Tel./faks (8 5) 247 8447
S. Stanevičiaus g. 98, LT-07103 Vilnius
El. p. rastine@ateities.vilnius.lm.lt
Kraunasi...

Ugdymo planas

SUDERINTA

Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos Švietimo,

kultūros ir sporto

departamento direktoriaus

2019 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu Nr. A15-

1784/19-2.1.4—KS1

 

PATVIRTINTA

Vilniaus „Ateities“ mokyklos 

direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. V-82

 

VILNIAUS „ATEITIES“ MOKYKLOS

2019–2020  IR 2020-2021 MOKSLO METŲ

UGDYMO PLANAS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus „Ateities“ mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metams (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų bei jų pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir su jomis susijusių neformaliojo (vaikų) švietimo programų įgyvendinimą rusų mokomąja kalba.
2. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo (-si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), Vilniaus miesto savivaldybės ,,Ateities“ mokyklos išorinio vertinimo ataskaita, patvirtinta 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. a-37, Vilniaus „Ateities“ mokyklos įsivertinimo apklausos rezultatais, patvirtintais 2019 m. kovo 12 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolu Nr. 13, Vilniaus „Ateities“ mokyklos NMPP rezultatų analize, patvirtinta 2019 m. gegužės 30 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolu Nr. 14, Vilniaus „Ateities“ mokyklos PUPP ir mokslo metų pažangumo ir kokybės rezultatų analize, patvirtinta 2019 m. birželio 19 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolu Nr. 17, Vilniaus „Ateities“ mokyklos OESD PISA 2018 m. tyrimo rezultatais, patvirtintais 2018 m. gruodžio 4 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolu Nr. 11.
3. Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja su Mokyklos taryba suderintas ir direktoriaus įsakymu patvirtintas mokinių poreikius tenkinantis ir mokyklos galimybes atitinkantis Ugdymo planas, kurį sudaro bendrųjų ugdymo programų ir išsilavinimo standartų pagrindu parengtos dalykų programos, mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintos neformaliojo švietimo programos
pagal 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio, pagrindinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus, mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtinti tvarkų aprašai.
4. Ugdymo planu siekiama:
4.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti;
4.2. sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiam pagal savo gebėjimus pasiekti kuo aukštesnių ugdymo (-si) rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų;
4.3. pagal mokinių mokymosi poreikius individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį;
4.4. tikslingai ir veiksmingai planuoti, organizuoti ir įgyvendinti ugdymo programas optimizuojant mokymosi krūvį.
5. Ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, patvirtintame Švietimo ir mokslo ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413, 2019–2020 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrajame plane, patvirtintame Švietimo ir mokslo ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417, 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose (toliau – BUP) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
6. 2019–2020 mokslo metais mokykloje sukomplektuoti 29 klasių komplektai, 2020–2021 mokslo metais planuojama 30 klasių komplektų:

Mokslo metai

2019–2020 m. m.

2020–2021 m. m.

Klasės

1–4

5–10

1–4

5–10

Komplektų skaičius

14

15

13

17

7. Ugdymo proceso pradžia 2019–2020 ir 2020–2021 m. m. – rugsėjo 1 d.

8. Ugdymo proceso pabaiga:

Mokslo metai

2019–2020 m. m.

2020–2021 m. m.

Klasė

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė dienomis

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė dienomis

1-4 klasės

06-09

175

06-08

175

5-10 klasės

06-23

185

06-22

185

9. Ugdymo procesas pagal pradinio ir pagrindinio Ugdymo programas vyksta trimestrais:

9.1. 2019–2020 m. m. I trimestras – 2019-09-01–2019-11-29; II trimestras – 2019-12-02–2019-03-06; III trimestras 2019-03-09 – mokslo metų pabaiga;
9.2. 2020–2021 m. m. I trimestras – 2020-09-01–2020-11-30; II trimestras – 2020-12-01–2021-03-05; III trimestras 2021-03-08 – mokslo metų pabaiga.
10. Mokinių atostogų trukmė:

Atostogos

Klasės

2019-2020 m. m.

2020-2021 m. m.

Rudens

1-10

2019-10-28 – 2019-10-31

2020-10-26 – 2020-10-30

Žiemos (Kalėdų)

1-10

2019-12-23 – 2020-01-03

2020-12-23 – 2021-01-05

Žiemos

1-10

2020-02-17 – 2020-02-21

2021-02-15 – 2021-02-19

Pavasario (Velykų)

1-10

2020-04-14 – 2020-04-17

2021-04-06 – 2021-04-09

Vasaros

1-4 kl

2020-06-10 – 2020-08-31

2021-06-09 – 2021-08-31

5-10 kl.

2020-06-24 – 2020-08-31

2021-06-23 – 2021-08-31

11. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę.

12. Pamokos pradedamos 8 valandą ir vyksta pagal tokį tvarkaraštį:

8.00 – 8.45    – konsultacinė pamoka 

8.50 – 9.35    – 1 pamoka

9.45 – 10.30   – 2 pamoka

10.40 – 11.25 – 3 pamoka

11.45 – 12.30 – 4 pamoka

12.50 – 13.35 – 5 pamoka

13.45 – 14.30 – 6 pamoka

14.40 – 15.25 – 7 pamoka

15.30 – 16.15  – konsultacinė pamoka (5-10 klasių mokinių konsultavimui)

 

13. Pamokos 1-ose klasėse tęsiasi 35 min., pradedamos 8.50 val. ir vyksta pagal tokį tvarkaraštį:

 

1 pamoka – 8.50 - 9.25 val.

