendinti mokykla rengia metų veiklos planą ir mokyklos ugdymo planus dvejiems mokslo metams. Metų veiklos planas yra kuriamas atsižvelgiant į mokyklos UP, papildomas mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir vadovų veiklomis, numatomomis mokslo metų eigoje. Metų veiklos planas tikslinamas, sudarant mokyklos mėnesio veiklos planus.

 

Mokyklos strateginį planą rengė darbo grupė, sudaryta direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. V-87. Rengiant strateginį planą buvo laikomasi viešumo, partnerystės ir bendradarbiavimo principų. Rengimo eigoje plano projektas buvo pristatomas bendruomenei, svarstytas metodinėje taryboje, mokytojų metodinėse grupėse. Galutinis plano projektas aptartas Mokytojų ir Mokyklos tarybų posėdžiuose.

 

II. MOKYKLOS PRISTATYMAS

 

2.1. BENDROSIOS ŽINIOS

 

Pavadinimas

Vilniaus „Ateities“ mokykla

Steigėjas

Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Teisinė forma

Vilniaus savivaldybės biudžetinė, pelno nesiekianti švietimo, vaikų ugdymo institucija, teikiantį bendrąjį pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, organizuojantį tėvų prašymu vaikų priešmokyklinį ugdymą.

Teisinis statusas

Juridinis asmuo, kodas 190003666

Tipas

Pagrindinė mokykla

Paskirtis

Pagrindinės mokyklos tipo pagrindinė mokykla. Pradinės mokyklos tipo pradinė mokykla.

Mokomoji kalba

Rusų

Pagrindinė veiklos rūšis

Pagrindinė veiklos sritis – švietimas, rūšis – pagrindinis ugdymas, kodas-85.31.10.; pradinis ugdymas, kodas 85.20.; priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20.

Įkūrimo data

Mokyklos įsteigimo data – 1990-04-10. Įsteigta Vilniaus miesto tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu Nr.135p „Dėl numerių suteikimo Fabijoniškių gyvenamajame rajone statomoms bendrojo lavinimo mokykloms“ (jai suteiktas Nr.63). 1998-07-15 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr.225 mokyklai suteiktas pavadinimas Vilniaus „Ateities“ vidurinė mokykla. Mokykla kaip pagrindinė įsteigta 2015 m. rugsėjo 1 d., pertvarkant ją iš Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos, remiantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 1-129.

Adresas

Simono Stanevičiaus g. 98, LT – 07103, Vilnius.

Telefonai

+370 5 247 8447

Faksas

+370 5 247 8447

Elektroninis paštas

rastine@ateities.vilnius.lm.lt

 

2.2. MOKYKLOS KONTEKSTINĖ APLINKA

 

Mokyklos aptarnaujamos teritorijos – Vilniaus m. mikrorajonai: Fabijoniškės, Baltupiai, Jeruzalė, Santariškės. Yra mokinių, kurie atvyksta į mokyklą iš Vilniaus rajono gyvenviečių. Daugumos mokyklą lankančių mokinių šeimų socialinė-ekonominė padėtis yra vidutinė.

 

Fabijoniškės, Baltupiai, Jeruzalė, Santariškės – tai šiaurinė Vilniaus miesto dalis. Mikrorajonai gana skaitlingi, tačiau rusakalbių vaikų, lankančių mokyklą, nuolat mažėja. Tai vyksta dėl demografinės situacijos, šeimų emigracijos į užsienį bei vaikų išvykimo mokytis į Vilniaus m. „neišgrynintas“ gimnazijas – Vasilijaus Kačialovo, Sofijos Kovalevskajos, „Santaros“.

 

Mokykla nedideliu atstumu nutolusi nuo Akropolio prekybos ir pramogų centro, Mykolo Riomerio universiteto, Statybininkų rengimo centro, Vilniaus kolegijos Verslo vadybos ir menų fakultetų, Aklųjų ir silpnaregių centro. Artimiausios bendrojo lavinimo mokyklos – Fabijoniškių vidurinė, Senamiesčio gimnazija, S. Stanevičiaus ir Baltupių progimnazijos, „Šviesos“ pradinė mokykla. Netoli mokyklos įsikūręs „Raganiukės“ teatras, veikia sporto klubas „IMPULS“, planuojamas skeitų parkas, laisvalaikio centras „7 mūzos“, 25 metrų baseino statyba. Mokyklą supa penkiaaukščiai, devynaukščiai ir šešiolikaaukščiai gyvenamieji namai, parduotuvės „IKI“, „NORFA“, „MAXIMA“, „MANDARINAS“. Mokykla yra šalia miesto žaliosios zonos, kuri panaudojama, organizuojant mokinių ugdymą už mokyklos ribų.

 

Mokyklos bendruomenė – tai ne tik rusakalbiai Vilniaus gyventojai. Mokykloje mokosi lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai, romų tautybės vaikai. Daug vaikų yra iš mišrių šeimų, todėl, kaip rodo apklausos, mokykloje mokosi ne tik stačiatikių, bet ir katalikų tikėjimo vaikai.

 

Šiuo metu „Ateities“ mokykloje mokosi 624 mokiniai. Mažas pajamas gaunančių šeimų skaičius – 92, socialinės rizikos šeimų – 17. Mokinių, stokojančių socialinių ir kitų įgūdžių, - virš 50. Mokykloje kasmet daugėja mokinių, atvykstančių iš užsienio šalių, skaičius.

 

2.3. SITUACIJOS ANALIZĖ

 

(remiantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros 2015 m. lapkričio 23-27 d. atlikto mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo medžiaga)

 

MOKYKLOS STIPRIEJI IR TOBULINTINI VEIKLOS ASPEKTAI

 

Stiprieji mokyklos veiklos aspektai

 

  • Tradicijos ir ritualai (1.1.2. – 4 lygis).
  • Tapatumo jausmas (1.1.3. – 4 lygis).
  • Bendruomenės santykiai (1.1.4. – 4 lygis).
  • Mokyklos atvirumas ir svetingumas (1.1.5. – 4 lygis).
  • Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekiai (1.2.3. – 3 lygis).
  • Neformalusis švietimas (2.1.5. – 4 lygis).
  • Bendroji rūpinimosi mokiniais politika (4.1.1. – 3 lygis).
  • Socialinė pagalba (4.2.3. – 4 lygis).
  • Valdymo demokratiškumas (5.3.1. – 4 lygis).
  • Personalo komplektavimas ir dėmesys personalui (5.4.1., 5.4.2. – 4 lygis)

 

Tobulintini mokyklos veiklos aspektai

 

1. Dalykų ryšiai ir integracija pamokose (2.1.3. – 2 lygis).

2. Mokytojo veiklos planavimas, orientuotas į kiekvieno mokinio pažangą (2.2.1., 3.1.1.– 2 lygis).

3. Mokymo nuostatos ir būdai (2.3.1. – 2 lygis).

4. Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2. – 2 lygis).

5. Gabių vaikų mokymas pamokose (4.3.2. – 2 lygis).

 

PENKIŲ VEIKLOS SRIČIŲ VERTINIMAS

 

I. MOKYKLOS KULTŪRA

 

  • Vilniaus Ateities“ mokyklos kultūra vertinama gerai (3 lygis).
  • Mokyklos etosas yra išskirtinis (4 lygis), išskyrus rodiklius „Vertybės, elgesio normos, principai“ bei „Klasių mikroklimatas“, kurie vertinami tinkamai (3 lygis).
  • Pozityvus bendruomenės nusiteikimas, prasmingos veiklos kuria unikalią ir originalią mokyklą, gebančią puoselėti tradicijas, ritualus. Mokykla turi savo atributiką: vėliavą, herbą, marškinėlius, ženkliukus, šalikėlius ir himną, kuriam žodžius parašė mokyklos direktorius. Su atributika galima susipažinti mokyklos interneto svetainėje. Interneto puslapyje taip pat galima rasti visų buvusių abiturientų laidų ir dabartinių mokinių nuotraukas. Tai rodo, kad mokyklai svarbūs esami ir buvę mokiniai. Pirmame interneto puslapyje kasdien parašoma, kokie mokiniai šiandien švenčia savo gimtadienius. Mokykla turi unikaliai (atviroje erdvėje) įrengtą istorijos muziejų, kuriame gausu įstaigai reikšmingos atributikos ir eksponatų, kaupiamos mokytojų išleistos knygos, yra stendas, skirtas mokiniams, kurie valstybinius egzaminus išlaikė šimtukais, nuotraukų, kuriose užfiksuotos mokyklos gyvenimo akimirkos, straipsnių apie mokyklą ir kt. Muziejuje vyksta renginiai, pamokos. Bendruomenės nariai džiaugiasi mokykloje organizuojamais renginiais, šventėmis, akcijomis. Kaip patys įsimintiniausi ir reikšmingiausi minėti šie renginiai: mokomųjų dalykų (gamtos mokslų, geografijos, tiksliųjų mokslų, rusų, lietuvių, užsienio kalbų, istorijos, dorinio ugdymo, sporto, menų) savaitės, Linksmųjų išradingųjų klubo renginiai, miesto festivalis Linksmoji dažnutė“, dainų ansamblio Zoriuška“ koncertai, Mokytojų dienos paminėjimo šventė, Poezijos pavasaris, Roko ir Teatro festivaliai ir kt. Mokykla turi savo bendruomenės pagerbimo (teikiamos padėkos geriausiems mokytojams ir mokiniams), integravimo į bendruomenę (organizuojami bendri mokymai, bendruomenės išvykos) ir darbuotojų pasveikinimo (asmeninio ar mokyklos jubiliejaus proga) ritualus. Mokykla taip pat didžiuojasi turinti savo televiziją, teatrą, radiją bei laikraštį. Į mokykloje organizuojamus renginius siekiama įtraukti mokinius, jų tėvus ir buvusius mokinius. Mokinių ir mokytojų pasakojimai, straipsniai spaudoje įrodo, kad mokykloje puoselėjamos tradicijos ir organizuojami renginiai daro teigiamą įtaką asmenybės puoselėjimui, mokyklos įvaizdžio gerinimui. Tai leidžia teigti, kad tradicijos ir ritualai yra vienas stipriųjų mokyklos veiklos aspektų.
  • Bendruomenės nariai didžiuojasi savo mokykla, vardija jos privalumus. Pokalbiuose su išorės vertintojais mokiniai su pasididžiavimu kalbėjo apie savo mokyklą ir jos mokytojus, išskirdami mokykloje vyraujančius labai gerus santykius, teigdami, kad jiems čia gera mokytis, ir jie nenorėtų eiti į kitą mokyklą. Mokiniai ne kartą akcentavo, kad labai myli savo mokytojus. Aptarnaujantis personalas ir mokytojai taip pat pabrėžė, kad jiems patinka dirbti šioje mokykloje, nes čia jie yra gerbiami. Tapatumą pagrindžia ir tai, kad mokytojai turi susikūrę bendrai veiklai mobilizuojantį šūkį, kurį skanduoja prieš pradėdami naujus metus ir svarbius naujus darbus. Šį šūkį mokytojai suskandavo ir išorės vertintojams atvykus. Vertintojų susitikimų su tikslinėmis mokytojų grupėmis bei individualių pokalbių metu paaiškėjo, kad beveik visi mokytojai džiaugiasi galėdami prisidėti prie mokyklos pozityvios kaitos, inicijuodami ir organizuodami renginius, aktyviai dalyvaudami veiklos įsivertinimo procesuose, kartu su kolegomis dalyvaudami kvalifikacijos tobulinimo seminaruose bei skleisdami asmeninę patirtį. Kiekvienas darbuotojas turi palankių galimybių savo praktinėje veikloje taikyti mokyklos veiklos dokumentuose numatytas ugdymo kokybės ir veiksmingumo užtikrinimo priemones. Galima daryti išvadą, kad stiprus bendruomenės narių tapatumo jausmas bei tinkamų sąlygų to jausmo puoselėjimui sudarymas yra gera prielaida sėkmingai mokyklos veiklai ir tai yra vienas iš stipriųjų mokyklos veiklos aspektų.
  • Beveik visose stebėtose pamokose išorės vertintojai fiksavo gerus mokinių tarpusavio bei pagarbius mokinių ir mokytojų santykius. Beveik visi mokiniai vykdė mokytojų nurodymus, buvo dėmesingi, atliko skirtas užduotis, sugebėjo tinkamai ir kultūringai bendrauti tarpusavyje.
  • Tėvų teigimu, pasitikėjimą mokykla stiprina užtikrinamas aplinkos saugumas, aukštas mokyklos kultūros lygis, geras akademinis mokinių paruošimas, bendradarbiavimas su tėvais. Pokalbių su vertintojais metu mokytojai tarpusavio santykius bei santykius su vadovais apibūdino kaip pagarbius, draugiškus bei padedančius siekti bendrų tikslų, pabrėžė vadovų valdymo demokratiškumą. Išorės vertintojai daro išvadą, kad vyraujantys labai geri mokinių tarpusavio santykiai bei pagarbūs mokytojų santykiai su mokiniais bei kolegomis padeda sukurti darbui ir mokymuisi palankią aplinką. Tai yra vienas stipriųjų mokyklos veiklos aspektų.
  • Mokykla yra atvira bei svetinga tėvams ir kitiems įstaigos svečiams (čia dažnai lankosi politikai, seimo nariai, socialiniai partneriai, studentai atlieka praktiką), kurie atvykę į mokyklą sutinkami pagarbiai ir kultūringai. Vizito metu pastebėta, kad mokiniai labai mandagūs, sveikinasi su mokytojais, mokyklos svečiais, noriai kalbasi, yra paslaugūs. Personalo darbuotojai taip pat nuoširdūs, paslaugūs, pasirengę suteikti reikiamą informaciją ir pagalbą. Pertraukų metu koridoriuose budi mokytojai (mokytojų budėjimo grafikas skelbiamas mokytojų kambaryje). Tėvų teigimu, mokykloje skatinamos įvairios tėvų iniciatyvos, išgirstama jų nuomonė, išsprendžiamos visos problemos ir sudaromos galimybės iniciatyvų įgyvendinimui. Kalbinti tėvai buvo patenkinti gaunama informacija apie mokyklos veiklą bei jų vaikų mokymosi rezultatus ir problemas. Informacija pateikiama elektroniniame dienyne, interneto svetainėje, tėvų susirinkimų, pokalbių su klasių vadovais ir mokytojais metu. Remdamiesi šiais argumentais, išorės vertintojai daro išvadą, kad tinkamas mokyklos atvirumas ir svetingumas sudaro geras sąlygas mokinių tėvams pasitikėti mokykla ir pagal galimybes prisidėti prie savo vaikų akademinės ir socialinės raidos ir tai yra vienas stipriųjų mokyklos veiklos aspektų.
  • Mokyklos klasių mikroklimatas tinkamas mokymui (-si). Daugumoje stebėtų pamokų klasių mikroklimatas buvo labai geras ir geras. Apibendrinti pastarojo veiklos aspekto vertinimai pateikti 1 lentelėje.

 

Santykių, tvarkos, klasės valdymo apibendrintas vertinimas (N=135)

1 lentelė            

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

43 pamokos

50 pamokų

36 pamokos

6 pamokos

31,9 proc.

37,0 proc.

26,7 proc.

4,4 proc.

