Tel./faks (8-5) 2478447
Adresas: S. Stanevičiaus g. 98, LT-07103 Vilnius
El. p. rastine@ateities.vilnius.lm.lt
Kraunasi...

Ugdymo planas

PATVIRTINTA

Vilniaus „Ateities“ mokyklos 

direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. V-87

 

VILNIAUS „ATEITIES“ MOKYKLOS

2017–2018  IR 2018-2019 MOKSLO METŲ

UGDYMO PLANAS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus „Ateities“ mokyklos ugdymo planas 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metams (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programų bei jų pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais.
2. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir kt.
3. Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja su Mokyklos taryba suderintas ir direktoriaus įsakymu patvirtintas mokinių poreikius tenkinantis ir mokyklos galimybes atitinkantis Ugdymo planas, kurį sudaro bendrųjų ugdymo programų ir išsilavinimo standartų pagrindu parengtos dalykų programos, mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintos neformaliojo švietimo programos pagal 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio, pagrindinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus.
4. Ugdymo planu siekiama:
4.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti;
4.2. sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiam pagal savo gebėjimus pasiekti kuo aukštesnių ugdymo(si) rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų;
4.3. pagal mokinių mokymosi poreikius individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį;
4.4. tikslingai ir veiksmingai planuoti, organizuoti ir įgyvendinti ugdymo programas optimizuojant mokymosi krūvį.
5. Ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, patvirtintame Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446, 2017–2018 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrajame plane, patvirtintame Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose (toliau – BUP) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
6. 2017–2018 mokslo metais mokykloje sukomplektuoti 28 klasių komplektai, 2018–2019 mokslo metais planuojami 29 klasių komplektai:

Mokslo metai

2017–2018 m. m.

2018–2019 m. m.

Klasės (grupės)

Priešmokyklinės gr.

1-4

5-10

Priešmokyklinės gr.

1-4

5-10

Komplektų skaičius

 2

14

14

2

14

15

7. Mokslo metų pradžia 2017–2018 ir 2018–2019 m. m. – rugsėjo 1 d.

8. Ugdymo proceso pabaiga:

Mokslo metai

2017–2018 m. m.

2018–2019 m. m.

Klasė

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė dienomis

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė dienomis

Priešmokyklinės grupės

05-31

170

06-07

175

1-4 klasės

05-31

170

06-07

175

5-10 klasės

06-15

181

06-21

185

9. Ugdymo procesas pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio Ugdymo programas vyksta trimestrais:

9.1. 2017–2018 m. m. I trimestras – 2017-09- 01–2017-11- 30; II trimestras – 2017-12- 01–2018-02- 28; III trimestras 2018-03- 01 – mokslo metų pabaiga;
9.2. 2018–2019 m. m. I trimestras – 2018-09- 01–2018-11- 30; II trimestras – 2018-12- 01–2019-02- 28; III trimestras 2019-03- 01 – mokslo metų pabaiga.
10. Mokinių atostogų trukmė:

Atostogos

Klasės (grupės)

2017-2018 m. m.

2018-2019 m. m.

Rudens

PUG,1-10

2017-10-30 – 2017-11-03

2018-10-29 – 2018-11-02

Žiemos (Kalėdų)

PUG, 1-10

2017-12-27 – 2018-01-03

2018-12-27 – 2019-01-02

Žiemos

PUG, 1-10

2018-02-19 – 2018-02-23

2019-02-18 – 2019-02-22

Pavasario (Velykų)

PUG, 1-10

2018-04-03 – 2018-04-06

2019-04-23 – 2019-04-26

Vasaros

PUG, 1-4 kl

2018-06-01 – 2018-08-31

2019-06-10 – 2019-08-31

5-10 kl.

2018-06-18 – 2018-08-31

2019-06-25 – 2019-08-31

11. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę.

12. Pamokos pradedamos 8 valandą ir vyksta pagal tokį tvarkaraštį:

8.00 – 8.45    – konsultacinė pamoka (5-10 klasių mokinių konsultavimui)

8.50 – 9.35    – 1 pamoka

9.45 – 10.30   – 2 pamoka

10.40 – 11.25 – 3 pamoka

11.45 – 12.30 – 4 pamoka

12.50 – 13.35 – 5 pamoka

13.45 – 14.30 – 6 pamoka

14.40 – 15.25 – 7 pamoka

15.30 – 16.15  – konsultacinė pamoka (5-10 klasių mokinių konsultavimui)

 

13. Pamokos 1-ose klasėse tęsiasi 35 min., pradedamos 8.50 val. ir vyksta pagal tokį tvarkaraštį:

 

1 pamoka – 8.50 - 9.25 val.

2 pamoka – 9.45 - 10.20 val.

3 pamoka – 10.40 - 11.15 val.

4 pamoka – 11.45 - 12.20 val.

5 pamoka – 12.50 - 13.25 val.