2 pamoka – 9.45 - 10.20 val.

3 pamoka – 10.40 - 11.15 val.

4 pamoka – 11.45 - 12.20 val.

5 pamoka – 12.50 - 13.25 val.

 

14. Mieste arba mokykloje paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo nustačius ypatingąją epideminę situaciją, mokyklos administracija priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo (skelbiamos atostogos mokiniams). Mokykloje nesant 30 ir daugiau procentų mokinių dėl sergamumo gripu ar ŪVKTI, skelbiamos atostogos mokiniams, apie tai informuojant Švietimo, kultūros ir sporto skyrių bei Visuomenės sveikatos biurą. Priešmokyklinių grupių vaikai, 1–5 klasių mokiniai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei oro temperatūrai, o 6–10 klasių mokiniai esant 25 laipsnių šalčio ar žemesnei oro temperatūrai į mokyklą gali nevykti. Atvykusiems į mokyklą mokiniams ugdymo procesas vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), reikalavimus, ugdymo procesas koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse.

 

II.MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

 

15. Mokyklos ugdymo plano projektą parengė direktoriaus 2019 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-47 sudaryta darbo grupė.
16. Ugdymo turinys mokykloje planuojamas vadovaujantis mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų principais, švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis ir susitarimais mokytojų metodinėje taryboje:
16.1. pradinio ir pagrindinio ugdymo mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai sudaromi 1-iems mokslo metams;
16.2. neformalaus švietimo (būrelių) programos rengiamos 1-iems mokslo metams;
16.3. atsižvelgiant į mokinių apklausos, atliktos mokslo metų pabaigoje, rezultatus, dalykų mokytojai (lietuvių kalbos ir literatūros, rusų (gimtosios) ir užsienio kalbų, matematikos, istorijos, geografijos, chemijos, fizikos, biologijos) tenkindami mokinių ugdymosi poreikius pagal atskirą grafiką, kurį tvirtina mokyklos direktorius, organizuoja mokomųjų dalykų trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas. Konsultacijos skiriamos ir fiksuojamos e. dienyne remiantis mokyklos Konsultacinių valandų mokiniams skyrimo, organizavimo ir fiksavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-23;
16.4. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus;
16.5. socialinė-pilietinė veikla vykdoma vadovaujantis direktoriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-67/2 ir fiksuojama e. dienyne. Rekomenduojama, kad mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kauptų patys individualios pažangos stebėjimo lapuose. Mokiniai gali atlikti veiklą savarankiškai arba grupelėmis, glaudžiai bendradarbiaudami su asociacijomis, savivaldos institucijomis: Fabijoniškių seniūnija, VĮ „Išminties erdvės“ dienos centru „Ateities vaikai“, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir kt.
16.6. Mokykla per mokslo metus skiria nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 ugdymo dienų) pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei (pažintinei kultūrinei veiklai), sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ar kitai pagal mokinių poreikius parinktai veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
Nustatomos bendros visai mokyklai 2019–2020 m. m. šių veiklų dienos: 
Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 2 d.;
Informacinė diena rugsėjo 4 d.;
Karjeros, profesinio orientavimo diena – spalio 4 d;
Verslumo diena (Kalėdinė mugė) – gruodžio 9 d.;
Kūrybiškumo dienos (Naujametiniai renginiai) – gruodžio 19 d. (1-4 kl.); gruodžio 20 d. (5-10 kl.)
Stačiatikių Kalėdų diena – sausio 7 d.;
Sveikatinimo ir sporto diena, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėti – vasario 13 d;
Kultūros renginių ir muziejų diena, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai minėti – kovo 10 d.;
Meninės dienos (Paskutinio skambučio šventės) – birželio 9 d. (1-4 kl.), birželio 23 d. (5-10 kl.).
Nustatomos bendros visai mokyklai 2020–2021 m. m. šių veiklų dienos:
Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1 d.;
Informacinė diena – rugsėjo 2 d.;
Karjeros, profesinio orientavimo diena – spalio 5 d;
Verslumo diena (Kalėdinė mugė) – gruodžio 14 d.;
Kūrybiškumo dienos (Naujametiniai renginiai) – gruodžio 21 d. (1-4 kl.); gruodžio 22 d. (5-10 kl.)
Stačiatikių Kalėdų diena – sausio 7 d.;
Sveikatinimo ir sporto diena, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėti – vasario 12 d;
Kultūros renginių ir muziejų diena, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai minėti – kovo 10 d.;
Meninės dienos (Paskutinio skambučio šventės) – birželio 7 d. (1-4 kl.), birželio 21 d. (5-10 kl.).
Pastaba. Dėl nenumatytų aplinkybių renginių laikas gali keistis.
16.7. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais pažintinė kultūrinė veikla organizuojama pagal atskirą mokyklos metodinėje taryboje aptartą ir direktoriaus įsakymu 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintą planą.
17. Specialiųjų poreikių mokiniams programas (trimestrais) dalykų mokytojai pritaiko atsižvelgdami į mokinio gebėjimus ir galias bei specialiojo pedagogo rekomendacijas ir suderina Vaiko gerovės komisijoje iki spalio 1 d.
18. Pirmų, penktų klasių ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis.
19. Adaptacinio laikotarpio metu 5 klasių ir naujai atvykę mokiniai pažymiais nevertinami.