 

  • Pažangos siekiai vertinami tinkamai (3 lygis), išskyrus rodiklį ,,Mokymosi pasiekimų lūkesčiai”, kuris vertinamas patenkinamai (2 lygis). Asmenybės ugdymas, vertybių formavimas mokykloje realizuojamas per organizuojamus renginius, akcijas, neformaliojo švietimo programas, klasių valandėles, socialines-pilietines veiklas, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Ypač palankiai bendruomenėje vertinami būreliai, kurie turi savitų bruožų ir tenkina mokinių, kaip besiugdančių asmenybių, lūkesčius, skatina socializaciją, pilietiškumą. Socialinė veikla daugiausia orientuota į prevencinę veiklą ir socialinę pagalbą (įvairios labdaros akcijos). Asmenybės augimą tinkamai veikia ir kuriamos edukacinės aplinkos bei mokinių pabrėžtas saugumo jausmas mokykloje. Asmenybės ūgčiai įtakos galėtų turėtų didesnis elektroninio dienyno galimybių išnaudojimas – pagyrimų ir komentarų dažnesnis rašymas, ko mokiniai dabar pasigenda. Vertintojų teigimu, asmenybės ugdymas pagal gebėjimus dažniausiai realizuojamas sudarant mokiniams galimybes pasitikrinti savo žinias, gebėjimus mokykloje ir už jos ribų organizuojamose olimpiadose, konkursuose, varžybose, renginiuose, akcijose.
  • Mokykla, skatindama akademinę mokinių pažangą ir mokinių asmenybės raidą, siekia savo kaip organizacijos pažangos. Tai patvirtina ir kiti mokyklos veiklos aspektai: aukšta mokytojų kvalifikacija, reguliarus metinės veiklos ir ugdymo turinio planavimas, aktyvus dalyvavimas miesto renginiuose, atvirų pamokų vedimas ir aptarimas, noras kiekvienoje srityje tobulėti.  Iš pokalbių su Metodinės tarybos nariais paaiškėjo, kad mokykloje lanksčiai identifikuojami ir tenkinami mokytojų individualūs, grupiniai bei bendrieji, mokyklos pažangai svarbūs kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. Šioje srityje prioritetai teikiami kvalifikacijos tobulinimo renginiams, stiprinantiems mokyklos, kaip besimokančios organizacijos, bruožus. Lankstus mokyklos, kaip besimokančios organizacijos, pažangos siekis yra vienas stipriųjų šios ugdymo įstaigos veiklos aspektų.
  • Tvarka vertinama tinkamai (3 lygis). Mokykla turi parengusi darbo tvarką reglamentuojančius dokumentus, įskaitant Mokinių elgesio taisykles, kurios yra skelbiamos mokyklos interneto tinklalapyje, pirmo aukšto koridoriuje ir yra paveikios. Mokiniai su taisyklėmis supažindinami mokslo metų pradžioje, tai atlieka mokyklos vadovai, o mokymosi metu taisykles primena klasių vadovai. Mokinių, mokytojų ir aptarnaujančio personalo teisės, pareigos bei kiti bendruomenės darnią veiklą skatinantys ir užtikrinantys aspektai išsamiai, aiškiai, pagrįstai ir tinkamai deklaruoti dokumentuose – vidaus darbo tvarkos taisyklėse, mokinių skatinimo ir drausminimo tvarkoje. Vertinimo savaitę nustatyta, kad 69 proc. stebėtų pamokų aiškūs susitarimai dėl darbo tvarkos bei drausmės sudarė galimybių kurti mokymuisi palankų mikroklimatą. Pertraukų metu drausmės užtikrinimu rūpinasi budintys mokytojai, švarą ir tvarką prižiūri techninis personalas. Nors dauguma mokinių ir tėvų žino priemones, kurios yra taikomos pažeidus elgesio ir pamokų lankomumo taisykles, tačiau mokinių be priežasties praleistos pamokos yra ta sritis, kurioje taikomos poveikio priemonės ne visais atvejais paveikios. Išorės vertintojai daro išvadą, kad iš esmės tinkamas tvarkos reglamentavimas ir susitarimų laikymasis padeda kurti mokyklos kultūrą bei gerus bendruomenės narių tarpusavio santykius.
  • Pageidaujamo elgesio skatinimas vertinamas gerai. Mokykloje sukurta mokinių skatinimo ir drausminimo sistema. Interneto tinklalapyje didžiuojamasi gerai besimokančiais, aktyviais mokiniais, įvairių konkursų, varžybų nugalėtojais.  Pokalbių metu mokiniai teigė, kad yra giriami bei skatinami už gerą elgesį, mokymąsi, lankomumą. Mokslo metų pabaigoje gerai besimokantiems mokiniams organizuojamos ekskursijos. ,,Vidaus tvarkos taisyklės“ orientuotos į bendrą mokyklos tvarką.
  • Aplinkos jaukumas turi savitų bruožų. Ugdymo įstaigos pastatas nuo pastatymo nerenovuotas, tačiau mokyklos erdvės jaukios ir tvarkingos. Koridoriuose ir vestibiuliuose eksponuojami mokinių kūrybiniai darbai, kabo informaciniai stendai, šalia sporto ir choreografijos salių lentynose eksponuojami mokinių sportiniai apdovanojimai. Choreografijos salės duris pravėrus padidinama aktų salės scena. Ant vienos choreografijos salės sienos kabo veidrodžiai – tai patalpai suteikia jaukumo ir padeda efektyvinti ugdymo procesą choreografijos pamokose. Sporto salės grindys naujai dažytos, tačiau sienų dažai apsilupinėję. Salė tinkama sportuoti, ją galima padalinti į dvi erdves atskiriant tinklu – taip patogiau organizuoti pamokas dviem klasėms. Poilsio zonos tinkamos bendrauti ir aktyviai ilsėtis: aplink kolonas įrengti suoliukai. Per pertraukas ir po pamokų mokiniai aktyviai ilsisi žaisdami stalo tenisą, biliardą. Pastarieji atsirado Mokinių tarybos iniciatyva. Mokyklos istorijos muziejus įrengtas atviroje erdvėje, mokyklos bendruomenė čia ne tik susipažįsta su mokyklos istorija, bet ir sėkmingai organizuoja valstybines šventes bei kitus renginius. Mokytojų teigimu, muziejus naudojamas kaip scena. Jame įrengta informacinė lenta, kurioje skelbiama aktuali mokiniams ir mokytojams vaizdinė informacija. Valgykloje stalai seni, tačiau patalpa tvarkinga, jauki. Biblioteka nedidelė, toje pačioje erdvėje palypėjus laiptais yra skaitykla. 5 mokiniams skirtos kompiuterizuotos vietos, bibliotekininkės teigimu, beveik nenaudojamos – mokiniai naudojasi savo išmaniaisiais telefonais. Daugumos pradinių klasių kabinetų sienas puošia estetiškai apipavidalinti mokinių darbai. Uždarame mokyklos kiemelyje kartais organizuojami renginiai. Aplinkos jaukumu rūpinasi visa bendruomenė. MĮG duomenimis, „tėvai labai dažnai dalyvauja kuriant ugdymo aplinkas mokykloje“. Erdvių tvarkymui naudojamos rėmėjų lėšos, 2 proc. GPM. Vertintojai konstatuoja, kad mokyklos ugdymo aplinka turi savitų bruožų, yra pakankamai jauki, tenkina daugumos bendruomenės narių poreikius, ugdo mokinių vertybes.
  • Vilniaus „Ateities“ mokyklos ryšiai pakankamai kryptingi (3 lygis).

 

Mokykla aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja su kitomis ugdymo įstaigomis: Simono Stanevičiaus ir Baltupių progimnazijomis, Fabijoniškių pagrindine mokykla, Vilniaus lopšeliais-darželiais „Vėrinėlis“ ir „Sakalėlis“, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru. Kasmet mokykla inicijuoja ir organizuoja tradicinius sostinės mokyklų renginius:

 

  • nuo 1995 metų nuolat (vieną kartą per dvejus metus) vyksta tarptautinis vaikų slaviškos kultūros festivalis „Mūza“ (dalyviai – vaikai iš Europos šalių);
  • festivalis „Rusiška dažnutė“ (dalyviai – Vilniaus pradinių klasių mokiniai bei darželių auklėtiniai);
  • inscenizuotos dainos anglų kalba konkursas „I love English“ (dalyviai – pradinių klasių mokiniai);
  • „Poezijos pavasario“ vakarai (dalyviai – mokiniai ir mokytojai, rašantys eilėraščius);
  • intelektinių žaidimų tarpmokykliniai renginiai (dalyviai – tautinių mažumų mokyklų vyresnių klasių mokiniai).

 

Mokykloje ir už jos ribų aktyviai veikia skautų organizacija, šokių studija „Fantazija“, dainų kolektyvas „Zoriuška“. Į Teatro studijos rengiamus šeštadieninius spektaklius kviečiama vietos bendruomenė, atvyksta ir mokyklą baigę mokiniai, dabar įžymūs Lietuvos rusų dramos teatro aktoriai. Pradinių klasių mokytojų iniciatyva mokykloje veikia šeštadieninė mokykla „Šaltinėlis“, ruošianti vaikus mokyklai. Organizuodama mikrorajono bendruomenės šventes, renginius, konkursus, mokykla palaiko ryšius su šiais socialiniais partneriais: Fabijoniškių mikrorajono bendruomene, Fabijoniškių seniūnija, Lietuvos vaikų kūrybiniu susivienijimu „Mūza“, VšĮ LLIIRA, šokių teatru „Fantazija“, VšĮ „Artūro Paulausko fondas“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru, kūrybiniu susivienijimu „Fornitas“. Spręsdama socialines problemas mokykla bendradarbiauja su Vilniaus pedagogine psichologine tarnyba, Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriumi, visuomenine organizacija „Gelbėkit vaikus“, specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru, VšĮ „Šeimos menas“, Vilniaus m. Socialinės paramos centro socialinio darbo skyriumi. Iš pokalbio su VGK paaiškėjo, kad efektyvus bendradarbiavimas vyksta su Šeškinės 6-ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovada. Policijos darbuotoja, bendravusi su vertintojais, teigė, jog su mokykla tikslingai bendradarbiaujama. Mokykla operatyviai reaguoja į iškilusias problemas ir, konstruktyviai bendradarbiaudama, jas sprendžia. Pareigūnė džiaugėsi aktyviais jaunaisiais policijos rėmėjais – mokyklos ugdytiniais. Ugdymo karjerai klausimus mokykla sprendžia bendradarbiaudama su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, ESF akademija-intelektualaus kapitalo ugdymas. Bendradarbiaudama su Lietuvos edukologijos universitetu ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetu mokykla sudaro sąlygas studentams atlikti pedagoginę praktiką mokykloje (vizito metu pedagoginę praktiką mokykloje atliko dvi studentės). 2014 m. pradinių klasių mokytojos Ana Veršilo, Teresa Ustinovič, Liudmila Triščenko dalyvavo Erasmus programoje ir kuravo studentų iš Latvijos praktiką. Mokiniams sudarytos galimybės lankyti pamokas Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultete, Vilniaus statybininkų rengimo centre. Darytina išvada, jog mokyklos ryšiai įvairūs, daugeliu atvejų duodantys teigiamą rezultatą bendruomenei.

 

  • Vertintojai, išanalizavę mokyklos dokumentus, pastebėjo, kad mokyklos ryšiai įvairūs ir dauguma atvejų tikslingi. Organizuodama mikrorajono bendruomenės šventes, renginius, konkursus, mokykla palaiko ryšius su šiais socialiniais partneriais: Fabijoniškių mikrorajono bendruomene, Fabijoniškių seniūnija, Lietuvos vaikų kūrybiniu susivienijimu „Mūza“, VšĮ LLIIRA, šokių teatru „Fantazija“, VšĮ „Artūro Paulausko fondas“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru, kūrybiniu susivienijimu „Fornitas“. Spręsdama socialines problemas mokykla bendradarbiauja su Vilniaus pedagogine psichologine tarnyba, Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriumi, visuomenine organizacija „Gelbėkit vaikus“, specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru, VšĮ „Šeimos menas“, Vilniaus m. Socialinės paramos centro socialinio darbo skyriumi.  Ugdymo karjerai klausimus mokykla sprendžia bendradarbiaudama su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, ESF akademija-intelektualaus kapitalo ugdymas. Bendradarbiaudama su Lietuvos edukologijos universitetu ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetu mokykla sudaro sąlygas studentams atlikti pedagoginę praktiką mokykloje (vizito metu pedagoginę praktiką mokykloje atliko dvi studentės). 2014 m. pradinių klasių mokytojos Ana Veršilo, Teresa Ustinovič, Liudmila Triščenko dalyvavo Erasmus programoje ir kuravo studentų iš Latvijos praktiką. Mokiniams sudarytos galimybės lankyti pamokas Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultete, Vilniaus statybininkų rengimo centre. Pastarasis yra šalia mokyklos ir turi puikią mokymo bazę. Vertintojai, fiksavę ugdomąją veiklą šioje įstaigoje, pastebėjo, kad edukacinės aplinkos ypatingai palankios mokymuisi.

 

Darytina išvada, jog mokyklos ryšiai įvairūs, daugeliu atvejų duodantys teigiamą rezultatą bendruomenei.

 

  • Mokyklos bendruomenė kuria besimokančios mokyklos įvaizdį (respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose mokytojai skaito pranešimus, veda seminarus, dalyvauja NEC, ES SF projektuose, rengia mokymo priemones, vadovėlius ir kt.). Apie savo veiklą, vertybes, pasiekimus mokykla informuoja bendruomenę mokyklos tinklalapyje www.ateities.lt.

 

II. UGDYMAS IR MOKYMASIS

 

  • Vilniaus „Ateities“ mokyklos ugdymas ir mokymasis yra priimtinas (2 lygis).
  • Bendrasis ugdymo organizavimas yra vertinamas vidutiniškai (2 lygis), išskyrus neformalųjį švietimą, kuris yra nepriekaištingas (4 lygis).
  • Planuodami ir įgyvendindami priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo turinį visi mokytojai rengia ilgalaikius privalomų dalykų planus bei neformaliojo vaikų švietimo programas. Planai parengti vadovaujantis priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosiomis programomis, atsižvelgiant į Bendruosiuose ugdymo planuose (toliau – BUP) nurodytą ugdymo proceso trukmę, dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičių. Tačiau analizuojant pateiktus ugdymo proceso planavimo dokumentus paaiškėjo, kad mokykloje nėra bendrų susitarimų dėl planavimo:
  • skiriasi rengiamų dokumentų pavadinimai (rengiami teminiai, ilgalaikiai arba teminiai – ilgalaikiai planai, būrelių bei fakultatyvų planai ir programos);
  • kiriasi tų pačių metodinių grupių mokytojų planų struktūra , skiriasi to paties mokytojo rengiami skirtingų klasių planai ; skiriasi klasių vadovų veiklos planų formos.

 

Planavimo dokumentų turinys taip pat skirtingas: tik dalis mokytojų planuoja mokinių ugdomus gebėjimus, vertinimą, tarpdalykinius ryšius. Rezervinių pamokų planų koregavimui mokytojai nenumato. Mokomųjų dalykų integracija analizuotuose planuose numatyta paviršutiniškai, akcentuojant tik temines dalykų sąsajas.

 

Pradinių klasių planai rašomi nevalstybine (gimtąja) kalba. Mokyklai vertėtų išanalizuoti keliamus reikalavimus ugdymo proceso planavimui, susitarti dėl planavimo dokumentų struktūros ir laikytis priimtų susitarimų.

 

  • Tvarkaraščiai iš dalies padeda įgyvendinti ugdymo planą bei iš dalies atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus; vėlesnė pamokų laiko pradžia visiškai priimtina jaunesnių klasių mokinių tėvams ir ne visuomet tinkama vyresnių klasių mokinių tėvams (jie teigė, kad sumažėja mokinių galimybės lankyti papildomus užsiėmimus mieste, pamokų laikas nesutampa su tėvų darbo pradžia, dėl ko nepatogu atvežti vaikus į mokyklą).
  • Mokykloje dažnai vyksta integruoti renginiai (dalykų savaitės, valstybinių ir kalendorinių švenčių minėjimai), kuriose mokiniai pritaiko įvairių dalykų pamokose įgytas žinias., tačiau integruotos pamokos mokykloje neplanuojamos, vedamos pavienių mokytojų iniciatyva. Dalykų ryšiai ir integracija pamokose yra tobulintinas mokyklos veiklos aspektas. Integracija mokykloje būtų veiksmingesnė, jei būtų priimti susitarimai dėl integruojamųjų programų įgyvendinimo, mokytojai metodinėse grupėse planuotų integruotas pamokas bei ilgalaikiuose planuose fiksuotų susitarimus dėl susijusių dalykų derinimo turinio, laiko, apimties atžvilgiu.
  • Mokykla mokinių poreikiams skirtas valandas naudoja konsultacijoms organizuoti, modulių ir pasirenkamųjų dalykų programų nesiūlo.  Mokiniai turi galimybių lankyti konsultacijas tik keleto dalykų: matematikos, anglų kalbos, lietuvių (valstybinės) kalbos ir gimtosios (rusų) kalbos. Kitų dalykų konsultacijoms valandų neskiriama, laikas konsultavimui  neplanuojamas.
  • Neformaliojo švietimo pasiūla tenkina beveik visų mokinių ir jų tėvų poreikius. Mokykloje daug įvairios paskirties būrelių (23 būreliai, kuriems skirta 50 neformaliojo švietimo valandų). Būreliai orientuoti sportinę veiklą, meninę mokinių saviraišką, socialinę-pilietinę raidą, bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą. Užsiėmimai siūlomi atsižvelgiant į turimą mokytojų kvalifikaciją, išteklius, mokyklos tradicijų tęstinumą, mokinių pageidavimus. Mokykloje veikia skautų organizacijos „Gabija“ draugovė, dailės būreliai, šokių studija „Fantazija“, dainų kolektyvas „Zoriuška“, sportiniai būreliai, technologijų būrelis, du dramos būreliai, kitų neformaliojo švietimo sričių užsiėmimai. Mokiniai aktyviai dalyvauja jų veikloje ir organizuojamose mokyklos, miesto bei respublikos šventėse. Kasmet mokykla organizuoja tradicinį miesto mokinių festivalį „Linksmoji dažnutė“, kuriame dalyvauja pradinių klasių mokiniai bei darželinukai.
  • Mokykla nuolat (vieną kartą per dvejus metus) inicijuoja tarptautinius vaikų slaviškos kultūros festivalius „Mūza“, kuriuose dalyvauja vaikai iš daugelio Europos šalių. Vertintojai konstatuoja, kad neformaliojo švietimo organizavimas yra stiprusis mokyklos veiklos aspektas.
  • Pamokos organizavimas Vilniaus ,,Ateities” pagrindinėje mokykloje vertinamas patenkinamai, išskyrus klasės valdymą, kuris vertinamas gerai (apibendrintas vertinimas pateiktas 2 lentelėje).