 

14. Mieste arba mokykloje paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo nustačius ypatingąją epideminę situaciją, mokyklos administracija priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo (skelbiamos atostogos mokiniams). Mokykloje nesant 30 ir daugiau procentų mokinių dėl sergamumo gripu ar ŪVKTI, skelbiamos atostogos mokiniams, apie tai informuojant Švietimo, kultūros ir sporto skyrių bei Visuomenės sveikatos biurą. Priešmokyklinių grupių vaikai, 1–5 klasių mokiniai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei oro temperatūrai, o 6–10 klasių mokiniai esant 25 laipsnių šalčio ar žemesnei oro temperatūrai į mokyklą gali nevykti. Atvykusiems į mokyklą mokiniams ugdymo procesas vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

 

 

II.MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

 

15. Mokyklos ugdymo plano projektą parengė 2017 m. birželio 8 d. mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-62 sudaryta darbo grupė. Į mokyklos ugdymo plano rengimą, grindžiamą demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, buvo įtraukti mokyklos administracijos atstovai, mokyklos tarybos atstovas, mokytojai, mokinių tėvai.
16. Ugdymo turinys mokykloje planuojamas vadovaujantis mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų principais, švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis ir susitarimais mokytojų metodinėje taryboje:
16.1. priešmokyklinio ugdymo grupių planai sudaromi 1-iems mokslo metams;
16.2. pradinio ir pagrindinio ugdymo mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai sudaromi 1-iems mokslo metams;
16.3. neformalaus švietimo (būrelių) programos rengiamos 1-iems mokslo metams;
16.4. atsižvelgiant į mokinių apklausos, atliktos mokslo metų pabaigoje, rezultatus, dalykų mokytojai (lietuvių (valstybinės), rusų (gimtosios) ir užsienio kalbų, matematikos, istorijos, geografijos) tenkindami mokinių ugdymosi poreikius pagal atskirą grafiką, kurį tvirtina mokyklos direktorius, organizuoja mokomųjų dalykų trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas. Konsultacijos skiriamos ir fiksuojamos e.dienyne remiantis mokyklos Konsultacinių valandų mokiniams skyrimo, organizavimo ir fiksavimo tvarkos aprašu; 
16.5. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus;
16.6. socialinę-pilietinę veiklą vykdoma vadovaujantis mokyklos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr.V-67/2 ir fiksuojama e.dienyne. Rekomenduojama, kad mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kauptų patys individualios pažangos stebėjimo lapuose. Mokiniai gali atlikti veiklą savarankiškai arba grupelėmis, glaudžiai bendradarbiaudami su asociacijomis, savivaldos institucijomis ir kt.;
16.7. 5–10 klasių mokinių socialinė-pilietinė veikla organizuojama pagal Socialinės veiklos organizavimo tvarką, patvirtintą direktoriaus 2015-09- 02 įsakymu Nr. V-67/2; 
16.8. Mokykla per mokslo metus skiria nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 ugdymo dienų) kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ar kitai pagal mokinių poreikius parinktai veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. 
Nustatomos bendros visai mokyklai 2017–2018 m. m. šių veiklų dienos: 
Žinių diena – rugsėjo 1-oji;
Informacinė diena – antroji mokslo metų diena – rugsėjo 4-oji;
Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos 100-mečio minėjimas – vasario 15 d;
Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas – kovo 9 d;
Atradimų diena – ekskursijos, išvykos, edukacinės pamokos – lapkričio IV savaitė;
Karjeros, profesinio orientavimo diena – spalio 5 d;
Sveikatinimo ir sporto diena – vasario 28 d;
Kultūros renginių ir muziejų savaitė – balandžio IV savaitė;
Stačiatikių Kalėdų diena – sausio 7-oji;
Viena diena PUG, 1–10 klasėse skiriama tomis dienomis, kai mokykloje vyksta miesto mokyklų ugdymo renginiai – kovo IV savaitė.
Nustatomos bendros visai mokyklai 2018–2019 m. m. šių veiklų dienos:
Žinių diena – rugsėjo 1-oji;
Informacinė diena – antroji mokslo metų diena – rugsėjo 4-oji;
Lapkričio 23-iosios, Lietuvos karių dienos 100-mečio minėjimas – lapkričio 23 d;
Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimas – vasario 15 d;
Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas – kovo 8 d;
Atradimų diena – ekskursijos, išvykos, edukacinės pamokos – lapkričio IV savaitė;
Karjeros, profesinio orientavimo diena – spalio 5 d;
Sveikatinimo ir sporto diena – spalio 28 d.;
Kultūros renginių ir muziejų savaitė – balandžio IV savaitė;
Stačiatikių Kalėdų diena – sausio 7-oji.
16.9. 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais kultūrinė pažintinė veikla organizuojama pagal atskirą mokyklos metodinėje taryboje aptartą ir direktoriaus įsakymu patvirtintą planą.
17. Specialiųjų poreikių mokiniams programas (trimestrais) dalykų mokytojai pritaiko atsižvelgdami į mokinio gebėjimus ir galias bei specialiojo pedagogo rekomendacijas ir suderina Vaiko gerovės komisijoje.
18. Pirmų, penktų klasių ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis.
19. Adaptacinio laikotarpio metu 5 klasių mokiniai nevertinami pažymiais, o kitų klasių mokiniai adaptacinio laikotarpio metu nevertinami neigiamais pažymiais.