 

III. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

 

20. Atsižvelgusi į mokinių turimos patirties, motyvacijos, interesų, siekių, gebėjimų, mokymosi stilių, pasiekimų lygio skirtumus bei skirtingus mokymosi poreikius, mokyklos dalykų mokytojai diferencijuoja ugdymą, pritaikydami mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką.
21. Diferencijavimas taikomas:
21.1. mokiniui individualiai (pamokose ir skiriant namų užduotis);
21.2. mokinių grupei;
21.3. siekiant mažinti pasiekimų skirtumą, gabumams plėtoti;
21.4. tam tikroms veikloms atlikti: projektams, tiriamiesiems darbams, sudarant mokinių grupes.
22. Mokytojas, priimdamas sprendimus dėl diferencijavimo, atsižvelgia į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

 

IV. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

 

23. Už mokinių, kuriems kyla mokymosi sunkumų arba pasiekimai yra aukščiausio lygmens, ugdymo organizavimą atsakingos pavaduotojos ugdymui.
24. Mokykloje mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga:
24.1. 1–4, 5–10 klasių mokiniams, turintiems ugdymosi sunkumų, sudarytos sąlygos išlyginti mokymosi spragas per konsultacines pamokas, modulius, skirtus mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, dalyvaujant projektinėje veikloje ir neformaliojo švietimo veikloje;
24.2. 1–4, 5–10 klasių gabiems mokiniams sudarytos sąlygos pagilinti dalyko žinias per konsultacines pamokas, modulius, skirtus mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, dalyvaujant projektinėje veikloje ir neformaliojo švietimo veikloje;
24.3. siekiant pagerinti mokinio ugdymo pažangumą, mokiniams sudarytos sąlygos atlikti namų darbų užduotis mokykloje per konsultacines pamokas, lankant „Namų darbų klubą“, „Dienos centrą“ , „Pailgintos dienos grupę“;
24.4. mokiniui dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų; gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus; gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą; nepasiekusiems patenkinamo lygmens nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu, dalykų mokytojai skiria trumpalaikes konsultacijas;
24.5. mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo lygio (pradinėse klasėse) arba teigiamo metinio įvertinimo (5–10 klasėse), dalyko mokytojas skiria papildomų užduočių mokslo metų pabaigoje ir numato atsiskaitymo formas ir būdus iki naujų mokslo metų pradžios;
24.6. individualus mokinio ugdymo planas sudaromas mokiniams, jei pasiekimų lygis žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos arba jo pasiekimai yra aukščiausiojo lygmens ir siekia individualios pažangos; mokiniams, kuriems skirtas mokymas namuose; mokiniams, atvykusiems mokytis iš užsienio.
25. Kartą per trimestrą pavaduotojos ugdymui organizuoja paralelinėse 1–10 klasėse dirbančių mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pasitarimą, aptaria mokinių pasiekimus.
26. Apie mokinių ugdymosi rezultatus, sėkmes ir nesėkmes tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami tėvų susirinkimų metu, individualia tvarka ir e. dienyno priemonėmis.
27. Mokyklos administracija, pagalbos vaikui specialistai ir klasių vadovai konsultuoja ir skatina mokinių tėvus, kaip sukurti tinkamą edukacinę aplinką namuose, motyvuoti vaiką mokytis, padėti mokytis namuose, sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose.

 

V. DALYKŲ MOKYMO INTEGRAVIMAS

 