 

Apibendrintas pamokos organizavimo vertinimas (N = 135)

 

2 lentelė          

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

7 pamokos

44 pamokos

64 pamokos

20 pamokų

5,2 proc.

32,6 proc.

47,4 proc.

14,8 proc.

 

  • Išanalizavus stebėtų pamokų protokolus paaiškėjo, kad dauguma mokytojų formulavo pamokos uždavinius, tačiau aiškūs ir suprantami, atspindintys mokymosi veiklą, sąlygas ir rezultatą mokymosi uždaviniai stebėti nedidelėje dalyje (9 proc.) pamokų. Pavienėse pamokose uždavinys visiškai neskelbtas. Pamokose, kuriose mokymosi uždavinys buvo suformuluotas netinkamai, ne visuomet derėjo ugdymo metodai, turinys, nebuvo galimybių pamatuoti individualios mokinių pažangos, nustatyti pamokos sėkmingumo, mokiniams pritrūko laiko užduotims atlikti arba pamokos rezultatams apibendrinti. Stebėtų pamokų analizė rodo, kad pamokos planavimas koreliuoja su mokinių pasiekimais (koreliacijos koeficientas – 0,784). Pamokos pabaigoje dalis mokytojų bandė apibendrinti mokinių veiklą, tačiau dažnai tai atlikta formaliai, organizuojant skubotą apklausą, kurioje dalyvavo aktyvieji mokiniai. Įvertinę stebėtų pamokų protokolus, vertintojai daro išvadą, kad tobulintinas pamokos planavimo aspektas – uždavinio, orientuoto į kiekvieno mokinio pažangą, formulavimas ir įgyvendinimas pamokoje. Tikėtina, kad tinkamai suplanavus pamokos veiklas, numačius vertinimo kriterijus, o pamokos pabaigoje skyrus pakankamai laiko ir dėmesio kiekvieno mokinio pažangai pamatuoti, pagerėtų mokinių motyvacija ir mokymosi pasiekimai. Dalies stebėtų pamokų struktūra buvo logiška, nuosekli, pamokos dalys aiškios, laiko vadyba racionali. Dalyje (46,3 proc.) pamokų taikyti nepakankamai veiksmingi, tradiciniai mokymo (-si) metodai (mokytojo aiškinimas, rašymas, skaitymas, atsakinėjimas į klausimus žodžiu, frontalus mokinių žinių patikrinimas – apklausa žodžiu, demonstravimas, savarankiškas užduočių atlikimas iš vadovėlio ar pratybų sąsiuvinyje, pasakojimas). Daugumoje stebėtų pamokų netaikyti mokinių bendradarbiavimą skatinantys metodai. 22 (22,2 proc.) stebėtų pamokų struktūra paminėta kaip tobulintinas aspektas. Dalyje pamokų praleista parengiamoji (motyvavimo) dalis. Kartais pernelyg ištęstos kai kurios pamokos struktūrinės dalys neleido racionaliai panaudoti pamokos laiko, įtvirtinti žinias, paveikiai apibendrinti mokinių pažangos ir pasiekimų.
  • Vilniaus „Ateities“ mokyklos mokymo kokybė patenkinama (2 lygis), išskyrus rodiklius „Mokymo ir gyvenimo ryšys“ bei „Mokytojo ir mokinio dialogas“. Jie vertinami gerai (3 lygis). Tokia išvada grindžiama apibendrintais mokymo kokybės vertinimais, kurie pateikti 3 lentelėje.

 

Mokymo kokybės vertinimas (N=135)

 

3 lentelė          

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

14 pamokų

53 pamokos

58 pamokos

10 pamokų

10,4 proc.

39,2 proc.

43,0 proc.

7,4 proc.

 

  • Daugumoje stebėtų pamokų, užsiėmimų mokytojai savo veiklą grindė mokymo paradigma. Net 46,3 proc. pamokų vyravo tradiciniai mokymo metodai (aiškinimas, pokalbis, individualus darbas, demonstravimas ir kt.), užduotys skirtos iš vadovėlių, pratybų sąsiuvinių. Daugumoje pamokų dominavo mokytojas, mokiniai buvo nurodymų vykdytojai. Neatsižvelgta į mokinių poreikius bei mokymosi stilius. Tik 20,4 proc. stebėtų pamokų grįstos mokymosi paradigma. Remdamiesi pamokų suvestinių duomenimis vertintojai daro išvadą, jog aukščiausia mokymo kokybė yra didesnėse klasėse
  • Daugelyje stebėtų pamokų pasigesta ugdomosios veiklos, aktyvinančios mokinius, retai atsižvelgta į mokinių mokymosi poreikius, stilius. Taikyti tradiciniai metodai, mokytojo dominavimas pamokoje menkai motyvavo mokinius. Daugumoje stebėtų pamokų (79,6 proc.) nederintas individualus, grupinis ir visos klasės darbas arba jis derintas tik iš dalies veiksmingai. Nepakankamas dėmesys mokinių mokymosi poreikiams, stiliams, tradicinių mokymo metodų taikymas ir vyraujanti mokymo paradigma nedarė teigiamos įtakos tiek mokymo, tiek mokymosi kokybei. Apibendrinę stebėtas pamokas ir išanalizavę mokyklos dokumentus, vertintojai daro išvadą, kad mokymo nuostatos ir būdai yra tobulintinas mokyklos veiklos aspektas.
  • Išanalizavę stebėtas pamokas vertintojai pastebėjo, kad daugumos mokytojų aiškinimas tinkamas, suprantamas mokiniams, vaizdus. Išmokimo stebėjimas tinkamas, bet yra ką tobulinti, verta sustiprinti ir išplėtoti.
  • Mokymosi kokybė Vilniaus ,,Ateities“ mokykloje yra priimtina (2 lygis), išskyrus mokinių mokymosi motyvaciją, kuri yra tinkama (3 lygis).
  • Pamokų stebėjimo protokoluose užfiksuota informacija rodo, kad mokykloje per mažai dėmesio skiriama mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymui. Dalyje (45,5 proc.) pamokų dominavo mokytojas (teikė nurodymus, instrukcijas), vyravo informaciniai teikiamieji verbaliniai ir vaizdiniai mokymo metodai, orientuoti į faktų, žinių perdavimą, t.y. mokytojo pasakojimas, aiškinimas, iliustravimas, kartojimo ar tikrinamasis pokalbiai. Dar 36 proc. pamokų mokytojai stengėsi skatinti mokinius mokytis, bet mokėjimo mokytis įgūdžiai šiose pamokose fiksuoti tik dalies mokinių. Mokėjimas mokytis kaip stiprusis pamokos aspektas vertintojų fiksuotas tik 16 (12 proc.) pamokų.
  • Vertintojai pastebi, kad mokytojai per mažai dėmesio skiria probleminiam mokymui, kritinio mąstymo ugdymui, mokymui atrandant, nepakankamai atsižvelgia į skirtingus mokinių mokymosi poreikius bei stilius, dažniausiai dirbama su visa klase, individualus mokymasis stebėtas retai.
  • Vilniaus „Ateities“ mokyklos mokymo ir mokymosi diferencijavimas patenkinamas (2 lygis).
  • Mokyklos pirminės informacijos, strateginio plano duomenimis, mokytojai mažai diferencijuoja ugdymo procesą, pamokoje dažniausiai dirba su vidutinių gabumų mokiniais, retai pateikiama individualizuotų užduočių, atitinkančių gabių mokinių gebėjimus. Mokinių poreikiai netiriami, išskyrus penktokų adaptaciją. Mokinių mokymosi stiliai taip pat nebuvo tirti. Su gabiais mokiniais tikslingai dirbama konsultacijose.
  • Išorės vertintojai pastebėjo, kad ugdymo diferencijavimas pamokose (diferencijuojant ugdymo turinį, pamokos tempą, veiklas skirtingų mokymosi stilių ir gebėjimų mokiniams) taikytas retai. Kaip pamokos privalumas, ugdomosios veiklos diferencijavimas ir individualizavimas išorės vertintojų paminėtas tik 8,1 proc. stebėtų pamokų. Daugumoje pamokų veikla nebuvo diferencijuota, individualizuota, visa klasė atliko vienodas užduotis, veiklas. Mokymosi veiklų diferencijavimas pamokose pagerintų mokinių išmokimą, skatintų jų mokymosi motyvaciją, labiau tenkintų mokinių mokymosi poreikius.
  • Vertinimas ugdant yra patenkinamas (2 lygis), išskyrus vertinimą kaip informavimą, kuris yra paveikus (3 lygis).

 

Vertinimo ugdant kokybės vertinimas (N=135)

 

4 lentelė          

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

9 pamokos

43 pamokos

64 pamokos

19 pamokų

6,7 proc.

31,9 proc.

47,4 proc.

14,0 proc.

 

  • Analizuojant stebėtų pamokų duomenis matyti, kad 42 proc. pamokų vertinimas ugdant yra patenkinamas ir net 14 proc. pamokų vertinimą būtina tobulinti.  Vertintojai daro išvadą, kad vertinimas kaip ugdymas yra tobulintinas mokyklos veiklos aspektas.
  •  Mokyklai vertėtų peržiūrėti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą, susitarti dėl mokykloje taikomų vertinimo formų, formuojamo vertinimo paskirties. Jeigu mokytojai pamokose skelbtų taikomus vertinimo kriterijus, juos nuolat sietų su pamokos uždaviniu, mokiniai turėtų galimybę objektyviai įsivertinti savo pasiekimus pamokoje, o mokytojai – stebėti, kaip mokiniams pavyksta įgyvendinti mokymosi uždavinius bei kokią pažangą jie padaro kiekvieną pamoką.
  • Mokykloje yra susitarta dėl tėvų informavimo apie jų vaikų ugdymo pasiekimus, lankomumą ir elgesį. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ugdymo rezultatų apskaita vykdoma tik elektroniniame dienyne. Analizuojant elektroninio dienyno duomenis paaiškėjo, kad beveik visi tėvai turi galimybių prisijungti prie elektroninio dienyno. Informuodama apie mokinių mokymosi pasiekimus mokykla taiko tradicinius tėvų informavimo metodus: klasių tėvų susirinkimus, atvirų durų dienas, tėvų dienas, dėl atsiradusių mokinių ugdymo (-si) problemų klasės vadovai informuoja tėvus individualiai telefonu ar elektroniniame dienyne. Pradinių klasių mokinių tėvai dažnai užeina į mokyklą prieš pamokas ir po pamokų.

 

III. PASIEKIMAI

 

  • Vilniaus „Ateities” mokyklos pasiekimai yra geri (3 lygis).
  • Pažanga vertinama patenkinamai. Pastaroji išvada grindžiama skirtingais šios temos rodiklių vertinimais: nustatyta, kad atskirų mokinių pažanga yra patenkinama (2 lygis) ir yra tobulintinas mokyklos veiklos aspektas, o mokyklos pažanga gera (3 lygis).

 

Mokinių pasiekimų apibendrintas vertinimas

 

6 lentelė          

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

5 pamokos

31 pamoka

71 pamoka

28 pamokos

3,7 proc.

23,0 proc.

52,6 proc.

20,7 proc.

 

  • Iš 6 lentelės duomenų matyti, kad 52,6 proc. pamokų mokinių pasiekimų vertinti patenkinamai, 20,7 proc. – prastai. Iš pokalbio su mokyklos administracija, mokyklos dokumentų analizės, galima teigti, kad mokykloje yra kaupiama ir iš dalies analizuojama informacija apie mokinių mokymosi pasiekimus. Mokinių brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP), tyrimų, pusmečių rezultatų lyginamosios suvestinės analizuojamos Mokytojų tarybos posėdžiuose. Atskirų mokinių pažangos matavimas pamokoje yra tobulintinas mokyklos veiklos aspektas. Siekiant spartinti atskirų mokinių pažangą, mokytojams vertėtų pamokos pabaigoje grįžti prie mokymo (-si) uždavinio ir mokinių pasiekimus vertinti atsižvelgiant į uždavinyje pateiktus vertinimo kriterijus. Laiku pateiktas grįžtamasis ryšys skatintų mokinių atsakomybę už mokymosi rezultatus.
  • Mokyklos mokiniams sudaromos palankios sąlygos siekti gerų mokymosi rezultatų – vyksta įvairių dalykų savaitės, olimpiados, konkursai, projektai, organizuojamos konsultacijos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Mokiniai skatinami dalyvauti miesto olimpiadose, konkursuose, varžybose, tačiau dėl Vilniaus mieste didelės konkurencijos šios mokyklos mokinių rezultatai nėra išskirtiniai. Dažniau gerų rezultatų pasiekiama neformaliajame vaikų švietime, įvairiuose meniniuose konkursuose. Kiekvienais metais tam tikra dalis mokinių mokslo metus baigia turėdami vieną ar kelis nepatenkinamus dalykų vertinimus (2014–2015 m. m. 16,4 proc. 9–11 kl. mokinių turėjo nepatenkinamus kai kurių dalykų metinius ar pusmečio įvertinimus), tačiau atlikę papildomus darbus pasiekia patenkinamą lygį ir keliami į aukštesnę klasę. Mokykloje nėra mokinių paliktų kurso kartoti. Kas antri metai mokykla dalyvauja penkiolikmečių OECD PISA tyrime. 2015 m. tyrimų duomenys rodo, kad mokinių matematinio raštingumo ir skaitymo gebėjimų teisingų atsakymų vidurkis yra aukštesnis nei šalies mokyklų vidurkis, o gamtamokslinio ir finansinio raštingumo – žemesnis. Standartizuotų 4 ir 8 kl. mokinių tyrimų rezultatai geresni nei šalies vidurkis, išskyrus matematikos 4 kl. ir skaitymo 8 kl.
  • Mokymosi pasiekimai vertinami gerai (3 lygis). Iš bendro vertinimo išsiskiria mokinių mokymosi pasiekimai, kurie yra patenkinami (2 lygis). Atlikus ugdymo pasiekimų kokybės analizę matyti, kad mokymo (-si) rezultatai skirtinguose koncentruose yra skirtingi: 2015 m. 1–4 kl. apie 65,5 proc., 5–8 kl. – 42,9 proc., 9–11 kl. – 28,0 proc. mokinių pasiekė aukštesnį ir pagrindinį lygį. Išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus mokinių dalis, lyginant kelerių metų duomenis, užsienio (anglų) kalbos, istorijos, biologijos, chemijos yra aukštesnė nei Vilniaus miesto mokyklų (100 proc.), išskyrus matematikos (2015 m. – 92,3 proc.), tačiau surinkusių didžiausią balų skaičių abiturientų dalis – mažesnė.

 

2015 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatų palyginimas

 

7 lentelė       

Valstybinis brandos egzaminas

Įvertinimas balais

Įvertinimas balais

16 – 100

86 – 100

,,Ateities” 

mokykla 

Vilniaus m. mokyklos

,,Ateities” 

mokykla

Vilniaus m. mokyklos

Lietuvių kalba ir literatūra

100 proc.

91,4 proc.

9,1 proc.

17,1 proc.

Užsienio (anglų) kalba

100 proc.

99,8 proc.

15,4 proc.

40,1 proc.

Matematika

92,3 proc.

93,8 proc.

0 proc.

19,7 proc.