 

 

III. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

 

20. Atsižvelgusi į mokinių turimos patirties, motyvacijos, interesų, siekių, gebėjimų, mokymosi stilių, pasiekimų lygio skirtumus bei skirtingus mokymosi poreikius, mokykla diferencijuoja ugdymą, pritaikydama mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką.
21. Diferencijavimas taikomas:
21.1. mokiniui individualiai (pamokose ir skiriant namų užduotis);
21.2. mokinių grupei;
21.3. siekiant mažinti pasiekimų skirtumą, gabumams plėtoti;
21.4. tam tikroms veikloms atlikti: projektams, tiriamiesiems darbams, sudarant mokinių grupes.
22. Mokytojas, priimdamas sprendimus dėl diferencijavimo, atsižvelgia į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

 

 

IV. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

 

23. Už mokinių, kuriems kyla mokymosi sunkumų, ugdymo organizavimą atsakinga pavaduotoja ugdymui:
23.1. mokiniams, nepasiekiantiems patenkinamo lygio (pradinėse klasėse) arba teigiamo metinio įvertinimo (5–10 klasėse) dalyko mokytojas skiria papildomų užduočių mokslo metų pabaigoje ir numato atsiskaitymo būdus iki naujų mokslo metų pradžios;
23.2. individualus mokinio ugdymo planas sudaromas mokiniams, kuriems skirtas mokymas namuose.
24. 1–4, 5–10 klasių mokiniams, turintiems ugdymosi sunkumų arba gabiems, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas arba pagilinti dalyko žinias per konsultacines pamokas, modulius, skirtus mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, dalyvaujant projektinėje veikloje ir neformaliojo švietimo veikloje.
25. Kartą per trimestrą pavaduotojos ugdymui organizuoja paralelinėse 1–10 klasėse dirbančių mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pasitarimą, siekiant aptarti mokinių pasiekimus.
26. Siekiant pagerinti mokinio ugdymo pažangumą, numatoma mokiniams sudaryti sąlygas atlikti namų darbų užduotis mokykloje per konsultacines pamokas, lankant „Namų darbų klubą“, „Dienos centrą“ arba savarankiškai mokyklos bibliotekos skaitykloje (informaciniame metodiniame centre).
27. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys nedaro pažangos; kitais atvejais, reikalaujančiais mokymosi pagalbos.

 

V. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

 

28. Mokyklos mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su mokytojais ir mokiniais įtraukiami dalyvauti planuojant ir įgyvendinant ugdymo procesą.
29. Apie mokinių ugdymosi rezultatus, sėkmes ir nesėkmes tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami tėvų susirinkimų metu, individualia tvarka ir e.dienyno priemonėmis.
30. Mokyklos administracija, pagalbos vaikui specialistai ir klasių vadovai konsultuoja ir skatina mokinių tėvus, kaip sukurti tinkamą edukacinę aplinką namuose, motyvuoti vaiką mokytis, padėti mokytis namuose, sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose.

 

 

VI. DALYKŲ MOKYMO INTEGRAVIMAS

 

31. Siekiant optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį:
31.1. 8-ose klasėse į matematikos programą integruojamas IT mokymas (pamokas veda 2 mokytojos);
31.2. 9-ose klasėse pilietiškumo pagrindai laisvės kovų istorijoje integruojami į lietuvių kalbą (pamokas veda lietuvių kalbos mokytoja);
31.3. žmogaus sauga 1–4 klasėse integruojama į rusų (gimtąją) kalbą ir pasaulio pažinimą, 8-ose 1 val. integruojama į biologiją, 9-ose 0,5 val. integruojama į chemiją;
31.4. 5–10 kl. organizuojama gamtos mokslų integruota projektinė veikla.
32. Sveikatos ugdymo programa 1–4 klasėse integruojama į pasaulio pažinimą ir klasės valandėles, 5–10 klasėse integruojama į kūno kultūrą, žmogaus saugą, technologijas ir klasės valandėles.
33. Ugdymo karjerai programa:
33.1. 1–4 kl. integruojama į gimtąją kalbą, klasės valandėles;
33.2. 5–10 kl. integruojama į dorinio, technologijų, informacinių technologijų dalykus ir klasių valandėles.

 

 

VII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS, VYKDANT MOKYMĄ RUSŲ KALBA BEI VALSTYBINE LIETUVIŲ KALBA

 

34. Lietuvių kalbos (valstybinės) ugdymas mokykloje vyksta:
34.1. pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą lietuvių kalbos (valstybinės) ugdymo programą;
34.2. skiriant Bendrojo ugdymo plano 23, 24 punktuose nurodytas valandas.
35. Lietuvių kalbos pradinio ugdymo programoje mokoma dvikalbio ugdymo būdu:
35.1. į pradinio ugdymo dalykus integruojami mokymo lietuvių kalbai fragmentai;
35.2. siekiant dvikalbio ugdymo nuoseklumo, rekomenduojama Bendrosios programos pasaulio pažinimo temų, susijusių su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, mokyti lietuvių kalba.
36. Pagrindinio ugdymo koncentre lietuvių valstybine kalba dėstomi:
36.1. lietuvių kalba ir literatūra pagal lietuvių kalbos programą;
36.2. pilietiškumo pagrindai 10-ose klasėse;
36.3. integruotas lietuvių kalbos ir istorijos dalykas – pilietiškumo pagrindai laisvės kovų istorijoje 9-ose klasėse;
36.4. Lietuvos geografijos 9-os kl. kursas;
36.5. atskiros temos iš Lietuvos istorijos, kultūros, menų, geografijos, pasaulio pažinimo;
36.6. lietuvių kalbos elementai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba naudojami mokant matematikos, muzikos, dailės ir technologijų, ekonomikos, biologijos, fizikos, chemijos ir kūno kultūros;
36.7. 5–10 kl. kūno kultūros ir technologijų pamokos vedamos lietuvių kalbą.

 

 

VIII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

37. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, bei mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta Vilniaus „Ateities“ mokyklos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-68.