28. Siekiant optimizuoti mokinių mokymosi krūvius į ugdymo turinį:
28.1. 8-ose klasėse į matematikos programą integruojamas IT mokymas;
28.2. 9-ose klasėse laisvės kovų istorija integruojama į istorijos pamokas (ne mažiau kaip 18 pamokų);
28.3. žmogaus sauga 1–4 klasėse integruojama į pasaulio pažinimą (10 pamokų), 9-ose klasėse integruojama į chemiją (18 pamokų);
28.4. 7–10 klasėse organizuojama gamtos mokslų integruota projektinė veikla.
29. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa:
29.1. 1–4 klasėse integruojama į pasaulio pažinimą ir klasės valandėles (ne mažiau kaip 5 pamokos);
29.2. 5–10 klasėse integruojama į fizinį ugdymą, žmogaus saugą, technologijas ir klasės valandėles (ne mažiau kaip 2 pamokos).
30. Ugdymo karjerai programa:
30.1. 1–4 kl. integruojama į gimtąją kalbą, klasės valandėles (ne mažiau kaip 5 pamokos);
30.2. 5–10 kl. integruojama į dorinio, technologijų, informacinių technologijų dalykus ir klasių valandėles (ne mažiau kaip 2 pamokos).
31. Etninės kultūros ugdymo programa 1-10 klasėse integruojama į neformalųjį vaikų švietimą.
32. Švietimo nacionalinio saugumo, informacinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, antikorupcinis ugdymas integruojamas į pažintinę kultūrinę veiklą (ne mažiau kaip 5 valandos).
33. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo turinį (klasių valandėlių metu; integruojant į dalykų ugdymo turinį, neformalųjį vaikų švietimą, projektinę veiklą; skiriant atskirą laiką programai įgyvendinti), sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.
34. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl
Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
35. Mokykla sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną – prieš pamokas ar / ir tarp pamokų užsiimti aktyvia veikla. Organizuojamos 20 min. aktyvioms veikloms skirtos pertraukos: 1-4 klasių mokiniams – po 3-ios pamokos; 5-10 klasių mokiniams – po 4-os pamokos.
36. Į mokyklos ugdymo turinį per gamtos mokslus, gimtąją kalbą, klasių valandėles integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos
programa).
37. Mokykla dirba vadovaudamasi Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo karjerai programa):
37.1. Karjeros ugdymas organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis pažintinei kultūrinei veiklai, taip pat integruojamas į visų dalykų bendrąsias programas, neformalųjį švietimą;
37.2. 2019–2020 m. m. ir 2020–2021 m. m. tęsiama sutartis su Vilniaus statybininkų centru dėl 9–10 klasių mokinių technologinio mokymo centro bazėje (berniukams – „Medžio apdirbimas“, mergaitėms – „Fitodizainas“).

 

VI. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS, VYKDANT MOKYMĄ RUSŲ KALBA BEI VALSTYBINE KALBA

 

38. Lietuvių kalbos ugdymas mokykloje vyksta:
38.1. pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą lietuvių kalbos ugdymo programą;
38.2. skiriant Bendrojo ugdymo planų 27, 77 punktuose nurodytas valandas.
39. Lietuvių kalbos pradinio ugdymo programoje mokoma dvikalbio ugdymo būdu:
39.1. į pradinio ugdymo dalykus integruojami mokymo lietuvių kalbai fragmentai;
39.2. siekiant dvikalbio ugdymo nuoseklumo, Bendrosios programos pasaulio pažinimo temas, susijusias su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, rekomenduojama mokyti lietuvių kalba.
40. Pagrindinio ugdymo koncentre lietuvių kalba mokoma:
40.1. lietuvių kalba ir literatūra pagal lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą;
40.2. pilietiškumo pagrindai 10 klasėse;
40.3. laisvės kovų istorija 9 klasėse;
40.4. Lietuvos geografijos 9 klasės kursas;
40.5. atskiros temos iš Lietuvos istorijos, kultūros, menų, geografijos;
40.6. lietuvių kalbos elementai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba naudojami mokant matematikos, muzikos, dailės ir technologijų, ekonomikos, biologijos, fizikos, chemijos ir fizinio ugdymo.
 

VII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

41. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, bei mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtinta Vilniaus „Ateities“ mokyklos direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-111.

 

VIII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

42. Direktoriaus pavaduotojos ugdymui kartu su metodine taryba organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:
42.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;
42.2. vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę:
42.2.1. 1 klasėse namų darbai neskiriami;
42.2.2. 2 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia kasdien ne daugiau kaip 0,5 val.; 3-4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos; 5-6 klasių - 1,5 valandos, 7-8 klasių - 2 valandų, 9-10 klasių - 2,5 valandų (grožinės literatūros skaitymas į šį valandų skaičių neįeina);
42.2.3. 5-10 klasėse dailės, muzikos, fizinio ugdymo, technologijų, informacinių technologijų mokomųjų dalykų namų darbai neskiriami, visų kitų dalykų namų darbų bendras atlikimo laikas negali viršyti 30 procentų klasėje atliktų darbų apimties;
42.2.4. namų darbai mokiniams neskiriami atostogoms, švenčių ir poilsio dienoms, dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.
42.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas (apie kontrolinį darbą mokytojas mokinius informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę; kontroliniai darbai nerašomi po atostogų ar šventinių dienų, po ligos).
43. Mokinys direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalyko pamokų, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio / neformaliojo vaikų švietimo ugdymo programomis. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Mokiniui, atleistam nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu leidžiama užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai toje pačioje patalpoje arba bibliotekos skaitykloje. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai mokinio klasės vadovas informuoja tėvus.
44. Mokinio mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Mokiniui, kuris mokosi 1 klasėje, negali būti daugiau kaip 5-ios pamokos per dieną, 2–4 klasėje – ne daugiau kaip 6-ios pamokos per dieną, 5–10 klasėje – ne daugiau kaip 7-ios pamokos per dieną.
 

IX. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

 

45. Pavaduotojos ugdymui mokslo metų pabaigoje įvertina kitų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir sudaro neformaliojo ugdymo tvarkaraštį iki rugsėjo 15 d.
46. Neformaliojo švietimo užsiėmimai gali vykti (suderinus su mokyklos administracija) kitose ugdymo aplinkose: muziejuose, meno galerijose, gamtoje, lankytinose istorinėse vietose, įvairiose įstaigose ir kitose mokymuisi tinkamose erdvėse.
47. Neformaliojo švietimo grupės mažiausias mokinių skaičius – 12, atsižvelgus į mokymo lėšas.
48. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai žymimi Mokinių registre. 