Istorija

100 proc.

99,4 proc.

0 proc.

14,4 proc.

Chemija

100 proc.

96,4 proc.

0 proc.

15,3 proc.

Biologija

100 proc.

96,9 proc.

0 proc.

27,5 proc.

Fizika

100 proc.

96,8 proc.

0 proc.

20,5 proc.

 

  • Lyginant PUPP rezultatus per dvejus metus matomas rezultatų žemėjimas, ypač matematikos (žiūr. 8 lentelę). Remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 2015 m. mokyklos PUPP rezultatai žemesni nei Vilniaus miesto mokyklų vidurkis.

 

2014 m. ir 2015 m. PUPP rezultatų palyginimas

 

8 lentelė          

Metai

Lietuvių (valstybinė) kalba

Gimtoji (rusų) kalba

Matematika

Neišlaikė

Įvertinta 7–10

Neišlaikė

Įvertinta 7–10

Neišlaikė

Įvertinta 7–10

2014

0

73 proc.

0 proc.

73 proc.

0

47 proc.

2015

0

62 proc.

0 proc.

68,8 proc.

23 proc.

45 proc.

 

  • Kiti (sportiniai, meniniai, kūrybiniai) mokinių pasiekimai vertinami gerai. Mokiniai dalyvauja Vilniaus miesto mokyklų ir šalies renginiuose, jų pasiekimai įvertinti diplomais, pagyrimo raštais, prizinėmis vietomis. Geriausi mokinių pasiekimai yra dalyvaujant gimtosios (rusų) kalbos (2013–2015 m. mokiniai 3 kartus laimėjo prizines vietas Vilniaus miesto renginiuose), meninio skaitymo konkursuose (2013–2015 m. 2 kartus tapo Vilniaus miesto ir 1 kartą – respublikinio konkurso nugalėtojais), sporto varžybose (2015 m. laimėtos turizmo, kvadrato, futbolo varžybos). Mokykloje įkurta šokio studija ,,Fantazija”, vokalinis ansamblis ,,Zoriuška”, teatro studija, kur šoka, dainuoja, vaidina mokiniai nuo 1 iki 10 klasės. Jaunieji menininkai aktyviai ir sėkmingai dalyvauja mokyklos, miesto ir Lietuvos renginiuose.

 

IV. PAGALBA MOKINIAMS

 

  • Vilniaus „Ateities“ mokyklos pagalba mokiniui vertinama gerai (3 lygis). Rūpinimasis mokiniais mokykloje pakankamai kryptingas (3 lygis).
  • Mokykloje formuojama tinkama rūpinimosi mokiniais politika. Ugdymo įstaiga atvira skirtingų tautybių mokiniams. Dauguma bendruomenės narių gerai pažįsta mokinius, stengiasi jiems padėti, atsižvelgia į tėvų poreikius: veikia trys pailgintos dienos grupės ir budinti rytinė grupė vaikams, tėvų prašymu tęsia veiklą šeštadieninė mokykla „Šaltinėlis“, skirta 5–6 m. vaikams. 13 proc. mokinių gauna nemokamą maitinimą. Iš pokalbių su vaikais, tėvų atstovais paaiškėjo, kad maistas valgykloje skanus, įvairus, sveikas ir dažniausiai mokiniai maitinimu patenkinti.
  • Tinkamai savo veiklą vykdo Vaiko gerovės komisija (toliau – VGK), kurios nariai pasidaliję funkcijomis ir atsakomybe. Siekiant užtikrinti mokinių saugumą, vykdoma pašalinių asmenų patekimo į mokyklą apskaita ir kontrolė. 2014–2015 m. m. mokyklos veiklos dokumentuose lankomumo problema nurodoma kaip tobulintinas aspektas. Siekiant gerinti lankomumą, mokykloje laikomasi Mokinių pamokų lankomumo apskaitos ir nelankymo prevencijos tvarkos aprašo, kuriame numatyta klasės vadovo, socialinės pedagogės, tėvų, VGK bendradarbiavimo dėl pamokų nelankymo formos ir žingsniai. Mokyklos vadovai, VGK, Metodinės tarybos nariai pokalbiuose pažymėjo dėl kompleksinės pagalbos gerėjantį lankomumą, kurį lemia vidurinio ugdymo pakopos mokinių nebuvimas, elektroninio dienyno naudojimas, skubus tėvų informavimas, mokinių vėlavimo fiksavimas, sunegalavusio vaiko išleidimo iš pamokų nustatytos tvarkos laikymosi užtikrinimas, vaikų įtraukimas į neformalųjį švietimą, VGK posėdžiai, mokinių skatinimas kelione į užsienį (laimėjus konkursą „Geriausiai lankanti klasė“), lankomumo reitingo viešinimas. Siekdama saugios ir ugdymui (-si) palankios aplinkos, mokykla organizuoja Tarptautinės AIDS, Nerūkymo dienų, Savaitės be patyčių renginius, kasmet visiems mokiniams vyksta informacinė diena „Saugos ir elgesio taisyklės mokykloje, gatvėje, bendruomenėje“. Pageidaujamą vaikų elgesį pertraukų metu formuoja mokytojų budėjimas, galimybė žaisti stalo tenisą, biliardą. Vizito mokykloje metu pastebėta, kad dauguma vaikų mandagūs, linkę bendrauti, paslaugūs. I ir II aukšto stenduose viešinami pagalbos vaikui institucijų kontaktiniai duomenys. Spręsdama vaikų saugumo, mokymosi ir elgesio problemas, mokykla bendradarbiauja su socialiniais partneriais: Vilniaus m. pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – PPT), Socialinės paramos centro, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais, 6-ojo policijos komisariato (toliau – PK) pareigūnais, Fabijoniškių seniūnijos darbuotojais. Įvertinę duomenis, išorės vertintojai konstatuoja, kad rūpinimosi mokiniais politika yra vienas iš stipriųjų mokyklos veiklos aspektų.
  • Mokykloje sudarytos tinkamos sąlygos mokinių asmenybės ir socialinei raidai vystyti. Asmenybės ugdymas ir socializacija realizuojama ne tik pamokų, klasės valandėlių, projektų, renginių, akcijų, išvykų metu, bet ir įvairaus profilio sportinėje, meninėje, kūrybinėje veikloje. Ateitiečiai asmenybes ugdo debatų klube, šokio, teatro, kino studijose, atskleisdami savo unikalumą ir kūrybiškumą. Įdomi, prasminga „Gabijos“ skautų draugovės veikla ir reguliarios jų vasaros stovyklos ugdo atsakomybę, charakterį, vertybines nuostatas. Dokumentų analizė ir pokalbiai leidžia teigti, kad mokyklai tapus pagrindine, sumažėjo prasmingų socialinių-pilietinių akcijų, tokių kaip kapų tvarkymas, pagalba ugdymosi sunkumų turintiems pradinukams, vaikų namų auklėtiniams. Kalbinti mokiniai dažniausiai minėjo akciją „Darom“, pagalbą klasėje ar mokykloje renginių metu, Konstitucijos dieną vedamą pilietiškumo pamoką. Specialistai ir dauguma kalbintų mokinių patvirtino, kad specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turintys, rizikos grupės mokiniai socialinės atskirties dažniausiai nepatiria. Vertintojų teigimu, įvairiapusė veikla mokykloje leidžia daugumai mokinių pajusti sėkmę ir būti įvertintiems – tai stiprina mokinių asmenybės formavimosi ir socialinės raidos spartą.
  • Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba mokykloje yra gera (3 lygis). Iš bendro konteksto išryškėja socialinė pagalba, kuri yra išskirtinė (4 lygis).
  • Pagalba mokantis yra tinkama, dažniausiai atliepianti skirtingus mokinių poreikius, telkianti bendradarbiauti visus ugdymo proceso dalyvius. Mokytojai, jų padėjėjai, švietimo pagalbos specialistai lanksčiai bendradarbiauja, teikdami pagalbą savo kompetencijų ribose. SUP turintiems mokiniams sudaromi individualūs ugdymo planai, mokiniai ugdosi pagal pritaikytas ir individualizuotas programas, atitinkančias jų gebėjimus. Pamokose jiems padeda trys mokytojų padėjėjai, po pamokų – specialusis pedagogas ir logopedas. Nepažangiems mokiniams skiriamos papildomos užduotys, jie konsultuojami, kad pasiekų patenkinamą pasiekimų lygį. Mokykla sudaro galimybių mokymosi spragų turintiems, nelankiusiems dėl ligos, gabesniems 5–10 klasių mokiniams lankyti (vieniems lankyti rekomenduoja mokytojai, kiti apsisprendžia patys) lietuvių (valstybinės), gimtosios (rusų), anglų kalbų ir matematikos konsultacijas ir apie jas informuojami tėvai. Siekiant sukurti palankesnę emocinę aplinką, skiriamas 1 mėn. adaptacinis periodas pirmokams ir penktokams, atliekami šių klasių mokinių adaptacijos tyrimai. Apibendrinti pagalbos mokiniui vertinimai pateikti 9 lentelėje.

 

Pagalbos mokiniui apibendrintas vertinimas (N=135)

 

9 lentelė           

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

13 pamokų

44 pamokos

64 pamokos

14 pamokų

9,6 proc.

32,6 proc.

47,4 proc.

10,4 proc.

  • 9 lentelės duomenys iliustruoja, kad (57,8 proc.) stebėtų pamokų pagalba mokiniui teikta nepakankamai (stokota kiekvieno vaiko matymo, ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius), mažesnėje stebėtų pamokų dalyje (42,2 proc.) pagalbos teikimas mokiniui įvertintas gerai ir labai gerai.
  • Psichologinė pagalba mokykloje tinkama. Ją teikia 2 psichologės (viena dirba su 5–10 klasių mokiniais, kita – tik šiemet studijas baigusi specialistė – dirba su pradinukais, turi tik 0,2 etato). Psichologinės pagalbos poreikis numatomas stebint mokinius, vadovaujantis PPT išvadomis, iš pokalbių su klasių vadovais, tėvais bei remiantis mokinių pastebėjimais, kuriuos jie, užrašę ant lapelių, įmeta į dėžutę „Patyčioms – NE“. Specialistės atlieka psichologinį įvertinimą, dalyvauja VGK veikloje, klasių tėvų susirinkimuose (pagal poreikį), padeda 1–10 klasių vadovams parinkti temas ir pasirengti klasių valandėlėms. Psichologės atlieka pirmokų ir penktokų adaptacijos tyrimus, gautus duomenis pristato Mokytojų tarybos posėdžiuose, tėvų susirinkimuose. Mokykloje žinomi mokinių socialiniai poreikiai, pildomas mokyklos socialinis pasas, vedama mokinių lankomumo apskaita ir numatytos priemonės jam pagerinti. Prevencinės veiklos „Savaitė be patyčių“ renginius mokyklos bendruomenė vertina kaip įdomius ir reikalingus. Siekiant mažinti socialinę atskirtį, mokykla aktyviai dalyvavo OLWEUS projekte, vykdė projektą „Mokykla tėvams ir mokytojams“ Surinkta informacija leidžia daryti išvadą, kad socialinė pagalba yra išskirtinė ir tai yra vienas iš stipriųjų mokyklos veiklos aspektų. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas mokykloje priimtinas (2 lygis).
  • Surinkta informacija leidžia daryti išvadą, kad gabių ir talentingų vaikų ugdymas yra tobulintinas mokyklos veiklos aspektas. Formuojant ugdymo turinį pamokoje mokytojams būtų naudinga atsižvelgti į platų mokinių gebėjimų diapazoną bei skirtingą pasiekimų lygį, ir, atsisakant išskirtinės orientacijos į vidutinių gebėjimų mokinių ugdymą, spartinti gabių mokinių tobulėjimą skiriant ne didesnį užduočių kiekį, bet skirtingos kokybės, patrauklias, kritinį mąstymą skatinančias užduotis, individualizuojant namų darbus, skatinant pagalbos draugui teikimą.
  • Pagalba planuojant karjerą yra patenkinama (2 lygis).
  • Tėvų pedagoginis švietimas vertinamas gerai (3 lygis), išskyrus tėvų pagalbą mokantis, kuri vertinama vidutiniškai (2 lygis). Tėvų švietimo politika yra tinkama. Klasės tėvų susirinkimuose sprendžiamos mokinių pažangumo, lankomumo, elgesio problemos, tėvai supažindinami su mokyklos aktualijomis. Visuotiniuose susirinkimuose pranešimus skaito mokyklos administracija, pagalbos specialistai, aukštos kvalifikacijos lektoriai. Tėvams organizuoti šiuolaikiški seminarai: „Tėvų švietimas išskirtinėje mokyklos bendruomenėje“, visai mokyklos bendruomenei – seminaras „Efektyvus mokymas sutelkiant mokyklos bendruomenę“. Mokykla, siekdama padėti tėvams, kurių vaikai patiria mokymosi sunkumų, organizavo paskaitų ciklą „Kaip galima padėti vaikui, turinčiam specialiųjų poreikių, namuose“, tačiau šių tėvų lankomumas buvo pasyvus. Kalbinti tėvai teigė, jog mokykla užtikrina jų vaikų saugumą, mokytojai yra geranoriški, bendrauja kultūringai, mokyklos aplinka svetinga. Tai pagrindžia ir 2014 m. mokyklos organizuotos tėvų apklausos rezultatai: teiginio „Mokyklos personalas yra geranoriškas bendraudamas su tėvais“ pritarimui priskirta aukščiausia vertė.

 

V. MOKYKLOS STRATEGINIS VALDYMAS

 

  • Vilniaus „Ateities“ mokyklos strateginis valdymas vertinamas gerai (3 lygis).
  • Mokyklos strategija yra patenkinama (2 lygis), išskyrus rodiklį „Planavimo procedūros“, kuris vertinamas gerai (3 lygis).
  • Vilniaus miesto Tarybos sprendimu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokykla pertvarkyta iš vidurinės į pagrindinę, todėl mokykloje dažnai organizuojamos diskusijos su Mokyklos taryba, mokytojais, mokinių tėvų atstovais dėl ugdymo įstaigos vizijos ir strateginių tikslų.
  • Planuodami mokyklos veiklą dažniausiai bendradarbiauja mokytojai ir administracija, rečiau – mokiniai, jų tėvai. Mokslo metų pabaigoje kiekvienas mokytojas įsivertina veiklą, mokytojų įsivertinimas aptariamas metodinėse grupėse ir, remiantis gautais duomenimis, organizuojama mokytojų metodinė veikla, teikiamos rekomendacijos mokyklos veiklai tobulinti. Metodinių grupių, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo grupės (toliau – MĮG) ataskaitos ir rekomendacijos išklausomos Mokytojų tarybos posėdžiuose, peržiūrimos administracijos, kuri pasiūlymus redaguoja, suformuluoja ir pateikia planavimo dokumentų projektus bendruomenės grupėms: mokytojams, mokiniams, tėvams. Mokyklos administracija, Mokyklos tarybos, Metodinės tarybos nariai pokalbiuose su išorės vertintojais tvirtino, jog, priimant svarbius mokyklos veiklos tobulinimo sprendimus, vyksta diskusijos savivaldos grupėse, visada išklausoma mokytojų, mokinių, tėvų, mokytojų profesinės sąjungos atstovų nuomonė. Pokalbiai su jais būna atviri, nes bendruomenė įpratusi kalbėtis, o mokyklos administracija vadovaujasi demokratiniais valdymo principais. Išorės vertintojų pokalbiai su Mokyklos ir Mokinių tarybomis iliustruoja, kad mokykloje yra bendravimo ir bendradarbiavimo tradicijų, tik kol kas jos daro neesminį poveikį planuojant mokyklos veiklos tobulinimą, pavyzdžiui, apsiribojama susitarimais dėl renginių organizavimo arba 2 proc. GPM paramos fondo lėšų panaudojimo. Apibendrinę pateiktus faktus išorės vertintojai daro išvadą, kad mokyklos bendruomenės narių ryšiai yra potencialūs, darantys teigiamą poveikį veiklos planavimui.
  • Planų kokybė ir dermė priimtina. Akivaizdi Metodinės tarybos, metodinių grupių planų ir 2015–2016 m. m. veiklos plano dermė: suplanuotos veiklos atitinka keliamus tikslus, nurodoma, kaip planuojama veikla siesis ir prisidės prie bendrų mokyklos uždavinių sprendimo.
  • Išorės vertintojai pastebi, kad sėkmingai įgyvendinta dalis strateginiame plane numatytų priemonių, skirtų mokymosi sąlygų gerinimui: modernizuota mokyklos edukacinių erdvių, kompiuterizuota kabinetų, tobulinta mokytojų kvalifikacija, gerintas mokyklos įvaizdis, tačiau neišspręsta mokyklos pastato renovacijos problema, mokykla neturi higienos paso. Išorės vertintojai konstatuoja, kad dalis suplanuotų ugdymą ir mokymąsi gerinančių priemonių nepakankamai veiksmingos – dalykų ryšiai ir integracija pamokose, mokytojo veiklos planavimas, mokymo nuostatos ir būdai, vertinimas kaip ugdymas, gabių vaikų mokymas pamokose yra tobulintini mokyklos veiklos aspektai.
  • Mokyklos įsivertinimas pakankamai kryptingas (3 lygis).
  • Vadovavimo stilius yra išskirtinis (4 lygis), rodiklis „Lyderystė mokykloje“ vertinamas gerai (3 lygis).
  • Personalo valdymas vertinamas labai gerai (4 lygis), išskyrus rodiklį „Personalo darbo organizavimas“, kuris vertinamas gerai (3 lygis).
  • Mokykloje dirba optimalus išsilavinusių ir būtinas kompetencijas turinčių mokytojų skaičius. Visų mokytojų išsilavinimas aukštasis. Iš mokyklos pateiktos informacijos, Švietimo valdymo sistemos duomenų aišku, kad mokytojų kvalifikacinės kategorijos aukštesnės nei šalyje, pavyzdžiui, mokytojų ekspertų mokykloje dirba 2,24 proc. daugiau nei vidutiniškai šalies mokyklose. Vertintojai išanalizavo mokymo kokybę pagal mokytojų kvalifikacines kategorijas ir nustatė, kad aukščiausia mokymo kokybe pasižymėjo mokytojai ekspertai. Mokytojų mokymo kokybė tolygi mokytojo metodininko mokymo kokybei (žr. 8 pav.)