 

 

IX. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

38. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui kartu su metodine taryba organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:
38.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;
38.2. vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę:
38.2.1. 1-2 klasėse namų darbai neskiriami;
38.2.2. 3-4 klasėse rekomenduojama skirti tik matematikos ir kalbų namų darbus;
38.2.3. 5-10 klasėse dailės, muzikos, kūno kultūros, technologijų, informacinių technologijų mokomųjų dalykų namų darbai neskiriami, visų kitų dalykų namų darbų bendras atlikimo laikas negali vyršyti 30 procentų nuo klasėje atliktų darbų apimties;
38.2.4. namų darbai mokiniams neskiriami: a). atostogų laikotarpiui; b). švenčių ir poilsio dienoms.
38.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas (apie kontrolinį darbą mokytojas mokinius informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę; kontroliniai darbai, mokiniams pageidaujant, nerašomi po atostogų ar šventinių dienų, po ligos).
39. Mokinys direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiamas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalyko pamokų, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio / neformaliojo vaikų švietimo ugdymo programomis. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai mokykla informuoja tėvus.
40. Mokinio mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Mokiniui, kuris mokosi 1-ose klasėse, negali būti daugiau kaip 5 pamokos per dieną, 2–4 klasėse – ne daugiau kaip 6 pamokos per dieną, 5–10 klasėse – ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną.
 
 

X. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

 

41. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991.
42. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.
43. Mokykla mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji yra neprivaloma ir įgyvendinama:
43.1. finansuojant mokinio krepšelio lėšomis;
43.2. neformaliojo švietimo valandos klasėms paskirstomos atsižvelgus į ugdymo koncentrus, klasių komplektų skaičių, mokinių pageidavimus, neformaliojo švietimo tradicijas ir tikslingumą.
44. Neformaliojo švietimo užsiėmimai gali vykti (suderinus su mokyklos administracija) kitose ugdymo aplinkose.
45. Neformaliojo švietimo grupės mažiausias mokinių skaičius – 12.
46. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre. 

 

 

XI. MOKINIŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ ARBA JO DALĮ, MOKYMAS

 

47. Mokinių, baigusių užsienio valstybės pradinio, pagrindinio ugdymo programą ar jos dalį ugdymas organizuojamas vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymais Nr. V-446, V-447, ir mokyklos tvarkos aprašu „Asmenų, baigusių užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio ugdymo programą, ugdymo organizavimo“, patvirtintu Vilniaus „Ateities“ mokyklos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-28.
48. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokymosi rezultatus ir juos įskaito pagal pateiktus dokumentus.
49. Mokiniui, neturinčiam mokymosi rezultatus patvirtinančių dokumentų, teikiamos dalykų mokytojų (lietuvių (valstybinė) kalba, rusų (gimtoji) kalba, matematika, gamtos ir socialiniai mokslai) parengtos ir mokytojų metodinėje taryboje suderintos užduotys, skirtos mokinio žinioms ir gebėjimams įvertinti.
50. Įvertinus mokinio žinias ir gebėjimus, aptarus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokiniui siūloma mokytis klasėje, atitinkančioje jo žinias ir gebėjimus.
51. Mokykla nustato atvykusio mokinio poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, leidžiančią pasiekti patenkinamą pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos pasiekimų lygį.
52. Atvykusiam iš užsienio valstybės mokiniui skiriamas mėnesio adaptacinis laikotarpis.
53. Adaptacinio laikotarpio metu:
53.1. nerašomi neigiami įvertinimai;
53.2. dalykų žinios (teigiami įvertinimai), pageidaujant mokiniui ir tėvams pritarus, pradedamos vertinti įrašant pažymį į e.dienyną;
53.3. kartą per mėnesį aptariamas ir įvertinamas mokinio žinių, gebėjimų ir individualios pažangos stebėjimas dalyvaujant kuruojančiam vadovui, klasės vadovui, dalykų mokytojams ir mokinio tėvams.

 

 

XII. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKAS MOKYMAS

 

54. Mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), atsižvelgiant į tėvų prašymą, gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas ir neviršijant bendruose ugdymo planuose numatytų valandų skaičiaus.
55. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleistas“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

 

 

XIII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMO BENDROIOS NUOSTATOS

 

56. Mokykla atsižvelgia į mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR ŠMM 2011 metų rugsėjo 30 dienos įsakymu Nr. V-1795.
57. 1–4 ir 5–10 klasėse su specialiųjų poreikių mokiniais (besimokančiais pagal pritaikytą arba individualizuotą programą) dirba mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir mokyklos vaiko gerovės komisijos nariai pagal pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.

 

 

XIV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

58. Specialiųjų poreikių mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pritaikant bendrąją programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka.
59. Specialiųjų poreikių mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengtą individualizuotą bendrąją ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, patvirtintą mokyklos direktoriaus įsakymu.

 

 

XV. ŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS) TEIKIMAS

 

60. Psichologinė pagalba teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 dienos įsakymu Nr. V-1215.
61. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 dienos įsakymu Nr. V-1228.
62. Socialinė pagalba teikiama vadovaujantis Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 diena įsakymu Nr. ISAK V-950.
63. Specialioji pagalba mokykloje teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 dienos įsakymu Nr. V-1229.
64. Mokykloje pagalbą teikia: logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas:
64.1. logopedas – turintiems kalbos ir komunikacijų sutrikimų;
64.2. specialusis pedagogas – turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų (neišlavėjimų), emocijų ir elgesio bei socialinės raidos sutrikimų, kompleksinių sutrikimų;
64.3. psichologas – turintiems emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų;
64.4. socialinis pedagogas – turintiems elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų.
65. Mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas.