 

X. MOKINIŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ ARBA JO DALĮ, MOKYMAS

 

49. Mokinių, baigusių užsienio valstybės pradinio, pagrindinio ugdymo programą ar jos dalį ugdymas organizuojamas vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir mokyklos tvarkos aprašu „Asmenų, baigusių užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio ugdymo programą, ugdymo organizavimo“, patvirtintu Vilniaus „Ateities“ mokyklos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-28.
50. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokymosi rezultatus ir juos įskaito pagal pateiktus dokumentus.
51. Mokiniui, neturinčiam mokymosi rezultatus patvirtinančių dokumentų, teikiamos dalykų mokytojų (lietuvių kalba, gimtoji (rusų) kalba, matematika, gamtos ir socialiniai mokslai) parengtos ir mokytojų metodinėje taryboje suderintos užduotys, skirtos mokinio žinioms ir gebėjimams įvertinti.
52. Klasės vadovas, mokyklos pagalbos mokiniui specialistai ir dalykų mokytojai suderinę su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais) parengia individualaus mokinio ugdymo planą, skirtą sėkmingai mokinio adaptacijai mokykloje ir ugdymuisi pagal bendrąsias ugdymo programas.
53. Lietuvių kalbos mokytojas nustato atvykusio mokinio poreikius mokytis lietuvių kalbos ir parengia programą, skirtą mokinio turimų lietuvių kalbos pasiekimų ir numatomų pasiekimų pagal lietuvių kalbos ir literatūros dalyko bendrąją ugdymo programą skirtumams sumažinti. Mokinys kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje lanko visas lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ir papildomai mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje grupėje pagal išlyginamąją programą (1–2) metus.
54. Atvykusiam iš užsienio valstybės mokiniui skiriamas adaptacinis laikotarpis.
55. Adaptacinio laikotarpio metu:
55.1. nerašomi įvertinimai, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga;
55.2. kartą per mėnesį aptariamas ir įvertinamas mokinio žinių, gebėjimų ir individualios pažangos stebėjimas dalyvaujant kuruojančiam vadovui, klasės vadovui, dalykų mokytojams ir mokinio tėvams.
55.3. įvertinimas įskaityta / neįskaityta fiksuojamas dienyne kaip metinis mokinio lietuvių kalbos pasiekimų įvertinimas.

 

XI. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

 

56. Mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), atsižvelgiant į tėvų prašymą, gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas ir neviršijant bendruose ugdymo planuose numatytų valandų skaičiaus.
57. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleistas“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.
58. Namie mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 11 savaitinių ugdymo valandų, 4 klasėse – 13 ugdymo valandų, 5–6 klasėse – 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse –13 savaitinių pamokų, 9–10 – 15 savaitinių pamokų. 5–10 klasės mokinio pasiekimams gerinti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokyklos nuožiūra.
59. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, gydytojų konsultacinei komisijai leidus, sudaroma galimybė lankyti kai kurias pamokas mokykloje, dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veikloje, klasės ir mokyklos renginiuose.

 

XII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, BENDROSIOS UGDYMO ORGANIZAVIMO NUOSTATOS

 

60. Mokykla atsižvelgia į mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR ŠMM 2011 metų rugsėjo 30 dienos įsakymu Nr. V-1795.
61. 1–4 ir 5–10 klasėse su specialiųjų poreikių mokiniais (besimokančiais pagal pritaikytą arba individualizuotą programą) dirba mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir mokyklos vaiko gerovės komisijos nariai pagal pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.

 

XIII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

62. Specialiųjų poreikių mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pritaikant bendrąją programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka.
63. Specialiųjų poreikių mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengtą individualizuotą bendrąją ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, patvirtintą mokyklos direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-111.

 

XIV. ŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS) TEIKIMAS

 

64. Psichologinė pagalba teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 dienos įsakymu Nr. V-1215.
65. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 dienos įsakymu Nr. V-1228.
66. Socialinė pagalba teikiama vadovaujantis Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 diena įsakymu Nr. ISAK V-950.
67. Specialioji pagalba mokykloje teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 dienos įsakymu Nr. V-1229.
68. Mokykloje pagalbą teikia: logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas.
69. Mokiniui, turinčiam didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo (-si) pagalbą teikia mokytojo padėjėjas.