 

 

8 pav. Mokymo kokybė pagal mokytojų kvalifikacines kategorijas

 

  • Dauguma mokytojų čia dirba nuo mokyklos įkūrimo pradžios, 27,69 proc. mokytojų yra 55–59 metų amžiaus, o tai sudaro 10,23 proc. daugiau nei tokio paties amžiaus mokytojų, dirbančių šalies mokyklose.
  • Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, aptarnaujančio personalo darbo organizavimą reglamentuoja Darbo tvarkos taisyklės, kuriose aprašytos darbuotojų teisės, pareigos, elgesio reikalavimai, atsakomybė. Vertintojai konstatuoja, kad tinkamas personalo darbo organizavimas užtikrina kokybišką bei saugų ugdymo procesą, bet mokyklai vertėtų spręsti pasyvių bendruomenės narių įtraukimo į komandinį darbą klausimą.
  • Vilniaus Ateities mokyklos išteklių valdymas yra geras (3 lygis), išskyrus turto vadybą, kuri vertinama patenkinamai (2 lygis). Mokyklos vadovai tvarko lėšas pagal savivaldybės ir valstybės reglamentuotą tvarką. Dėl nepakankamo mokinių skaičiaus klasėse trūksta mokinio krepšelio lėšų, tačiau mokykla geba pritraukti papildomų lėšų. Nebiudžetinės mokyklos finansavimo lėšos gaunamos iš gyventojų pajamų mokesčio (2 proc.), sporto salės nuomos ir naudojamos tikslingai: edukacinių erdvių atnaujinimui bei modernizavimui, mokinių ekskursijų ir renginių organizavimui, sporto priemonių bazės turtinimui, ūkio reikalams. Tačiau mokyklos administracija ir mokytojai iki šiol retai naudojosi galimybėmis pritraukti papildomą finansavimą, teikiant paraiškas dalyvauti Švietimo ministerijos ir kitų institucijų organizuojamuose projektuose. Biudžetinių ir nebiudžetinių lėšų tvarkymas yra viešas ir skaidrus: dėl jų kaupimo, skirstymo, panaudojimo tariamasi savivaldos institucijose, informacija apie tai, kam išleisti pinigai, bendruomenei pateikiama mokyklos tinklalapyje bei susirinkimų metu.
  • Mokykla gerai apsirūpinusi šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis: turi 4 interaktyvias lentas, 42 projektorius, 117 kompiuterių, naudojamų mokinių mokymui. Remiantis 2015 m. duomenimis, (http://www.smm.lt/uploads/lawacts/.pdf), šie skaičiai viršija vienam Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokiniui tenkančių priemonių vidurkį. Mokyklos disponuojamas turtas naudojamas darbo ir mokymosi sąlygoms gerinti: dauguma kabinetų aprūpinti vaizdo technika, įrengtos kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos, pakanka būtiniausių demonstracinių ir praktinei veiklai reikalingų priemonių (dviejuose informacinių technologijų kabinetuose įrengta po 13 kompiuterizuotų darbo vietų, neformaliojo švietimo renginių kabinete įdiegta namų kino sistema, aktų salė aprūpinta apšvietimo sistema, garso įranga, muzikos instrumentais). Bibliotekos fonduose yra per 16 tūkst. knygų ir mokymo priemonių, įrengtas informacinis centras – skaitykla.
  • Mokymosi aplinkos vertinimas 135 stebėtose pamokose pateiktas 10 lentelėje.

             

Mokymosi aplinkos apibendrinamasis vertinimas (N = 135)

 

10 lentelė           

Labai gerai

Gerai

Patenkinamai

Prastai

21 pamoka

61 pamoka

50 pamokų

3 pamokos

15,6 proc.

45,2 proc.

37,0 proc.

2,2 proc.

 

  • 10 lentelės duomenys rodo, kad apie 61 proc. pamokų mokymosi aplinka buvo tinkama arba puiki. Klasėse pakanka darbo vietų, pamokos vyksta dalykui skirtuose kabinetuose, įrengtas kompiuterizuotas kabinetas (13 individualių vietų prie kompiuterių, projektorius, spausdintuvas),kuriuo gali pasinaudoti bet kuris mokytojas pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį, neformaliojo švietimo renginiams pritaikytas, reikalingomis priemonėmis aprūpintas kabinetas, choreografijos kabinetas, aktų salė. Tinkamai išnaudotos plačios koridorių erdvės: įrengtas muziejus, pradinių klasių mokytojų priemonių kabinetas, pastatyti biliardo ir stalo teniso stalai, koridoriuose sukurtos mokinių poilsio vietos, sienos naudojamos mokinių darbams eksponuoti. Mokykla kiekvienais metais skiria lėšų patalpų remontui, tačiau dėl nesandarių langų dalyje kabinetų vėsu, daugumai erdvių reikalingas atnaujinimas, o mokyklai – pastato išorės renovacija.

VI. MOKYKLOS SAVĘS VERTINIMO VEIKSMINGUMAS

 

  • Veiklos įsivertinimą mokykla vykdo vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijomis. Į procesą įtraukiama dauguma bendruomenės narių, tačiau tėvai ir mokiniai dalyvauja tik kaip respondentai. Įsivertinimui atlikti formuojamos skirtingo dydžio grupės (priklausomai nuo tiriamų rodiklių skaičiaus, numatomų veiklų apimties). Koordinuojančiai įsivertinimo grupei vadovauja direktoriaus pavaduotoja ugdymui. 2014 m. mokykloje atliktas dalies ugdymo ir mokymosi srities temų įsivertinimas. Pagirtina, kad ugdymo kokybė vertinta stebint pamokas. Dalis mokyklos nustatytų tobulinimo prioritetų ir išorės vertintojų išskirti kaip tobulintinos veiklos sritys, pvz., mokinių asmeninės pažangos vertinimas, vertinimas kaip ugdymas, gabių mokinių mokymas. Vidutiniškai per išorinį vertinimą įvertinti ir mokymo diferencijavimas, namų darbai, kurie ir mokyklos įsivertinimo grupės numatyti tobulinti. Kaip gerai vykdoma veikla ir išorės vertintojų, ir mokyklos įsivertinimo grupės išskirti vertinimas kaip informavimas, pagalba mokantis. Pastebėtina, kad mokykla nekuria iliustracijų, todėl, nesant bendrų susitarimų dėl siektinos kokybės, vertinimo duomenys nėra pakankamai patikimi, pvz., mokymo nuostatas ir būdus išorės vertintojai rekomenduoja tobulinti, o mokyklos įsivertinimo grupė mokymą aktyvinančių metodų taikymą nurodė kaip mokymo veiklos stiprybę, beje, išmokimo stebėjimas ir mokinių gebėjimas bendradarbiauti, kuriuos mokykla įsivertino kaip mokymo ir mokymosi privalumus, išorės vertintojų priskirti tik 2 lygio kokybei.
  • Siekiant efektyvinti įsivertinimo procesus mokyklai rekomenduotina:
    • vykdyti platųjį įsivertinimą derinant jį su strateginio planavimo ciklu, kas turėtų padėti tikslingiau pasirinkti giluminio vertinimo rodiklius;
    • susitarti dėl pasirinktų giluminio vertinimo rodiklių kokybės požymių;
    • sudaryti giluminio vertinimo „probleminį rodiklių krepšelį“;
    • integruoti įsivertinimą į mokyklos veiklos procesus (pvz., naudotis mokytojų, mokinių įsivertinimo duomenimis) bei analizuoti įvykdytų pokyčių veiksmingumą mokinių pasiekimams ir pažangai.

 

Vilniaus ,,Ateities“ mokyklos KONTEKSTINIŲ duomenų suvestinė

 

Bendra informacija apie mokinius, mokytojus, vadovus

Mokinių ir klasių komplektų skaičius skirtingais mokslo metais

Mokslo metai

Komplektų skaičius

Mokinių skaičius

2013–2014

32

663

2014–2015

32

657

2015–2016

30

602

 

Mokinių, paliktų kartoti kursą, skaičius

2013-2014 m. m.

2014-2015 m. m.

2015-2016 m. m

1

-

 

 

Mokytojų skaičius

Mokslo metai

Skaičius

2013–2014

74

2014–2015

79

2015–2016

72

 

Vadovai (nurodyti pareigybes)

Vadybinės kategorijos (vertinimo metu)

Direktorius Ivanas Prosniakovas

III

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Tynčenko

III

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Svetlana Butautienė

III

Direktoriaus pavaduotoja neformaliajam švietimui Liudmila Kobrina

III

Socialinio, ekonominio konteksto duomenys

Mokinių  šeimos*

2014–2015

2015–2016 m. m.

Socialiai remtinos šeimos

107

86

Probleminės šeimos

33

13

Disfunkcinės (asocialios) šeimos

1

1

Pilnos šeimos

531

500

Nepilnos šeimos

126

100

 

* Jei mokykla tokių duomenų nerenka, neanalizuoja ir jūs negalite jų pateikti, prašome tai pažymėti.

 

Mokinių pavėžėjimo poreikis

Iki 3 km

Virš 3 km

Pagal ŠVIS duomenis

Mokyklos patikslintais

duomenimis

Pagal ŠVIS duomenis

Mokyklos patikslintais 

duomenimis

Veža mokinių tėvai

 

 

 

 

Veža mokykla

 

 

 

 

 

Mokiniai, gaunantys nemokamą maitinimą

Mokslo metai

Mokinių

skaičius

Procentas nuo bendro

(m. m.) mokinių skaičiaus

2014–2015

107

16 proc.

2015–2016

86

14 proc.

 

 

Kita informacija

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius (iš viso)

2013–2014 m.    m.

2014–2015 m. m.

2015–2016 m. m

39

34

33

 

Neformalusis švietimas*

Mokykloje

Už mokyklos ribų

Lankančių mokinių skaičius:

564

 

Pastaba:

1 būrelį lanko 210

Kelis – 354

už mokyklos ribų

duomenų neturime

 

* Prašytume pastaboje pažymėti vaikų, lankančių mokykloje vieną ir kelis būrelius skaičių (pvz., 25 vaikai lanko 1 būrelį, 9 – kelis būrelius). Jei mokykla tokių duomenų nerenka, neanalizuoja ir jūs negalite jų pateikti, prašome pažymėti ir tai.

 

Pastarieji dveji mokslo metai

Vidutiniškai 1 mokinys per mokslo metus praleido iš viso pamokų

Vidutiniškai 1 mokinys per mokslo metus praleido pamokų dėl nepateisinamų priežasčių

Vidutiniškai

1– 4 kl.

5– 8 kl.

9– 10 kl.

Vidutiniškai

1– 4 kl.

5– 8 kl.

9– 10 kl

2013– 2014

86,0

60

88,6

145

16,1

5

11,5

50,2

2014– 2015

79,1

77,6

93,2

124

15,8

2

14

51,5

 

Mokslo metai

Rajono (miesto) renginiuose

Šalies renginiuose

Tarptautiniuose renginiuose

Dalyvavusių mokinių skaičius

Prizininkų / laureatų skaičius

Dalyvavusių mokinių skaičius

Prizininkų / laureatų skaičius

Dalyvavusių mokinių skaičius

Prizininkų / laureatų skaičius

2013-2014

51

7

14

6

 

 

2014-2015

42

31

12

7

6

 

 

Projektai

Socialiniai

Mokomieji

Bendruomenės

Tarptautiniai

Skaičius

3

4

2

-

 

*Socialiniai projektai – socialinius emocinius įgūdžius formuojančios programos ir projektai, nukreipti į santykius ir mikroklimatą (pvz.. „OLWEUS“, „Antras žingsnis“ ir t.t.);

 

*Mokomieji projektai – dalykiniai ir informaciniai projektai (pvz. karjeros ugdymui, psichikos sveikatai, žalingiems įpročiams ir t.t.);

 

*Bendruomenės – projektai, kurie vyksta už mokyklos ribų su kitomis organizacijomis (pvz. su senelių ar vaikų globos namais ir t.t.);

 

*Tarptautiniai projektai – visi projektai, kuriuose tiesiogiai dalyvauja kitos šalys (pvz. įvairūs mokinių mainai, stažuotės ir t.t.).

 

III. IŠORINĖ ANALIZĖ

 

(PESTE matrica)

 

Veiksniai

Galimybės

Grėsmės

Politiniai - teisiniai

Aplinka: savivaldybės lygis

Vienas iš Vilniaus miesto strateginės plėtros prioritetų – pažangios visuomenės kūrimas, tiesiogiai susijęs su švietimo ir ugdymo infrastruktūros gerinimu. Nepaisant nuolatinio lėšų stygiaus, išlieka gausesnio finansavimo šiam prioritetui tikimybė.

Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas nepajėgus įgyvendinti švietimo gerinimo ir kokybiško funkcionavimo programų, nors šiai sričiai skiriama beveik pusė miesto biudžeto.

Tinkamai komplektuojant klases, mokykla taps gimnazija ir progimnazija „po vienu stogu“, įgydama galimybę plėsti savo veiklą ir toliau tenkinti rusakalbių Vilniaus miesto gyventojų poreikius.

Po mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinė mokykla gali tapti progimnazija ir negalės tenkinti mokyklos bendruomenės narių poreikių dėl pagrindinio (vidurinio) išsilavinimo teikimo mokiniams pagal gyvenamąją vietą.

Mokyklos, priimdamos vaikus, vadovausis teritoriniu principu, naudosis skaidria elektroninio registravimo į mokyklas sistema.

Tapusi progimnazija „pailgintų“ gimnazijų apsuptyje (Kačalovo, Kovalevskajos, „Santaros“, Puškino) dėl žemesnio išsilavinimo lygmens mokykla neteks patrauklumo, mokiniai jau po 7 kl. paliks mokyklą, ieškodami  tęstinio mokymo galimybių.

Aplinka: seniūnijos lygis

Glaudus bendradarbiavimas su Fabijoniškių, Baltupių, Jeruzalės ir kitomis seniūnijomis ir seniūnijų bendruomenėmis įgalins mokyklą tapti aptarnaujamų teritorijų švietimo ir kultūros centru (įskaitant ir neformalų suaugusiųjų mokymą).

Jei mokykla nerodytų aukštų ugdymo rezultatų, tai darytų įtaką  bendruomenės nuomonei, kad mokykla neturi galimybių įgyvendinti su mokyklos aptarnaujamų teritorijų bendruomene susijusių švietimo ir bendradarbiavimo planų.

Ekonominiai

Aplinka: savivaldybės lygis

Fabijoniškių mikrorajonas yra vienas iš didžiausių Vilniuje socialinio būsto rajonų. Todėl yra tikimybė, kad daugės daugiavaikių šeimų arčiau mokyklos.