 

 

XVI. MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

 

66. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio programas, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
67. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį (klasių valandėlių metų) organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas: pasirenka nuoseklią ir ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Mokykla priima sprendimą dėl pasirinktos prevencinės programos įgyvendinimo būdų: integruoti į dalyko(-ų) ugdymo turinį, įgyvendinti per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, skirti atskirą laiką programai įgyvendinti, kitu mokyklos pasirinktu būdu. Mokykla prevencinei programai įgyvendinti gali naudoti mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas.
68. Mokykla sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną – prieš pamokas ar / ir tarp pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų turinį. Tuo tikslu organizuojamos ne trumpesnės kaip 20 min. fiziškai aktyvios pertraukos.
69. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).
70. Į mokyklos ugdymo turinį per gamtos mokslus, gimtąja kalba, klasių valandėles integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos programa).

 

 

XVII. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

 

71. Mokykla dirba vadovaudamasi LR ŠMM ministro ir LR SAD ministro 2012 metu liepos 4 dienos įsakymu Nr. V-1090/A1- 314. Programos vykdymą pagal atskirą planą koordinuoja mokyklos ugdymo karjerai konsultantas.
72. Karjeros ugdymas organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, taip pat integruojamas į atskirų dalykų bendrąsias programas, neformalųjį švietimą:
72.1. mokykloje kuriama karjeros informavimo sistema, teikianti reikalingą informaciją planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą, informaciją apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rinką, profesinės karjeros galimybes. Šiai veiklai skirtos išvykos į įmones, įstaigas, susitikimai su įvairių profesijų atstovais ir kt.;
72.2. siekiant padėti mokiniams pažinti savo individualias savybes – nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus – ir jas įvertinti mokykloje naudojami įvairūsklausimynai, užduotys, testai, skirti individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, karjeros planavimu, įgyvendinimu ir vertinimu padėti, pažinti;
72.3. karjeros ugdymo veikla organizuojama, siekiant veiksmingiau padėti mokiniams pasirengti gyvenimui ir darbui bei pasirinkti mokymosi, studijų kryptį bei padedant spręsti karjeros trikdžių problemas: pažinti ir įvertinti individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situaciją darbo rinkoje;
72.4. 2017–2018 m. m. ir 2018–2019 m. m. tęsiama sutartis su Vilniaus statybininkų centru dėl 9–10 klasių mokinių technologinio mokymo centro bazėje (berniukams – „Medžio apdirbimas“, mergaitėms – „Fitodizainas“).

 

 

XVIII. PRIEŠMOKYKLINIS IR PRADINIS UGDYMAS

 

73. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-674, Priešmokyklinio ugdymo Bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-779, Priešmokyklinio ugdymo standartu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. T1-133.
74. Mokykla priešmokyklinį ugdymą vykdo pagal I modelį (20 savaitinių valandų trukmės ugdymo veikla).
75. Priešmokyklinio ugdymo veikla planuojama pedagogui parengiant ugdomosios veiklos planą, kurį tvirtina mokyklos direktorius.
76. 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais 1–4 klasėse pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrąjį ugdymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 metų birželio 02 dienos įsakymu Nr. V-446.
77. Pradinio ugdymo dalykams ir neformaliojo švietimo programoms skiriamos valandos:
77.1. 2017–2018 mokslo metais pradinio ugdymo dalykams skiriama valandų (pamokos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.):

                   Klasė

Dalykas                

1a

1b

1v

1g

2a

2b

2v

2g

3a

3b

3v

3g

4a

4b

4v

Dorinis ugdymas

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

Lietuvių kalba (valstybinė)

4

4

4

4

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

Užsienio kalba (anglų)

0

0

0

0

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

Gimtoji (rusų) kalba

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

Matematika

4

4

4

4

4

4

4

4

5

5

5

5

4

4

4

Pasaulio pažinimas

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

Kūno kultūra

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

Dailė ir darbeliai

2

2

2

2

2

2

2

2

1

1

1

1

2

2

2

Muzika

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

Šokis

1

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

 

1

1

1

Pamokų skaičius

25

25

25

25

27

27

27

27

27

27

27

27

28

28

28


77.2. 2018–2019 m. m. pradinio ugdymo dalykams skiriama valandų (pamokos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.):

                 Klasė

Dalykas                

1a

1b

1v

2a

2b

2v

2g

3a

3b

3v

3g

4a

4b

4v

4g

Dorinis ugdymas

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

Lietuvių kalba (valstybinė)

4

4

4

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

Užsienio kalba (anglų)

0

0

0

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

Gimtoji (rusų) kalba

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

7

Matematika

4

4

4

4

4

4

4

5

5

5

5

4

4

4

4

Pasaulio pažinimas

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

Kūno kultūra

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

Dailė ir darbeliai

2

2

2

2

2

2

2

1

1

1

1

2

2

2

2

Muzika

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

Šokis

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

 