 

XV. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 
70. Pradinio ugdymo dalykams ir neformaliojo švietimo programoms skiriamos valandos:
70.1. 2019–2020 mokslo metais pradinio ugdymo dalykams skiriama valandų per metus (savaitę) (pamokos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.):

Klasė  

                                                                                              Dalykas

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

Iš viso skiriama pamokų

Dorinis ugdymas

(tikyba arba etika)

35 (1)

35 (1)

35 (1)

35 (1)

140 (1)

Gimtoji kalba (rusų)

245 (7)

245 (7)

245 (7)

245 (7)

980 (28)

Lietuvių kalba

175 (5)

140 (4)

175 (5)

175 (5)

665 (19)

Užsienio kalba (anglų)

0

70 (2)

70 (2)

70 (2)

210 (6)

Matematika

140 (4)

175 (5)

140 (4)

175 (5)

630 (18)

Pasaulio pažinimas

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Dailė ir technologijos

70 (2)

70 (2)

70 (2)

35 (1)

245 (7)

Fizinis ugdymas

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Muzika

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Šokis

35 (1)

35 (1)

35 (1)

35 (1)

140 (1)

Pamokų skaičius metams

910 (26)

980 (28)

980 (28)

980 (28)

3850 (110)

 
70.2. 2020–2021 m. m. pradinio ugdymo dalykams skiriama valandų per metus (savaitę) (pamokos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.):

Klasė  

                                                                                     Dalykas

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

Iš viso skiriama pamokų

Dorinis ugdymas

(tikyba arba etika)

35 (1)

35 (1)

35 (1)

35 (1)

140 (1)

Gimtoji kalba (rusų)

245 (7)

245 (7)

245 (7)

245 (7)

980 (28)

Lietuvių kalba

175 (5)

140 (4)

175 (5)

175 (5)

665 (19)

Užsienio kalba (anglų)

0

70 (2)

70 (2)

70 (2)

210 (6)

Matematika

140 (4)

175 (5)

140 (4)

175 (5)

630 (18)

Pasaulio pažinimas

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Dailė ir technologijos

70 (2)

70 (2)

70 (2)

35 (1)

245 (7)

Fizinis ugdymas

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Muzika

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Šokis

35 (1)

35 (1)

35 (1)

35 (1)

140 (1)

Pamokų skaičius metams

910 (26)

980 (28)

980 (28)

980 (28)

3850 (110)

 
70.3. 2019–2020 m. m. ir 2020–2021 m. m. skiriamos valandos mokinių ugdymo (-si) poreikiams tenkinti:
1–2 klasėse organizuojamos individualios ilgalaikės ir trumpalaikės konsultacijos (26,25 val. metams);
3–4 klasėse organizuojama projektinė veikla (dalykų integracija) (26,25 val. metams);

71. Mokytojui dirbti su specialiųjų poreikių vaikais padeda psichologas, logopedas ir specialusis pedagogas pagal direktoriaus įsakymu patvirtintus psichologo, specialiojo ugdymo pedagogo ir logopedo veiklos planus ir mokslo metų pradžioje sudaromus grafikus.

72. Dorinio ugdymo organizavimas:

72.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieneriems metams vieną iš dorinio ugdymo dalykų – etiką arba tikybą (prašymai pateikiami iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.);
72.2. jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką, klasė dalijama į grupes;
72.3. nesusidarius 7 mokinių grupei yra sudaroma mobilioji grupė iš kelių klasių mokinių.
73. Užsienio kalbos mokymo (-si) organizavimas:
73.1. mokykla anglų kalbos mokymą organizuoja antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;
73.2. užsienio kalbos pradinėse klasėse moko mokytojai, išklausę darbo su pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą.
73.3. jei klasėje yra ne mažiau kaip 20 mokinių, klasė dalijama į grupes, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų.
74. Lietuvių kalbos mokymo (-si) organizavimas:
74.1. jei 1–4 klasėje yra ne mažiau kaip 18 mokinių, klasė dalijama į grupes;
74.2. lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai.
75. Fizinio ugdymo(si) organizavimas:
75.1. viena fizinio ugdymo pamoka per savaitę 1–4 klasėse skiriama šokiui;
75.2. tėvai (globėjai) privalo pristatyti pažymas apie vaikų sveikatą ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.
75.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;
75.4. Organizuojama 20 min. aktyvioms veikloms skirta pertrauka 1–4 klasių mokiniams po 3-ios pamokos.
76. Meninio ir informacinių komunikacinių technologijų ugdymo (-si) organizavimas:
76.1. skatinama kryptinga meninio neformaliojo ugdymo (dailė, muzika, teatras, šokis) veikla.
76.2. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų.
77. Pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimas:
77.1. mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK – 256 ir mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2017-11-22 direktoriaus įsakymu Nr. V-111;
77.2. pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami (naudojami formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimo būdai);
77.3. trimestrų ir mokslo metų mokinių pasiekimai fiksuojami e. dienyne;
77.4. mokinių mokymosi suvestinėse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinių pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis); mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“.
78. Neformaliajam mokinių ugdymui pradinėse klasėse skiriama 28 val. per savaitę (neformaliojo ugdymo grupėje turi būti ne mažiau kaip 12 mokinių).        

 

XVI. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

79. Pagrindinio ugdymo dalykams ir neformaliojo švietimo programoms skiriamos valandos:
79.1. 2019–2020 m. m. pagrindinio ugdymo dalykams skiriama valandų per metus (savaitę) (pamokos trukmė 5–10 klasėje – 45 min.):
 

Dalykai

Dalyko  pamokų skaičius per metus (savaitę)

Dalykų moduliai, pasirenkamieji dalykai per savaitę

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 klasė

10 klasė

 

Dorinis ugdymas

(tikyba arba etika)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

 

Kalbos:

Gimtoji kalba (rusų)

185 (5)

185 (5)

185 (5)

185 (5)

148 (4)

148 (4)

 

Lietuvių kalba ir literatūra

185 (5)

185 (5)

185 (5)

185 (5)

148 (4)

185 (5)

1. Teksto suvokimas 5-8 kl. (4 val.)

2. Rašto kultūra 9-10 kl. (2 val.)

Piliet. p. m. laisvės kovų istorijoje

 

 

 

 

18,5 (0,5)

 

 

Anglų kalba

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

 

Matematika

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (3

+1

int. į mat)

111 (3)

148 (4)

Neįmanomi uždaviniai 510 kl. (6 val.)