Daugės specialių poreikių mokinių ir mokinių, atvykstančių iš kitų šalių, todėl skiriamų lėšų ugdymui nepakaks (reikės papildomų pedagogų etatų arba papildomo finansavimo).

Finansavimas renovacijai suteiktų galimybę mokyklai atnaujinti pastatą ir infrastruktūrą, techninę jos būklę. Mokyklai bus įteiktas Higienos pasas.

Dėl mokyklos nusidėvėjimo ir blogėjančios jos infrastruktūros, ji tampa nepatraukli naujiems mokiniams ir jų tėvams renkantis ugdymo įstaigą.

Išlieka nedidelė galimybė, kad mokytojų ir ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimas išaugs ir augs proporcingai privataus sektoriaus atlyginimų augimui, tai leistų išsaugoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir reikalingus specialistus.

Išlieka didelė grėsmė tolesnei mokytojų socialinei atskirčiai dėl neproporcingai mažų atlyginimų (lyginant su kitais ūkio sektoriais) ir neigiamai visuomenės nuomonei apie švietimo darbuotojus, todėl geresni specialistai ir aktyvesni bei kūrybingi mokytojai ieškos palankesnių ekonominių ir kūrybinių sąlygų (įskaitant kitas ES šalis).

Didėja galimybė pritraukti ES lėšas tiek savivaldybės mastu, tiek pačiai mokyklai pasinaudojant įvairių projektų ir programų galimybėmis.

Patirtis įsisavinant ES lėšas ir tinkamai parengti projektus bei juos įgyvendinti gerėja nepakankamai sparčiai, todėl iškyla grėsmė silpnai įsisavinti galimas ES lėšas.

Išlieka galimybė, kad vyriausybė didins mokinio krepšelio finansavimą pagal realius poreikius.

 

Nepakankamas finansavimas neatitinka realių mokyklos poreikių.

Iš dalies finansuojami ir skatinami pedagogai, kurie persikvalifikuoja į labiausiai miestui ir mokyklai reikalingas specialybes.

Mokykloje dirba daug pensinio amžiaus pedagogų, bet mažai jaunimo.

Aplinka: seniūnijos lygis

Galimybė augti Fabijoniškių, Baltupių, Jeruzalės mikrorajonų gyventojų skaičiui – tai galimybė augti mokyklos mokinių skaičiui.

Dalis rusakalbių šeimų mikrorajone nukreipia vaikus į lietuviškas mokyklas, galvodami apie vaikų tolesnę socializaciją.

Socialiniai - demografiniai

Aplinka: savivaldybės lygis

Išlaikytos darbo vietos dėl optimalaus mokyklų tinklo ir efektyvaus mokyklos galimybių panaudojimo.

Galimas kai kurių kvalifikuotų specialistų trūkumas.

Gerėjant visuomenės išprusimui, mokiniai ir jų tėvai nesureikšmins statistinių mokyklų pasiekimų, o atsižvelgs į šiuolaikinės kūrybingos asmenybės visapusišką ugdymą, mokyklos kultūrą bei tradicijas.

Mokyklos reitinguojamos pagal brandos egzaminų ir PUPP rezultatus arba jų finansavimo galimybes, skirstant jas į prestižines ir atsiliekančias.

Vilnius toliau išliks gyventojų traukos centru, miesto gyvenamuosiuose rajonuose išliks palanki demografinė situacija arba ji gerės (dėl naujų statybų).

Dėl mažėjančio gimstamumo ir jaunimo emigracijos iš šalies mažės mokinių skaičius ir tuo pačiu – darbo vietos.

Aukštos kvalifikacijos specialistų branduolys  leis mokykloje išlaikyti ir gabiausius mokinius.

Viešosios nuomonės skatinama vyresnių klasių mokinių migracija į gimnazijas (kaip į prestižines mokyklas) neužtikrina ugdymo tęstinumo.

Ugdymo proceso socializacija ir stiprios mokyklos bendruomenės kūrimas leis kokybiškai ugdyti visų socialinių sluoksnių ir gabumų mokinius.

Mokykla gali tapti specialių poreikių mokinių įstaiga (sparčiai daugėjant specialių poreikių ir

probleminių mokinių), jei tinklo optimizavimas toliau vyks be mokyklos bendruomenės pritarimo.

Didėja dėmesys specialių poreikių mokiniams ir neįgaliųjų integravimui, todėl tikimasi pakankamo finansavimo šiems procesams.

Mokyklos infrastruktūra ir jos finansavimas nepritaikytas specifinių poreikių ir neįgalių mokinių integracijai.

Naujos vyriausybės programos leis pagerinti mokinių fizinę būklę (sveikatą).

Blogėjanti vaikų sveikatos būklė, didėjantys mokymosi krūviai būtų rimta problema siekiant mokyklos strateginių planų.

 

Aplinka: seniūnijos lygis

Socialinio būsto statyba seniūnijoje didins naujų šeimų atvykimą, mokykla pasipildys gausesniu mokinių skaičiumi.

Didėja socialinė atskirtis bendruomenėse, nes daugėja vaikų iš probleminių, socialiai remtinų šeimų ir likusių be teisėto globėjo.

 

Dėl padidėjusios aptarnaujamos teritorijos (keli mikrorajonai) susidaro labai palanki demografinė situacija mokyklos plėtotei.

Dėl neracionalaus rusų mokamąja kalba mokyklų tinklo optimizavimo yra grėsmė vaikus iš Fabijoniškių, Baltupių, Jeruzalės, Santariškių siųsti į kitų Vilniaus mikrorajonų mokyklas.

 

Glaudus visų institucijų seniūnijoje bendradarbiavimas leis sukurti palankią ir saugią aplinką seniūnijoje.

Viešosios tvarkos priežiūros stoka seniūnijoje ir nepakankamas socialinių projektų  finansavimas negalės užtikrinti saugios gyvenamosios ir ugdymo aplinkos.

Technologiniai

Aplinka: savivaldybės lygis

Naujų šiuolaikinių technologijų įsigijimas ir panaudojimas pagerins švietimo kokybę ir prieinamumą. Atsiranda galimybė diegti moderniausias mokymo priemones.

Jei mokykla atsiliks nuo informacinės visuomenės formavimosi tempų, ji atsidurs besivejančios vaidmenyje (įsigyjant technologijas, keliant kvalifikaciją ir išsaugant IT specialistus).

Galimybė naudotis nuotoliniu mokymo metodu.

Nuotolinis mokymas nėra pilnavertis ugdymo procese.

Informacinės visuomenės formavimo dokumentuose teisiškai numatytas papildomas finansavimas technologijų įsigijimui ir atnaujinimui mokyklose.

Naujų šiuolaikinių technologijų įsigijimo galimybės dėl silpno finansavimo stabdo ugdymo kokybės augimo procesą.

Aplinka: seniūnijos lygis

Galimybė sukurti seniūnijoje kompiuterinį tinklą bendradarbiaujant su UAB „Init“.

Prastas darbuotojų kompiuterinis raštingumas gali neleisti įtraukti visų bendruomenės narių į vietinį kompiuterinį tinklą, išlieka bendravimo dubliavimas kontaktiniu būdu.

Edukaciniai

Aplinka: savivaldybės lygis

Mokyklų tinklo pertvarka pagerins švietimo prieinamumą ir sutrumpins vaiko kelią į mokyklą.

Netolygi mokyklų apkrova ar  klaidos tinklo optimizavimo procese įtakos mokinių judėjimą į mokyklas kitose seniūnijose.

Atsiranda didesnė mokymo programų įvairovė, galimybė kurti ir įgyvendinti naujas ugdymo programas.

Dėl programų įvairovės sudėtingiau palyginti pasiekimus, išlaikyti ugdymo kryptį.

Ugdymo kokybės gerinimas ir kvalifikacijos tobulinimo galimybės pasinaudojant bendradarbiavimo sutartimis su kitomis mokyklomis.

Bendravimui su kitomis mokyklomis ir institucijomis nenumatytos papildomos lėšos, todėl visa tai daroma mokytojų finansų ir laisvalaikio sąskaita.

Didėja galimybė pasinaudoti didėjančiomis lėšomis, skirtomis mokytojų kvalifikacijai kelti, intensyvinti mokytojų profesinį tobulėjimą.

Dažnai kvalifikacijos kėlimo procesas būna prastos kokybės, atneša nedaug naudos mokytojams, o lėšos ekonominės krizės sąlygomis – sumažinamos.

Augantis visuomenės kompiuterinis raštingumas skatina ir kryptingą mokytojų kompiuterinio raštingumo lygį, kultūrą.

Mokytojų kompiuterinio raštingumo kėlimas labai ribotas, praktiškai įgyjami tik vartojimo pagrindai, o tai neatitinka šiuolaikinio IT vartotojų sampratos.

Esant dabartinei mokymo sistemai, yra galimybė diferencijuoti mokymą, įgyvendinti programas specialių poreikių mokiniams.

Trūksta specialistų arba lėšų specialių poreikių mokinių ugdymui.

Yra tikimybė, kad pagerės papildomo ugdymo finansavimas.

Papildomam ugdymui skiriamas finansavimas itin menkas, neefektyviai kovojama su paauglių nusikalstamumu, narkotikų, alkoholio platinimu ir vartojimu.

Atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, yra galimybė organizuoti formalų ir neformalų suaugusių mokymą mokyklos patalpose laisvu nuo pamokų metu.

Formalus suaugusių mokymas yra tik fragmentinis.

Didėjant darbininkiškų profesijų poreikiui, yra galimybė užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su aukštesnėmis mokyklomis įgyvendinant specialias nepagrindinių mokomųjų dalykų programas.

Didelės bedarbystės sąlygomis profesinio orientavimo sistema nėra reali.

 

Aplinka: seniūnijos lygis

Didesnės galimybės užimtumui, patenkinti mokinių ir jų tėvų poreikiai  – mokykla tampa visos seniūnijos bendruomenės židiniu.

Seniūnijos bendruomenė dar

neįsisąmonino bendruomenės židinio mokykloje sukūrimo reikalingumo.

     

IV. MOKYKLOS VEIKLOS ANALIZĖ

 

4.1. Organizacinė struktūra, įstaigos valdymas

 

Organizacinė struktūra

Mokyklos administracija:

Direktorius  Ivanas Prosniakovas (III vadybinė kategorija), direktoriaus pavaduotojai ugdymui Laima Tynčenko (III vadybinė kategorija) ir Svetlana Butautienė (III vadybinė kategorija), neformaliajam ugdymui – Liudmila Kobrina (III vadybinė kategorija), direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Silantijus Aleinikovas.

Mokykloje veikia šios savivaldos institucijos:

Mokyklos taryba. Tai svarbiausias mokyklos savivaldos organas, jungiantis mokinių, tėvų (globėjų), pedagogų atstovus (3+3+3).

Mokytojų taryba. Tai  nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija, kuriai vadovauja mokyklos direktorius. Mokytojų tarybą sudaro  direktorius, direktoriaus pavaduotojai, visi mokykloje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bibliotekininkai.

Mokinių taryba. Mokinių savivaldos organas. Taryba atstovauja mokiniams ir gina mokinių teises bei interesus, skatina aktyvios, demokratiškos, tolerantiškos, mąstančios, kūrybingos asmenybės ugdymą. Renkama iš 7 mokinių, kurie atstovauja mokinių bendruomenei mokyklos taryboje.

Tėvų komitetas. Mokyklos savivaldos institucija, vienijanti klasių tėvų komiteto pirmininkus ir atstovaujanti visos mokyklos  interesams. Tėvų komitetas renka atstovus į mokyklos tarybą.

Klasės tėvų komitetas. Mokslo metų pradžioje mokinių tėvai išsirenka klasių tėvų komitetus. Komitetas kartu su klasės vadovu planuoja klasės tėvų susirinkimus, neformaliojo ugdymo renginius, padeda spręsti organizacines klasės problemas ir kt. Atstovauja klasės interesams.

Žmogiškieji ištekliai

Mokykloje 2017 m. sausio 1 d. dirba 15 etatinių darbuotojų, finansuojamų iš mokinio krepšelio lėšų, ir skirti 28 etatai techninio personalo, finansuojamo iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

2016 – 2017 m. m. mokykloje dirba 72 mokytojai: 7 mokytojai ekspertai, 22 mokytojai metodininkai,    39 vyresnieji mokytojai, 4 mokytojai. Mokinius, jų tėvus, mokytojus konsultuoja mokykloje dirbantys specialistai: 2 psichologės, socialinis pedagogas, logopedė,  visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, 2 bibliotekininkės.

Planavimo struktūra

Vilniaus „Ateities“ mokykla savo veiklą planuoja atsižvelgdama į įsivertinimo išvadas bei bendruomenės rekomendacijas. Rengiamas trejų metų strateginis veiklos planas, kasmet metinė veiklos programa, metodinės tarybos, mokytojų dalykininkų metodinių grupių, komisijų, specialistų veiklos planai, bendri mokyklos veiklos mėnesio planai, mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai ir pasirenkamųjų dalykų bei dalykų modulių programos, neformaliojo ugdymo veiklos, specialių poreikių mokinių ugdymo programos.

Finansiniai ištekliai

Mokyklos veikla finansuojama iš Valstybės ir Savivaldybės biudžeto lėšų, projektinių fondų, rėmėjų, GPM 2 procentų, mokyklos patalpų nuomos lėšų.

Vidaus audito sistema

Mokykloje vykdoma pedagoginės veiklos priežiūra, remiantis kasmetiniais pedagoginės veiklos priežiūros planais.

Mokyklos veiklos įsivertinimą atlieka  administracijos ir mokytojų veiklos įsivertinimo darbo grupės.

Mokyklos finansinę veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir Vilniaus miesto savivaldybės įgalioti asmenys.

Mokyklos veiklą prižiūri miesto Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius nustatyta tvarka.

Ryšių sistema                                                                                                        

Mokykloje įrengtos trys kompiuterių klasės  (viena iš jų skirta mokytojų dalykininkų darbui su mokiniais), visi dirbantys mokytojai moka naudotis  kompiuterine technika. Visų mokytojų darbo vietos yra kompiuterizuotos. Mokykloje  įdiegtas Internetas, pereita prie elektroninio dienyno sistemos.  Mokymo(si) procese naudojami  103  kompiuteriai (iš jų 37  trijose kompiuterių klasėse) ir 26 nešiojami kompiuteriai; 25 projektoriai, 4 interaktyvios lentos,  15  spausdintuvų, 1 fakso aparatas. Visi mokyklos kompiuteriai valdomi iš „Telia“ serverio.

Mokyklos bendruomenės paslaugoms – biblioteka su kompiuterizuotu metodiniu informaciniu centru 2-ame aukšte.

Mokykloje sukurta komunikavimo sistema: informacija pateikiama mokyklos internetiniame puslapyje, elektroniniame dienyne, stenduose mokytojų kambaryje, vyksta mokytojų, klasių vadovų, kolegialių organų pasitarimai. Organizuojami visuotiniai susirinkimai tėvams, klasių tėvų susirinkimai, atvirųjų durų dienos.

Mokykloje įdiegta elektroninio dienyno sistema.

Informacija platinama elektroniniu paštu, naudojantis elektroninio dienyno pranešimų funkcija ir mokyklos interneto svetainėje www.ateities.lt

Organizuojami neformaliojo ugdymo renginiai, vykdomi projektai, akcijos.

Naudojamasi mokinių ir mokytojų duomenų bazėmis, NEC sistema KELTAS, švietimo valdymo informacinė sistema ŠVIS.

Visas finansines operacijas mokykla atlieka BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“.

 

4.2. Vidinė veiklos analizė

 

Sritis

Stipriosios pusės

Silpnosios pusės

Galimybės

Grėsmės

1. Ugdymas ir mokymasis

Mokykloje sukurta vienoda mokytojų dalykininkų ir metodinių grupių veiklos planavimo struktūra.

Dauguma mokytojų planuodami savo veiklą atsižvelgia į klasės lygį, tinkamai išnaudoja pamokos laiką.

Tinkamai sudaromi pamokų tvarkaraščiai.

Didelį dėmesį pamokos kokybės tobulinimui skiria metodinė taryba, metodinės grupės.

Mokytojai turi galimybę nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją, mokykloje organizuojami konferencijos ir seminarai, padedantys kelti pamokos\ kokybę.

Nuolat skatinama mokinių saviraiška.

Mokytojai pamokose naudoja įvairias formalias ir neformalias vertinimo formas.