1

1

1

1

Pamokų skaičius

25

25

25

27

27

27

27

27

27

27

27

28

28

28

28


77.3. 2017–2018 m. m. ir 2018–2019 m. m. skiriamos valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti:
1–2 klasėse organizuojamos individualios ilgalaikės ir trumpalaikės konsultacijos;
3–4 klasėse organizuojama projektinė veikla (dalykų integracija);
1–4 klasėse vedama choreografija ir judriosios pertraukos.
78. Mokytojui dirbti su specialiųjų poreikių vaikais padeda psichologas, logopedas ir specialusis pedagogas pagal direktoriaus įsakymu patvirtintus psichologo, specialiojo ugdymo pedagogo ir logopedo veiklos planus ir mokslo metų pradžioje sudaromus grafikus.
79. Dorinio ugdymo organizavimas:
79.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieneriems metams vieną iš dorinio ugdymo dalykų – etiką arba tikybą (prašymai pateikiami iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.);
79.2. jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką, klasė dalijama į grupes;
79.3. nesusidarius 7 mokinių grupei yra sudaroma mobilioji grupė iš kelių klasių mokinių.
80. Užsienio kalbos mokymo(si) organizavimas:
80.1. mokykla anglų kalbos mokymą organizuoja antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;
80.2. užsienio kalbos mokoma 2, 3, 4-ose klasėse, skiriant po 2 savaitines valandas;
80.3. užsienio kalbos pradinėse klasėse moko mokytojai, išklausę darbo su pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą.
80.4. jei klasėje yra ne mažiau kaip 20 mokinių, klasė dalijama į grupes.
81. Lietuvių kalbos mokymo(si) organizavimas:
81.1. jei 1–4 klasėje yra ne mažiau kaip 18 mokinių, klasė dalijama į grupes;
81.2. lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai:
81.2.1. į pradinio ugdymo dalykus integruojami mokymo lietuvių kalba fragmentai;
81.2.2. siekiant dvikalbio ugdymo nuoseklumo, rekomenduojama Bendrosios programos pasaulio pažinimo temų, susijusių su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, mokyti lietuvių kalba;
82. Kūno kultūros ugdymo(si) organizavimas:
82.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę 1-ose ir 4-ose klasėse skiriama šokiui;
82.2. viena neformaliojo ugdymo valanda per savaitę 2-ose ir 3-ose klasėse skiriama šokiui ir tėvų prašymu įtraukiama į pamokų tvarkaraštį;
82.3. tėvai (globėjai) privalo pristatyti pažymas apie vaikų sveikatą ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.
83. Meninio ir technologinio ugdymo(si) organizavimas:
83.1. meniniam ir technologiniam ugdymui skiriamos 2 val. per savaitę 1, 2, 4 klasėse, 1 val. – 3 klasėse;
83.2. skatinama kryptinga meninio neformaliojo ugdymo (dailė, muzika, teatras, šokis) veikla.
84. Pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimas:
84.1. mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka, Bendrąja programa, Mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2014-09- 02 direktoriaus įsakymu Nr. V-68;
84.2. pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami (naudojami formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimo būdai);
84.3. trimestrų ir mokslo metų mokinių pasiekimai fiksuojami e.dienyne;
84.4. mokinių mokymosi suvestinėse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinių pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis); mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
84.5. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pažanga fiksuojama atitinkamoje e.dienyno skiltyje, įrašant „pasiekė pažangą“ arba „nepasiekė pažangos“;
84.6. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos pažymėjimas.
85. Neformaliajam mokinių ugdymui pradinėse klasėse skiriama 28 val. per savaitę:
85.1. neformaliojo ugdymo grupėje turi būti ne mažiau kaip 12 mokinių;
85.2. neformaliojo ugdymo programas pedagogai rengia atsižvelgdami į bendruosius neformaliojo ugdymo programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro, ir pateikia mokyklos direktoriui ne vėliau kaip einamųjų metų rugsėjo 1 dieną.

        

 

XVIII. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

86. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).
87. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, užtikrina minimalų dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nurodytą Bendruose ugdymo planuose.
88. Pradinio ugdymo dalykams ir neformaliojo švietimo programoms skiriamos valandos:
88.1. 2017–2018 m. m. pagrindinio ugdymo dalykams skiriama valandų (pamokos trukmė 5–10 klasėje – 45 min.):

 

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

Dalykų moduliai, pasirenkamieji dalykai

5a kl.

5b kl.

5v kl.

6a kl.

6b kl.

7a kl.

7b kl.

8a kl.

8b kl.

8v kl.

9a kl.

9b kl.

10a kl.

10b kl.

Dorinis ugdymas

(tikyba arba etika)

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

 

Kalbos:

Rusų kalba (gimtoji)

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

4

4

4

4

 

Lietuvių kalba (valstybinė)

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

4

4

5

5

1. Teksto suvokimas 58 kl.

2. Pil. p. m. laisvės ist. 9 kl.

3. Rašto kultūra 10 kl.

Piliet. p. m. laisvės kovų istorijoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0,5

0,5

 

 

Anglų kalba

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

 

Matematika

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

3

3

4

4

Neįmanomi uždav. 510 kl.

Gamtamokslinis ugdymas:

Gamta ir žmogus

2

2

2

2

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamtos mokslų integruota projekt. veikla 710 kl.

Biologija

 

 

 

 

 

2

2

1

1

1

2

2

1

1

Fizika

 

 

 

 

 

1

1

2

2

2

2

2

2

2

Chemija

 

 

 

 

 

 

 

2

2

2

2

2

2

2

Informacinės technologijos

1

1

1

1

1

1

1

1

int. į mat.

1

int. į mat.