Informacinės technologijos

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

 

Gamtamokslinis ugdymas:

Gamta ir žmogus

74 (2)

74 (2)

 

 

 

 

Gamtos mokslų integruota projektinė veikla 710 kl.

Biologija

 

 

74 (2)

137 (1)

74 (2)

37 (1)

 

Fizika

 

 

37 (1)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

 

Chemija

 

 

 

74 (2)

74 (2)

74 (2)

 

Socialinis ugdymas:

Istorija

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

 

Piliet. pagrindai

 

 

 

 

 

74 (2)

 

Geografija

 

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

37 (1)

 

Ekonomika

 

 

 

 

37 (1)

 

 

Meninis ugdymas, technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga:

Dailė

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

 

Muzika

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

 

Technologijos

74 (2)

74 (2)

74 (2)

37 (1)

55,5 (1,5)

37 (1)

 

Fizinis ugdymas

111 (3)

111 (3)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

 

Žmogaus sauga

 

37 (1)

 

37 (1)

 

 

 

Pamokų skaičius metams

1110 (30)

1221 (33)

1184 (32)

1221 (33)

1221 (33)

1221 (33)

 

Pastabos:

1) 5–8 klasėse po 3 val. kiekvienai klasei, 9–10 klasėse po 5 val. kiekvienai klasei skiriamos mokinių ugdymo(-si) poreikiams tenkinti, organizuojant trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis.
2) Žmogaus sauga 9-ose klasėse (0,5) integruojama į chemiją.

79.2. 2020–2021 m. m. pagrindinio ugdymo dalykams skiriama valandų (pamokos trukmė 5–10 klasėje – 45 min.):

Dalykai

Dalyko  pamokų skaičius per metus (savaitę)

Dalykų moduliai, pasirenkamieji dalykai per savaitę

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 klasė

10 klasė

 

Dorinis ugdymas

(tikyba arba etika)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

 

Kalbos:

Gimtoji kalba (rusų)

185 (5)

185 (5)

185 (5)

185 (5)

148 (4)

148 (4)

 

Lietuvių kalba ir literatūra

185 (5)

185 (5)

185 (5)

185 (5)

148 (4)

185 (5)

1. Teksto suvokimas 5-8 kl. (4 val.)

2. Rašto kultūra 9-10 kl. (2 val.)

Piliet. p. m. laisvės kovų istorijoje

 

 

 

 

18,5 (0,5)

 

 

Anglų kalba

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

111 (3)

 

Matematika

148 (4)

148 (4)

148 (4)

148 (3

+1

int. į mat)

111 (3)

148 (4)

Neįmanomi uždaviniai 510 kl. (6 val.)

Informacinės technologijos

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

 

Gamtamokslinis ugdymas:

Gamta ir žmogus

74 (2)

74 (2)

 

 

 

 

Gamtos mokslų integruota projektinė veikla 710 kl.

Biologija

 

 

74 (2)

137 (1)

74 (2)

37 (1)

 

Fizika

 

 

37 (1)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

 

Chemija

 

 

 

74 (2)

74 (2)

74 (2)

 

Socialinis ugdymas:

Istorija

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

 

Piliet. pagrindai

 

 

 

 

 

74 (2)

 

Geografija

 

74 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

37 (1)

 

Ekonomika

 

 

 

 

37 (1)

 

 

Meninis ugdymas, technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga:

Dailė

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

 

Muzika

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

37 (1)

 

Technologijos

74 (2)

74 (2)

74 (2)

37 (1)

55,5 (1,5)

37 (1)

 

Fizinis ugdymas

111 (3)

111 (3)

111 (2)

74 (2)

74 (2)

74 (2)

 

Žmogaus sauga

 

37 (1)

 

37 (1)

 

 

 

Pamokų skaičius metams

1110 (30)

1221 (33)

1221 (33)

1221 (33)

1221 (33)

1221 (33)

 