Kiekviena metodinė grupė turi vienodą savo dalyko vertinimo sistemą, su kuria mokiniai yra supažindinami mokslo metų pradžioje.

Mokiniams sudarytos sąlygos pasirinkti dalykus, mokymosi lygį, pakraipas, programas.

Dalis mokytojų prie numatytų pamokos uždavinių pamokos pabaigoje negrįžta, nepalieka laiko išvadoms ir namų darbų paaiškinti.

Prastas mokymo ir gyvenimo ryšys.

Daliai mokinių mokantis yra svarbus prievartos motyvas.

Mokytojai per mažai diferencijuoja ugdymo procesą.

Mažai klasių vadovų su klasėse dėstančiais mokytojais aptaria vienodus reikalavimus mokiniams.

Dalies mokinių silpna mokymosi motyvacija, mokėjimas mokytis, mokymasis bendradarbiaujant.

Dauguma mokytojų namų darbų beveik niekada nediferencijuoja ar neindividualizuoja pagal mokinių poreikius ir gebėjimus.

Mažai dėmesio skiriama dalykų integracijai.

Tobulintina mokinių mokymosi kokybė.

 

Galimas įvairesnės metodikos taikymas.

 

Rengti mokėjimo mokytis, mokymo stiliaus nustatymo seminarus nuo pradinės mokyklos iki vyr. klasių.

Racionaliau ir veiksmingiau naudoti mokinio mokymosi laiką, išvengti didelio mokymosi krūvio.

Žemas mokymosi motyvacijos lygis, atsakomybės stoka.

 

Prastėjantys mokinių pasiekimai.

Nepakankamas dėmesys gabiųjų mokinių ugdymui.

2. Pasiekimai

 

Geri PUPP ir standartizuotų testų rezultatai.

Šie rezultatai analizuojami. Analizė pateikiama visiems mokyklos mokytojams ir mokinių tėvams.

Vykdomi bandomieji PUPP, pa(si)tikrinamieji administraciniai darbai.

Mokiniai dalyvauja įvairiose miesto ir šalies olimpiadose, konkursuose, varžybose.

Kasmet iš gimnazijų, kur pereina mokytis mokyklos dešimtokai, gauname gerus atsiliepimus apie mokinių gerą išsilavinimą ir elgesį.

Tik 55% 6-9 klasių mokinių turi aiškią mokymosi motyvaciją;

Kas dešimtas 6-11 klasių mokinys paliekamas papildomiems vasaros darbams iš vieno ar kelių dalykų;

 

Pasiekimų ir pažangos stebėjimas ir analizė.

 

Tinkamas dalykinis ir metodinis mokytojų pasirengimas pamokoms.

 

Siekis iki 2020 metų 10-15 % pakelti 5-10 klasių mokinių pasiekimų lygį.

Mokinių pasyvumas per pamokas gali turėti neigiamos įtakos mokinių žinių kokybei.

 

Gali kilti kai kurių tėvų nepasitenkinimas dėl nepakankamos ugdymo kokybės ir mokiniai pradės rinktis kitas mokyklas.

3. Pagalba mokiniui

Mokykloje veikia aiški rūpinimosi mokiniais sistema: Vaiko gerovės komisija, aukštos kvalifikacijos pagalbos specialistai, ugdymo karjerai paruošti pedagogai.

Mokykloje nuolat vykdomas mokinių poreikių ir savijautos tyrimai, teikiamos rekomendacijos.

Mokyklos bendruomenė yra informuojama apie socialinės pagalbos galimybes mokykloje ir už mokyklos ribų.

Sistemingai vedama socialinių problemų apskaita ir taikomos jų korekcijos formos.

Klasių vadovai pasitelkia įvairių specialistų pagalbą, bendradarbiaudami su šeima, ugdydami mokinių mokymosi motyvaciją.

Mokykloje veikia Klasių vadovų metodinė grupė.

Daugelyje klasių yra geras mikroklimatas, dauguma mokinių mokykloje jaučiasi saugiai.

Mokinių pamokų lankomumui yra skiriamas dėmesys, numatomos priemonės lankomumui gerinti.

Mokiniams, mokinių tėvams bei mokytojams skiriamos vienkartinės ir tęstinės psichologinės konsultacijos.

Mokytojams skirtas apmokamas laikas konsultacijoms.

Nedidelius specialiuosius poreikius turinčius mokinius su kalbos ir kitais komunikacijos sutrikimais konsultuoja mokyklos logopedas.

Mokiniai ir jų tėvai (globėjai) yra informuojami apie galimybę rinktis ir keisti mokomuosius dalykus, apie programas, mokymosi kryptį, programų tęstinumą ir perimamumą.

Mokiniams sudaroma galimybė rinktis įvairias programas, dalykus, jų modulius ir, esant objektyvioms priežastims, juos keisti.

Mokykla nuolat dalyvauja vaikų socializacijos projektuose.

Gabūs akademinei veiklai mokiniai mažai ugdomi per pamokas ar rengiantis olimpiadoms.

Dar yra daug mokinių, kurie yra pasyvūs stebėtojai, nedalyvauja užkertant kelią patyčioms ar net patys dalyvauja patyčiose.

Dalis mokinių naudojasi korepetitorių paslaugomis.

Nepakankamai analizuojamos nelankymo priežastys.

Dalis tėvų atsisako siūlomos pedagoginės, psichologinės ir socialinės pagalbos.

Pusė mokinių ne visada išdrįsta paklausti mokytojų, jei nesupranta, ir ne visada gauna pakankamai mokytojų dėmesio.

Rašytine informacija domisi nedidelė tėvų dalis.

Tik dalis tėvų bendradarbiauja su klasių vadovais, mokykloje dirbančiais specialistais ieškodami vaikų ugdymo(si) bei auklėjimo problemų sprendimo būdų.

Mokykloje yra vykdomas tėvų švietimas; tam naudojamos įvairios švietimo formos, bet jos ne visada atitinka tėvų poreikius.

Mokinių tėvų nuomone, nepakanka informacijos apie mokinių profesinį, lytinį švietimą.

Epizodiškai bendradarbiauja mokytojai, dirbantys su mokymosi motyvacijos neturinčiais mokiniais.

Tobulintina veikla planuojant mokinių karjerą.

 

Tobulintinas specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas.

 

Tęsti  patyčių prevenciją mokykloje.

 

Efektyvinti mokytojo ir mokinio, pagalbos specialisto ir mokinio-mokytojo, mokytojo-pagalbos specialisto ir mokinių-tėvų dialogą.

 

 

Tęsti psichologijos ir pedagogikos  kursus bendruomenės nariams.

 

Vaiko gerovės komisijos narių nuolatiniai susitikimai su mokiniais ir tėvais dėl mokymosi sutarties sąlygų nevykdymo.

 

 

Daugėja mokinių, turinčių sveikatos sutrikimų, spec. poreikių vaikų ir besimokančių namuose.

Daugėja socialiai ir pedagogiškai apleistų, turinčių žalingų įpročių, linkusių į teisėtvarkos pažeidimus mokinių skaičius (tėvai išvažiuoja į užsienį ir palieka vaikus be priežiūros).

4.Mokyklos etosas

Aktyviai veikia Mokyklos Taryba, kiti mokyklos kolegialūs organai.

 

Nepakankamai efektyvi tėvų informavimo sistema.

Tobulintina bendradarbiavimo su socialiniais partneriais sistema, rėmėjų paieška.

Bloga mokytojų budėjimo kokybė pertraukų metu.

Sukurti naują, efektyvią tėvų informavimo sistemą apie vaikų mokymosi rezultatus ir pamokų lankomumą;

Sudaryti sąlygas pritraukti lėšas iš mokyklos rėmėjų mokyklos pastato ir aplinkos tvarkymui, iš Europos struktūrinių fondų mokyklos renovacijai

Kaitos metu (vykdant Vilniuje mokyklų tinklo optimizavimo planą) mokykloje gali įsivyrauti įtempti santykiai tarp darbuotojų.

Nesprendžiant iškilusių jaunimo emigracijos problemų, gali didėti nesusikalbėjimas tarp mokytojo ir mokinio, mokytojo ir vadovo, mokytojo ir tėvų.

5. Ištekliai

Mokykla kiekvienais metais iš dalies remontuojama iš 2 procentų surinktų lėšų.

Mokykloje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai.

Nepakankamas mokyklos aplinkos ir pastato priežiūros finansavimas, būtina skubi renovacija.

Ne visi pedagogai gali naudoti IT mokymo procese, nes nepakanka mobilių IT mokymo priemonių, nekompiuterizuoti fizikos ir matematikos kabinetai.

Siekti  skubios mokyklos pastato renovacijos.

Išnaudoti visas galimybes įkurti kompiuterizuotas darbo vietas visų dalykų kabinetuose.

Valstybės finansinio palaikymo stoka (remonto darbams, renovacijai, mokyklos ūkio tvarkymui).

Darbuotojų, mokinių ir jų tėvų nepasitenkinimas mokyklos steigėjo neveiksnumu, sprendžiant priklausančio jam pastato renovacijos problemas.

6. Mokyklos valdymas

Didelis dėmesys skiriamas personalui (kvalifikacijos kėlimui, darbo krūvių išlaikymui, saugai, mikroklimatui).

Planuojant savo veiklą dauguma mokytojų bendrauja ir bendradarbiauja įvairiais lygmenimis.

Dauguma mokytojų turi savo darbo vietas, jos aprūpintos IKT arba sudarytos galimybes naudoti nešiojamas kompiuterines priemones per atskiras pamokas.

Mokykloje veikiančių  įvairių programų bei tvarkos aprašų gausa nesudaro sąlygų mokiniams ir mokytojams juos tikslingai naudoti darbe.

Įvairios technikos kiekis kelia jos aptarnavimo problemų

Nepakankamai aktyviai mokytojai dalyvauja kuriant mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą.

Ne visada tinkamai suderintas atskirų mokyklos struktūrinių padalinių ir atsakingų asmenų darbas, silpna grįžtamoji kontrolė.

Motyvuotai deleguoti mokyklos valdymo funkcijas darbuotojams ir pagal galimybę  skatinti ir motyvuoti mokytojus dalyvauti šioje veikloje.

Daug efektyviau naudoti padalinių darbo ir mokytojų darbo analizės rezultatus mokyklos darbui gerinti;

Galimybė pavaduotojams pereiti nuo klasės vadovų darbo kuravimo prie projektų vykdymo ir tiriamosios veiklos.

Mokytojų pasyvus dalyvavimas mokyklos veiklos planavime (dėl laiko stokos ir didelio užimtumo) gali turėti neigiamą įtaką bendruomenės narių santykiams ir darbo motyvacijai.

 

4.3. SSGG analizės suvestinė

 

Stipriosios pusės

 

Aukšta pedagogų kvalifikacija (7 ekspertai, 22 metodininkai, 39 vyr. mokytojai, 4 atestuoti mokytojai).

Aukšta pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacija.

Geri PUPP  ir standartizuotų testų rezultatai.

Geras mokyklos įvaizdis.

Ugdymo programos ir tvarkaraščiai  tenkina mokinių poreikius, skatina mokytis ir leidžia rinktis.

Sėkmingai pasinaudojama programų bei projektų teikiamomis galimybėmis.

Kasmet atliekamas mokyklos įsivertinimas, kurio išvados panaudojamos tolimesniam planavimui.

Turtinga  IKT ir organizacinės technikos bazė.

Mokykla kasmet organizuoja metodinius renginius miesto mokyklų pedagogams.

Silpnosios pusės

 

Tėvų pasyvumas, bendravimo kultūros problemos.

Tolerantiškumo trūkumas tarp bendruomenės narių.

Mokinių mokymosi motyvacijos stoka.

Nepakankamai aktyviai ieškoma mokyklos rėmėjų.

Finansavimo stoka.

Mokyklos pastato avarinė būklė, skubios renovacijos būtinumas.

Galimybės

 

Mokėjimo mokyti(is) kompetencijos ugdymas.

Taikant įvairesnes ugdymo formas, integraciją, mokytojų dalykininkų bendradarbiavimą skatinti  mokymosi  motyvaciją.

Partnerystė su įvairiomis institucijomis leidžia gerinti mokyklos įvaizdį miesto bendruomenėje, pritraukti įvairių fondų ir projektų lėšas.

Pedagogams sudaromos galimybės tobulinti savo kompetencijas įvairiuose kursuose, seminaruose, edukacinėse kelionėse ir stažuotėse.

Galimybė direktoriaus pavaduotojams pereiti nuo klasių koncentrų kuravimo prie metodinės veiklos tobulinimo, projektų vykdymo, komandinio darbo organizavimo, analitinės tiriamosios veiklos organizavimo.

Grėsmės

 

Mažėjant mokinių ir klasių komplektų skaičiui, mokykla gali būti reorganizuota į progimnaziją, kyla pavojus mokytojams netekti darbo.

Nestabili švietimo politika.

Mokinių socialinio elgesio neigiami pokyčiai.

Minimali tėvų pagalba vaikui, jaunų tėvų emigracija į užsienio šalis.

Mažėjantis tėvų bendradarbiavimo su mokykla rezultatyvumas.

Miesto mokyklų tinklo optimizavimu nepatenkinta mokyklos bendruomenė, pageidaujanti, kad vaikai ir toliau galėtų gauti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą savo mikrorajono teritorijoje.

 

V. MOKYKLOS  STRATEGIJA

 

 5.1. MOKYKLOS VIZIJA

 

Saugi, moderni, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti pagrindinės tipo mokykla, kurioje mokinys siekia tvirtų pilietiškumo, dorovės ir pasaulio pažinimo pagrindų.

 

5.2. MOKYKLOS MISIJA

 

Teikti kokybišką pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, ugdyti sąmoningą demokratinės visuomenės pilietį, būsimą gimnazistą, išsaugant jo tautinį identitetą daugiakultūrinės aplinkos sąlygomis.

 

5.3.  MOKYKLOS FILOSOFIJA

 

„Ateities“ mokykloje prasideda sėkminga kiekvieno vaiko ateitis...

 

 MOKYKLOS VERTYBĖS

 

Mokiniai, siekiantys pažangos.

Tėvai, siekiantys bendradarbiavimo.

Mokytojai, siekiantys tobulėjimo.

Mokyklos vadovai, siekiantys valdymo demokratijos.

 

5.4. MOKYKLOS PRIORITETAI

 

Atsižvelgiant į mokyklos viziją ir misiją, numatyti trys strateginės veiklos prioritetai:

  1. mokymo(-si) sąlygų ir kokybės gerinimas, ugdymo turinio optimizavimas;
  2. mokyklos įvaizdžio ir bendruomenės kultūros kėlimas;
  3. brandaus piliečio ugdymas teikiant efektyvią pagalbą ir keliant mokytojų kvalifikaciją.

 

VI. MOKYKLOS STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2017-2020 METAMS

 

Tikslai ir uždaviniai

Įgyvendinimo priemonės

Įvykdymo terminai

Lėšų poreikis ir šaltiniai

Atsakingi vykdytojai

Įgyvendinimo kriterijai ir rezultatai

1

2

3

4

5

6

Tikslas 1. Gerinti ugdymo (-si) kokybę.

1 uždavinys – tobulinti ugdymo turinio planavimą

 

Ugdymo turinio planavimas įtraukiant mokytojų metodinių grupių atstovus

Kiekvienų mokslo metų pabaiga

Intelektualiniai šaltiniai

Metodinių grupių pirmininkai, mokyklos metodinė taryba

Ugdymo turinio planavimo siūlymai, svarstymai ir aprobavimas

Modulių ir pasirenkamųjų dalykų programų įvairovės kūrimas ir įgyvendinimas

Kiekvienų mokslo metų pabaiga

Intelektualiniai šaltiniai

Dalykų mokytojai, 

mokyklos metodinė taryba

Naujų pasirenkamųjų dalykų ir modulių programų parengimas

Teminių planų rengimo kokybės gerinimas

Kiekvienų mokslo metų pabaiga

Intelektualiniai šaltiniai

Dalykų mokytojai,

mokyklos metodinė taryba

Ugdymo turinio planavimas trumpesniam laikotarpiui, jo koregavimas, tobulinimas atsižvelgiant į mokinių pasiekimų lygį, jų pažangą

Papildomojo ugdymo programų įvairovės kūrimas

Kiekvienų mokslo metų pabaiga

Intelektualiniai šaltiniai

Papildomo ugdymo užsiėmimų vadovai, direktoriaus pavaduotoja papildomam ugdymui

Papildomojo ugdymo programų pasiūlos įvairovė; parengtos programos

2 uždavinys – ugdyti mokinių atsakomybę už savo ugdymąsi

Pamokos organizavimo tobulinimas

2017-2020 m.m.