1

int. į mat.

1

1

1

1

 

Socialinis ugdymas:

Istorija

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

 

Piliet. pagrindai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

2

 

Geografija

 

 

 

2

2

2

2

2

2

2

2

2

1

1

 

Ekonomika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

1

 

 

 

Meninis ir technologinis ugdymas:

Dailė

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

 

Muzika

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

 

Technologijos

2

2

2

2

2

2

2

1

1

1

1,5

1,5

1

1

 

Kūno kultūra

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

 

Žmogaus sauga

 

 

 

1

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pamokų skaičius

29

29

29

32

32

32

32

33

33

33

33

33

33

33

 

PASTABA:

1) 5–8 kl. po 3 val. kiekvienai klasei, 9–10 kl. po 5 val. kiekvienai klasei skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, organizuojant trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis;

2) žmogaus sauga 8-ose klasėse integruojama į biologiją (1 val.), 9-ose klasėse integruojama į chemiją (0,5 val.).

88.2. 2018–2019 m. m. pagrindinio ugdymo dalykams skiriama valandų (pamokos trukmė 5–10 klasėje – 45 min.):

 

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

Dalykų moduliai, pasirenkamieji dalykai

5a kl.

5b kl.

5v kl.

6a kl.

6b kl.

6v kl.

7a kl.

7b kl.

8a kl.

8b kl.

9a kl.

9b kl.

9v kl.

10a kl.

10b kl.

Dorinis ugdymas

(tikyba arba etika)

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

 

Kalbos:

Rusų kalba (gimtoji)

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

4

4

4

4

4

 

Lietuvių kalba (valstybinė)

5

5

5

5

5

5

5

5

5

5

4

4

4

5

5

1. Teksto suvokimas 58 kl.

2. Pil. p. m. laisvės ist. 9 kl.

3. Rašto kultūra 10 kl.

Piliet. p. m. laisvės kovų istorijoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0,5

0,5

0,5

 

 

Anglų kalba

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

 

Matematika

4

4

4

4

4

4

4

4

4

4

3

3

3

4

4

Neįmanomi uždaviniai 510 kl.

Gamtamokslinis ugdymas:

Gamta ir žmogus

2

2

2

2

2

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamtos mokslų integruota projekt. veikla 710 kl.

Biologija

 

 

 

 

 

 

2

2

1

1

2

2

2

1

1

Fizika

 

 

 

 

 

 

1

1

2

2

2

2

2

2

2

Chemija

 

 

 

 

 

 

 

 

2

2

2

2

2

2

2

Informacinės technologijos

1

1

1

1

1

1

1

1

1

int. į mat.

1

int. į mat.

1

 

1

1

1

1

 

Socialinis ugdymas:

Istorija

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

 

Piliet. pagrindai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

2

 

Geografija

 

 

 

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

1

1

 

Ekonomika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

1

1

 

 

 

Meninis ir technologinis ugdymas:

Dailė

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

 

Muzika

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

 

Technologijos

2

2

2

2

2

2

2

2

1

1

1,5

1,5

1,5

1

1

 

Kūno kultūra

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

 

Žmogaus sauga

 

 

 

1

1

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pamokų skaičius

29

29

29

32

32

32

32

32

33

33

33

33

33

33

33

 

PASTABA:

1) 5–8 kl. po 3 val. kiekvienai klasei, 9–10 kl. po 5 val. kiekvienai klasei skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, organizuojant trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis;

2) žmogaus sauga 8-ose klasėse integruojama į biologiją (1 val.), 9-ose klasėse integruojama į chemiją (0,5 val.).