Pastabos:
1) 5–8 klasėse po 3 val. kiekvienai klasei, 9–10 klasėse po 5 val. kiekvienai klasei skiriamos mokinių ugdymo (-si) poreikiams tenkinti, organizuojant trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis.
2) Žmogaus sauga 9-ose klasėse (0,5) integruojama į chemiją.
80. Mokykla skiria vieno mėnesio adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams. Per adaptacinį laikotarpį rekomenduojama stebėti individualią pažangą, bet mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti.
81. Fizinio ugdymo (-si) organizavimas:
81.1. Susidarius 7–12 mokinių skaičiui, specialiajai medicininei fizinio pajėgumo grupei skiriamos 2 valandos per savaitę. Esant mažesniam mokinių skaičiui specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;
81.2. Organizuojant fizinio ugdymo pamokas gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių (pavyzdžiui, 5A ir 5B ar 7A ir 8B);
81.3. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, fizinio ugdymo mokytojas paskiria kitą veiklą (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus ir kita).
82. Dorinio ugdymo organizavimas:
82.1. dorinį ugdymą (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai, o nuo 14 metų mokinys pats renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką (dvejiems metams);
82.2. jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką, klasė dalijama į grupes;
82.3. nesusidarius 7 mokinių grupei yra organizuojama mobilioji grupė iš kelių klasių mokinių.
83. Lietuvių kalbos ugdymo (-si) organizavimas:
83.1. jei 5–10 klasėje yra ne mažiau kaip 21 mokinys, klasė dalijama į grupes pagal skirtas mokymo lėšas;
83.2. atvykusiems iš užsienio mokiniams mokykla užtikrina mokinio mokymąsi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, teikiant reikiamą švietimo ir mokymosi pagalbą, organizuoja lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu išlyginamojoje grupėje.
84. Informacinių technologijų mokymo (-si) organizavimas:
84.1. klasė dalijama į grupes, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių ir skirtas mokymo lėšas;
84.2. integruojant 8 klasių mokiniams dalyko ir informacinių technologijų programas, pamoką planuoja dalyko mokytojas ir konsultuoja informacinių technologijų mokytojas arba pamokoje dirba du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų);
84.3. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip iš dviejų modulių. Modulį renkasi mokinys.
85. Socialinių mokslų mokymo (-si) organizavimas:
į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojamos Lietuvos ir pasaulio realijos, kurios turi būti nuolat sistemingai atskleidžiamos ir aptariant su mokiniais nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo samprata ir sistema, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.
86. Meninio ugdymo (-si) organizavimas:
5–10 klasių mokiniai, lankantys muzikos ir dailės mokyklas, atleidžiami nuo atitinkamo dalyko pamokų mokyklos direktoriaus įsakymu, pateikus motyvuotą tėvų prašymą, suderintą su dalyko mokytoju, klasės vadovu ir pristačius atitinkamos ugdymo įstaigos pažymą. Šiuo atveju mokykla vadovaujasi Vilniaus „Ateities“ mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-111.
87. Technologijų ugdymo (-si) organizavimas:
87.1. 2019–2020 m. m. 10-ose klasėse technologijų dalyko mokoma Vilniaus statybininkų centro gamybinėje bazėje, skiriant 1 valandą per savaitę; 2020–2021 m. m. 9-ose klasėse technologijų dalyko mokoma Vilniaus statybininkų centro gamybinėje bazėje, skiriant 1,5 valandą per savaitę;
87.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso (intensyvinimas, ekskursijos, susitikimai ar kt.);
87.3.  dėl lėšų trūkumo klasės technologijoms mokyti į grupes nedalijamos.
88. Gamtos mokslų ugdymo (-si) organizavimas:
eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti kitoje mokykloje, atvirosios prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose.
89. Užsienio kalbos ugdymo (-si) organizavimas:
89.1. jei 5–10 klasėje yra ne mažiau kaip 21 mokinys, klasė dalijama į grupes pagal skirtas mokymo lėšas;
89.2. baigiant pagrindinio ugdymo programą, mokykla organizuoja užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).
 

XVII. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

 

90. Mokymosi aplinka yra mokyklos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nustatymą, įsivertinimą, refleksiją.
91. Siekiant aktyvizuoti mokinių ugdymąsi, jų praktinę ir teorinę veiklą, sparčiai tobulinama fizinė mokymosi aplinka:
91.1. mokytojams sudaromos sąlygos naudotis šiuolaikinėmis mokymo technologijomis – spartesniu internetu, interaktyviosiomis lentomis, kompiuteriais, techninių priemonių kabinetais, biblioteka ir bibliotekos informaciniu centru;
91.2. 2019–2020 m. m. planuojama tęsti Wi-Fi vidinio interneto ryšio įrengimą, suremontuoti 3–5 dalykinius kabinetus;
91.3. 2019-2021 metais numatoma tęsti mokyklos renovacijos darbus.
92. Mokyklos psichologinę ir socialinę aplinką lemia mokyklos bendruomenės nuostatos mokytis ir bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai, mokyklos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bendravimas. Tam talkina aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais mokyklos bendruomenės veiklos klausimais, atviri mokyklos ryšiai su vietos bendruomene, mokyklos renginiai, skirti miesto ir Fabijoniškių mikrorajono gyventojams, tėvų pritraukimas sprendžiant mokyklos problemas, aptariant mokyklos ateities planus, kaupiant ir naudojant 2 proc. paramos lėšas mokyklos aplinkos modernizavimui.

 

XVIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

93. Nenumatytais atvejais mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti. Mokyklos ugdymo plane gali būti įteisinti sprendimai ir nenumatyti Bendruosiuose ugdymo planuose, jei jiems įgyvendinti pakanka mokymo lėšų ir pritaria mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (miesto savivaldybė).

 

SUDERINTA

Vilniaus “Ateities” mokyklos tarybos 2019 m. birželio 13 d. protokolo nutarimu Nr. 41;