Intelektualiniai

šaltiniai

Mokyklos vadovai, metodinių grupių pirmininkai, Vaiko gerovės komisija.

Stebėtų pamokų protokolai, aptarimų išvados, grįžtamosios kontrolės rezultatai.

Racionalaus ir veiksmingo mokinių mokymosi laiko ir krūvio naudojimo tyrimas ir koregavimas

2017-2020 m.m.

200 Eur

(Paramos fondo lėšos)

Mokyklos vadovai, mokyklos metodinė taryba, Vaiko gerovės komisija

Tyrimų išvados ir rekomendacijos

Klasės valandėlių efektyvumo didinimas

2017-2020 m.m.

Intelektualiniai  šaltiniai

Mokyklos metodinė taryba, klasių auklėtojai, socialinis pedagogas

Vengiančių lankyti mokyklą mokinių skaičiaus pokytis, gerai besimokančių mokinių procento didėjimas

Vėlavimo į pamokas ir pamokų lankomumo stebėsena, tėvų informavimas.

2017-2020 m.m.

Intelektualiniai

šaltiniai

Mokyklos vadovai, socialinis pedagogas, Vaiko gerovės komisija

Vengiančių lankyti mokyklą mokinių skaičiaus pokytis

3 uždavinys – naudoti informacines technologijas ugdymo procese, taikyti aktyvius mokymo metodus

 

Kabinetų aprūpinimas kompiuteriais, programine įranga, Multimedia.

2017-2020 m.m.

20 000 Eur

(Paramos fondo lėšos,

aplinkos,

mokinio krepšelio lėšos)

Metodinės tarybos pirmininkas, viešųjų pirkimų komisija, direktorius

20 kabinetų, aprūpintų multimedia įranga, steigimas

Įrengti kompiuterizuotą skaityklą

2018-2019 m.m.

6000 Eur

(Paramos fondo lėšos,

mokinio krepšelio lėšos)

Mokyklos taryba, viešųjų pirkimų komisija, direktorius

Atskiroje patalpoje (prie bibliotekos) įrengtos 10-12 kompiuterizuotų darbo vietų, aprūpintų kompiuteriniais diskais ir programomis, žodynais, žinynais, literatūros tekstais ir kt.

Intraneto, kaip vidinio mokyklos kompiuterių tinklo, galimybių panaudojimas. Nuotolinio mokymo taikymas mokymui namuose

2018-2019 m.m.

2 000 Eur.

(Paramos fondo lėšos,

mokinio krepšelio lėšos)

Mokyklos vadovai, informacinių technologijų mokytojai, inžinierius

Sąlygų mokyklos bendruomenės nariams patogiai naudotis informacija, mokymuisi, mokymui, informavimui ir administravimui, sudarymas

Mokytojų kvalifikacijos kėlimas diegiant aktyvius mokymo metodus

2017-2020 m.m.

4000 Eur

(Mokinio krepšelio lėšos)

Mokyklos vadovai,  metodinė taryba

Mokytojai bent 3 dienas per 5 mokslo metus kels kvalifikaciją šioje srityje

4 uždavinys – skatinti mokinių mokymosi motyvaciją integruojant, individualizuojant,diferencijuojant ugdymo turinį

Sociokultūrinis, tarpdalykinis ugdymo turinio integravimas

Kasmet

Intelektualiniai

šaltiniai

Mokyklos   metodinė taryba

Ugdymo turinio priartinimas prie sociokultūrinio gyvenimo konteksto, atitinkančio mokinio amžių, patirtį bei interesus, mokymosi krūvio mažinimas. Parengtos tarpdalykinės integruotos programos, pamokų planai ir projektai

Ugdymo turinio integravimo patirties sklaida

2019-2020 m.m.

500 Eur

(Mokinio krepšelio lėšos)

Mokyklos   metodinė taryba

Tarpmokyklinių konferencijų, seminarų organizavimas

Mokytojų kvalifikacijos kėlimas, siekiant kelti mokinių mokymosi motyvaciją

2017-2020 m.m.

1 000 Eur

(Mokinio krepšelio lėšos)

Mokyklos vadovai

Mokytojų, dalyvavusių tokio turinio kursuose, skaičius

Mokinių skatinimo sistemos kūrimas ir įgyvendinimas

2017-2019 m.m.

2000 Eur

(Paramos fondo lėšos,

mokinio krepšelio lėšos)

Mokyklos vadovai,  metodinė taryba, klasių auklėtojai, mokinių parlamentas

Priemonių, skirtų skatinti mokinių motyvaciją bei lankomumo gerinimą, įvairovė

 

Gabių ir mokymosi sunkumų turinčių mokinių poreikių tenkinimas

Kasmet

1 000 Eur

(Mokinio krepšelio lėšos)

Dalykų mokytojai, Vaiko gerovės komisija

Parengtos programos, mokymosi priemonės, mokyklos dalyvavimas projektuose, olimpiadose ir kt.

5 uždavinys – materialiai aprūpinti mokymo procesą

 

 

Mokymo proceso aprūpinimo vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis organizavimas

Kasmet

25 000 Eur

(Paramos fondo lėšos,

mokinio krepšelio lėšos)

Bibliotekos vedėja, metodinių grupių pirmininkai

Įsigyti vadovėliai ir kitos mokymo priemonės

Mokomųjų kabinetų įrengimas pagal Mokyklų aprūpinimo standartus, racionaliai panaudojant biudžeto ir išorės paramos lėšas

2017-2020 m.m.

5 000 Lt.

(Paramos fondo lėšos,

mokinio krepšelio lėšos.aplinkos lėšos)

Mokyklos vadovai,  kabinetų vadovai, metodinė taryba, mokyklos taryba

 

Įrengtų kabinetų pagal Mokyklų aprūpinimo standartus skaičius. Kasmetinis ūkinės – finansinės veiklos programos sudarymas, aprobavimas ir jos įgyvendinimo laikymasis

Dalyvavimas projektuose, siekiant praturtinti ugdymo materialinę bazę

Pagal galimybes

Pagal poreikius

Mokyklos pedagogai (priklausomai nuo projekto pobūdžio)

Parengti projektai, įsigytos mokymo priemonės

2 tikslas – gerinti mokyklos įvaizdį ir kelti bendruomenės kultūrą

1 uždavinys – tobulinti mokyklos bendruomenės ir visuomenės narių informavimo sistemą

Komunikacinių priemonių, mokyklos internetinės svetainės naudojimas mokyklos bendruomenės narių informavimui

2017-2020 m.m.

500 Eur

(Paramos fondo lėšos,

mokinio krepšelio lėšos)

Mokyklos vadovai, inžinierius

Straipsniai, skelbimai spaudoje, lankstinukų leidimas, informacija apie mokyklos veiklą talpinama internetiniame mokyklos puslapyje

Profesinio informavimo tobulinimas. Ugdymo karjerai programos vykdymas.

2017-2020 m.m.

200 Eur

(Paramos fondo lėšos,

mokinio krepšelio lėšos)

S. Butautienė, A.Pilkionienė,

L.Kobrina

Profesinio orientavimo konsultacijos. Ugdymo karjerai programos vykdymo ataskaitos.

2 uždavinys – gerinti viešųjų ryšių ir teigiamo mokyklos įvaizdžio sklaidą

Viešųjų ryšių grupės įsteigimas, mokyklos įvaizdžio formavimas

2017-2018 m.m.

500 Eur

(Paramos fondo lėšos)

Viešųjų ryšių grupė

Mokyklos įvaizdžio sklaida

3 uždavinys – efektyvinti bendravimą ir bendradarbiavimą su mokinių tėvais

Tėvų dienos, atvirų durų dienų organizavimas

2 kartus per metus

 

Mokyklos vadovai, klasės auklėtojai

Šių renginių organizavimo efektyvumo analizė

Tėvų klasės komiteto veiklos organizavimas

Nuolat

 

Mokyklos vadovai, klasės auklėtojai

Klasių komitetų veiklos ataskaitos

4 uždavinys – stiprinti mokyklos ryšius su vietos bendruomenės savivalda, socialiniais partneriais šalyje ir užsienyje

Bendradarbiavimas su miesto, šalies bei užsienio ugdymo ir kitomis įstaigomis siekiant pasidalinti darbo patirtimi

Kartą per metus (pagal atskirą grafiką)

1000 Eur

Paramos fondo lėšos,

mokinio krepšelio lėšos

Mokyklos vadovai, metodinė taryba

Įvykę susitikimai, konferencijos, seminarai

5 uždavinys – propaguoti mokytojų ir mokinių kultūringo bendravimo pavyzdžius

 

Mokytojų ir mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo, diegiant aktyvius mokymo metodus, skatinimas

Nuolat

300 Eur

(Mokinio krepšelio lėšos)

Pedagogai, mokinių taryba, Vaiko gerovės komisija

Konfliktinių situacijų mažinimas. Geresnis mokyklos mikroklimatas.

Klasės auklėtojų efektyvios veiklos sistemos kūrimas

2017-2020 m.

500 Eur

(Paramos fondo lėšos)

Klasės auklėtojai, mokyklos vadovai

Ataskaitos apie klasių auklėtojų veiklą

Kolegišką, draugišką bendravimą skatinančių renginių organizavimas

Kartą per metus

Paramos fondo lėšos

Mokyklos vadovai, profsąjungos komitetas

Draugiška atmosfera, kolegiškas bendradarbiavimas

3 tikslas – saugios, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus ugdymosi aplinkos kūrimas

1 uždavinys – ugdyti sąmoningą požiūrį į mokyklos vidaus darbo tvarką, gerinti bendruomenės mikroklimatą.

Bendruomenės mikroklimato nuolatiniai tyrimai. Darbo tvarkos koregavimas.

Kasmet

Intektualiniai

šaltiniai

Mokyklos vadovai, psichologai

Specialiųjų pedagogų, psichologų ir mokytojų veiklos programų įgyvendinimas, konsultacijos

Vaiko gerovės komisijos veiklos tobulinimas, ryšiai su tėvais ir socialiniais partneriais

Nuolat

Intelektualiniai šaltiniai

Vaiko gerovės komisija

Komisijos posėdžiai, paskaitos tėvams, seminarai mokytojams, individualios konsultacijos, sutartis su partneriais ir kt.

2 uždavinys – efektyvinti mokinių žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevenciją propaguojant sveiką gyvenseną ir aplinką

Žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevencijos, patyčių, pagalbos vaikui, krizių sprendimų programų rengimas ir įgyvendinimas

Kasmet

1000 Eur

(projektų lėšos)

Prevencinio darbo grupė, Vaiko gerovės komisija

Parengtos kasmetinės programos, projektai, jų įgyvendinimo ataskaitos

Dalyvavimas projektuose ir akcijose teisėtvarkos bei vaikų teisių tematika

Kasmet

Projektų lėšos

S. Butautienė

V. Antanavičiūtė

Saugesnė, švaresnė aplinka, mokinių atsakomybės didėjimas

3 uždavinys – plėtoti mokyklos vadovų veiksmingumo vadovavimo įgūdžius bei gebėjimus

Mokyklos išorinis auditas

2020 m.

Intelektualiniai šaltiniai

Direktorius,

pavaduotojai ugdymui

Išorinio audito rezultatai

Mokyklos vadovų kompetencijos tobulinimas

Kasmet

500 Eur

(krepšelio lėšos)

Mokyklos vadovai

Vadovų pranešimai konferencijose, seminaruose

4 uždavinys – gerinti mokyklos aplinką

 

 

 

Mokyklos klasių ir salių remontas.

2017-2020 m.m.

Savivaldybės lėšos, paramos lėšos.

I.Prosniakovas,

S.Aleinikovas

Remonto darbų organizavimas.

Mokyklos renovacija

2017-2020 m.m.

Europos struktūrinių fondų lėšos

I.Prosniakovas, švietimo departamentas

Renovacijos vykdymas

Gerinti mokyklos higienos sąlygas (grindų dangos, elektros instaliacijos keitimas)

2017-2020 m.m.

Mokinio krepšelio lėšos,

2 proc.lėšos.

S.Aleinikovas

Numatytų darbų įvykdymas

Mažosios sporto salės san. mazgų  remontas

2017-2018 m.m.

2 proc. lėšos

I.Prosniakovas,

S.Aleinikovas

Suremontuotos patalpos

5 uždavinys – tobulinti mokyklos interjerą

Mokyklos reprezentacinės erdvės sukūrimas (diplomai, prizai, simbolika, pasiekimai, geriausių mokinių fotografijų stendas)

Kasmet

1000 Eur

(Aplinkos lėšos)

N.Grudzinskienė,

L.Kobrina

Jauki, informatyvi reprezentacinė erdvė

Tobulinti mokyklinio muziejaus ekspoziciją.

Nuolat

Intelektualiniai ištekliai, 2 proc. lėšos

I.Prosniakovas

Muziejaus ekspozicijos estetika ir gausa

 

VII. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SISTEMA

 

Sukūrus strateginį mokyklos planą ir su juo supažindinus mokyklos bendruomenę, ugdymo planai įgauna strateginius siekius ir realią ilgalaikio įgyvendinimo perspektyvą.

 

Išlaikant aukštos kvalifikacijos specialistų branduolį, ugdant kūrybiškos laisvos saviraiškos asmenybę ir kuriant realų teigiamą mokyklos įvaizdį, mokykloje išlaikomi ir papildomai motyvuojami gabiausi mokiniai, užtikrinimas ugdymo tęstinumas, kuriami efektyvūs viešieji ryšiai.

 

Analizuojant ir vertinant tęstinių pasiekimų rezultatus bei įvedus ilgalaikę stebėseną, planuojant ir įgyvendinant mokymo kokybės gerinimo sistemą, dažniau taikant integruotų pamokų organizavimo metodus, vykdant bendrus projektus, ženkliai gerėtų įvairių lygių pasiekimai, PUPP ir testų rezultatai vyresnių klasių grupėse. Siekiant šių tikslų, nejustų atskirties tiek gabūs motyvuoti, tiek specialų poreikių mokiniai. Būtų efektyviau sprendžiama pamokų lankomumo problema. Įgyvendinant vidinę bendrųjų pasiekimų ugdymo planavimo motyvacijos kontrolės ir savianalizės sistemą, gerėtų bendri  mokinių pasiekimų rodikliai. Ugdymo programų įvairovė užtikrintų ugdymo proceso individualizavimą.

 

Siekdama sudaryti sąlygas mokiniams mokytis saugioje, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje aplinkoje, mokykla kryptingai turtintų ugdymo materialinę, techninę bazę, maksimaliai kompiuterizuotų mokymo(si) procesą, su tėvų bendruomenės pagalba formuotų tinkamą ugdymui aplinką. Sparčiau vyktų mokyklos pastato renovacijos problemos sprendimas.

 

Strateginis planas įpareigoja mokyklos tarybą kaip aukščiausią mokyklos valdymo organą kartu su administracija ir profsąjungos organizacija vykdyti ilgalaikės programos įgyvendinimą ir stebėjimą bei prireikus teikti siūlymus strateginio plano tobulinimui.

 

Strateginio plano stebėsenos grupė: Ivanas Prosniakovas – mokyklos direktorius, Laima Tynčenko ir Svetlana Butautienė – direktoriaus pavaduotojai ugdymui, Liudmila Kobrina – direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui, socialinis pedagogas, Lidija Gavrilova – tėvų bendruomenės atstovė, Natalija Ivanova – mokyklos tarybos atstovė, Ona Valentienė – profesinės sąjungos organizacijos pirmininkė.

 

Plano įgyvendinimo stebėsenos procesas

 

Strateginio plano stebėsena atliekama viso proceso metu ir visais lygiais.

 

Strateginio planavimo grupė plano projektą pristato mokyklos  bendruomenei, mokyklos tarybai. Tokiu būdu bendruomenė turi galimybę teikti siūlymus bei pageidavimus.

 

Strateginio plano stebėsenos grupė kiekvienais metais lapkričio mėnesį pristato ataskaitą apie strateginio plano vykdymą. Strateginio plano neatskiriama dalis yra metinių veiklos programų įgyvendinimas.

 

Mokyklos direktorius stebi ir įvertina, ar mokykla įgyvendina strateginius tikslus ir programas, ar darbuotojai įvykdė pavestus uždavinius, ar vykdomų programų priemonės yra efektyvios ir atitinkamai patikslina strateginius veiklos planus.