89. Adaptaciniu laikotarpiu (rugsėjo mėn.):
89.1. 5-tų klasių mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus;
89.2. 5-tų klasių mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami.
90. Susidarius 7–12 mokinių skaičiui, specialiajai medicininei fizinio pajėgumo grupei skiriamos 2 valandos per savaitę. Esant mažesniam mokinių skaičiui, mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir priklausomai nuo mokinių savijautos.
91. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą.
92. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams, dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių, mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.
93. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, kūno kultūros mokytojas paskiria kitą veiklą (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus ir kita).
94. Dorinio ugdymo organizavimas:
94.1. dorinį ugdymą (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai, o nuo 14 metų mokinys pats renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką (dvejiems metams);
94.2. jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką, klasė dalijama į grupes;
94.3. nesusidarius 7 mokinių grupei yra organizuojama mobilioji grupė iš kelių klasių mokinių.
95. Lietuvių (valstybinės) kalbos ugdymo(si) organizavimas:
95.1. 5–10 klasėse lietuvių valstybine kalba dėstomi:
95.1.1. lietuvių kalba ir literatūra pagal lietuvių kalbos programą;
95.1.2. pilietiškumo pagrindai 10-ose klasėse;
95.1.3. integruotas lietuvių kalbos ir istorijos dalykas – pilietiškumo pagrindai laisvės kovų istorijoje 9-ose klasėse;
95.1.4. atskiros temos iš Lietuvos istorijos, kultūros, menų, geografijos, pasaulio pažinimo;
95.1.5. 5–10 klasėse kūno kultūra ir technologijos , 9-ose klasėse – Lietuvos geografija;
95.1.6. lietuvių kalbos elementai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba naudojami mokant matematikos, muzikos, dailės, ekonomikos, gamtos ir socialinių mokslų;
95.2. jei 5–10 klasėje yra ne mažiau kaip 21 mokinys, klasė dalijama į grupes;
95.3. kurį laiką užsienyje gyvenusiems ir besimokiusiems mokiniams, jiems grįžus į Lietuvą, mokykla sudaro sąlygas panaikinti lietuvių (valstybinės) kalbos programos skirtumus, tam skirdama papildomų valandų.
96. Informacinių technologijų mokymo(si) organizavimas:
96.1. mokykla, vykdydama ŠMM Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas, organizuoja informacinių technologijų mokymą 5–7, 9–10 klasėse, skirdama 1 val. per savaitę;
96.2. 9–10 klasėse IT kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš mokyklos siūlomų pasirenkamųjų modulių;
96.3. 8-ose klasėse IT mokymas integruojamas į matematikos programą (1 val. per sav.);
96.4. informacinėms technologijoms mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų skaičiaus kabinetuose ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-60 (Žin., 2010, Nr. 14-678).
97. Socialinių mokslų mokymo(si) organizavimas:
97.1. 9-ose klasėse Pilietiškumo pagrindų (Laisvės kovų istorijos) mokymui skirta po 0,5 val. per savaitę.
98. Meninio ugdymo(si) organizavimas:
98.1. 5–10 klasių mokiniai, lankantys muzikos ir dailės mokyklas, atleidžiami nuo atitinkamo dalyko pamokų mokyklos direktoriaus įsakymu, pateikus motyvuotą tėvų prašymą, suderintą su dalyko mokytoju, klasės vadovu ir pristačius atitinkamos ugdymo įstaigos pažymą. Šiuo atveju mokykla vadovaujasi Vilniaus „Ateities“ mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2014-09- 02 direktoriaus įsakymu Nr. V-68.
99. Technologijų ugdymo(si) organizavimas:
99.1. 2017–2018 m. m. 10-ose klasėse technologijų dalyko mokoma Vilniaus statybininkų centro gamybinėje bazėje, skiriant 1 valandą per savaitę; 2018–2019 m. m. 9-ose klasėse technologijų dalyko mokoma Vilniaus statybininkų centro gamybinėje bazėje, skiriant 1,5 valandą per savaitę;
99.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso (ekskursijos, susitikimai ar kt.);
99.3. dėl lėšų trūkumo klasės technologijoms mokyti į grupes nedalijamos.
100. Kūno kultūros ugdymo(si) organizavimas:
100.1. kūno kultūrai skiriamos 2 val. kiekvienai klasei per savaitę pamokoms ir mokiniams pageidaujant jų sportinei veiklai (iš neformaliojo ugdymo valandų);
100.2. dėl lėšų trūkumo klasės kūno kultūrai mokyti į grupes nedalijamos (sudaromos mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių);
100.3. pagal mokinių poreikius sudaroma specialioji medicininė fizinio pajėgumo grupė; mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų, turi būti pamokoje ir stebėti pamoką.
101. Žmogaus sauga:
101.1. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis LR ŠMM ministro 2012-07- 18 įsakymu Nr. V-1159 ir dėstomas kaip atskiras dalykas (1 val. per savaitę 6-ose klasėse, 1 val. per savaitę 8-ose klasėse integruojama į biologiją, 0,5 val. per savaitę 9-ose klasėse integruojama į chemiją). Sveikatos ugdymo programa integruojama į biologijos dalyko turinį, remiantis LR ŠMM ministro 2012-08- 31 įsakymu Nr. V-1290.

 

 

XIX. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

 

102. Mokymosi aplinka yra mokyklos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nustatymą, įsivertinimą, refleksiją.
103. Siekiant aktyvizuoti mokinių ugdymąsi, jų praktinę ir teorinę veiklą, sparčiai tobulinama fizinė mokymosi aplinka:
103.1. mokytojams sudaromos sąlygos naudotis šiuolaikinėmis mokymo technologijomis – spartesniu internetu, interaktyviosiomis lentomis, kompiuteriais, techninių priemonių kabinetais, biblioteka ir bibliotekos informaciniu centru;
103.2. 2017–2018 m. m. planuojama įrengti Wi-Fi vidinį interneto ryšį, suremontuoti visus sanitarinius mazgus choreografijos salėje, 7–8 dalykinius kabinetus;
103.3. 2018 metais numatoma mokyklos renovacijos pradžia.
104. Mokyklos psichologinę ir socialinę aplinką lemia mokyklos bendruomenės nuostatos mokytis ir bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai, mokyklos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bendravimas. Tam talkina aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais mokyklos bendruomenės veiklos klausimais, atviri mokyklos ryšiai su vietos bendruomene, mokyklos renginiai, skirti miesto ir Fabijoniškių mikrorajono gyventojams, tėvų pritraukimas sprendžiant mokyklos problemas, aptariant mokyklos ateities planus, kaupiant ir naudojant 2 proc. paramos lėšas mokyklos aplinkos modernizavimui.

 

 

XX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

105. Nenumatytais atvejais mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti. Mokyklos ugdymo plane gali būti įteisinti sprendimai ir nenumatyti Bendruosiuose ugdymo planuose, jei jiems įgyvendinti pakanka mokymo lėšų ir pritaria mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (miesto savivaldybė)

 

SUDERINTA

Vilniaus “Ateities” mokyklos tarybos 2017 m. birželio 19 d. protokolo nutarimu Nr. 41;

 

 

SUDERINTA

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio_____d. įsakymu Nr.______