Tel./faks +370 5 247 8447
S. Stanevičiaus g. 98, LT-07103 Vilnius
El. p. rastine@ateities.vilnius.lm.lt
Kraunasi...

Nuostatai

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2015 m. liepos 29 d.

sprendimu Nr. 1-127

 

BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS VILNIAUS „ATEITIES“ MOKYKLOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Biudžetinės įstaigos Vilniaus „Ateities“ mokyklos nuostatai (toliau – Nuostatai) nurodo Vilniaus „Ateities“ mokyklos (toliau – Mokykla) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, Mokyklos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, veiklos teisinį pagrindą, veiklos sritį ir rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, aprašo mokymosi pasiekimų įteisinančių dokumentų išdavimo tvarką, Mokyklos teises ir pareigas, Mokyklos veiklos organizavimą ir valdymą, Mokyklos savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, Mokyklos turtą, lėšų šaltinius, jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę, veiklos priežiūrą, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

 

2. Oficialus švietimo įstaigos pavadinimas – Vilniaus „Ateities“ mokykla, juridinio asmens kodas 190003666.

 

3. Mokyklos įsteigimo data – 1990 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 10 d.  potvarkiu Nr. 135 p „Dėl numerių suteikimo Fabijoniškių gyvenamajame rajone statomoms bendrojo lavinimo mokykloms“ suteiktas Nr. 63. Vilniaus miesto tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 10 d. potvarkiu Nr. 134 p „Dėl eksperimentinių vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų“ suteiktas eksperimentinės mokyklos-laboratorijos statusas. Vilniaus miesto tarybos 1998 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 225 – „Ateities“ pavadinimas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“  Vilniaus „Ateities“ vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą, suteikiant jai Vilniaus „Ateities“ mokyklos pavadinimą.

 

4. Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

 

5. Mokyklos priklausomybės tipas – Savivaldybės mokykla.

 

6. Mokyklos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė.

 

7. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kodas 188710061, adresas – Konstitucijos pr.3, LT-09601 Vilnius.  Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimai įforminami raštu. Ji:

 

7.1. tvirtina Mokyklos nuostatus;

 

7.2. priima į pareigas ir iš jų atleidžia Mokyklos vadovą;

 

7.3. priima sprendimą dėl Mokyklos buveinės pakeitimo;

 

7.4. priima sprendimą dėl Mokyklos reorganizavimo ar likvidavimo;

 

7.5. priima sprendimą dėl Mokyklos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo;

 

7.6. skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidavimo komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus;

 

7.7. sprendžia kitus įstatymuose ir Mokyklos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

 

8. Mokyklos veiklos koordinatorius – Vilniaus savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius.

 

9. Mokyklos buveinė –  S. Stanevičiaus g. 98, LT-07103 Vilnius.

 

10. Švietimo įstaigos grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

 

11. Mokyklos tipas – pagrindinė mokykla.

 

12. Pagrindinė paskirtis – pagrindinės mokyklos tipo pagrindinė mokykla.

 

13. Mokymo kalba – rusų.

 

14. Mokymo formos – grupinio ir pavienio, mokymosi proceso organizavimo būdai - dieninė, savarankiško mokymosi, mokymo namuose.

 

15. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, gali turėti savo atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais,  kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais.

 

 

II. MOKYKLOS VEIKLOS SRITIS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

 

16. Mokyklos veiklos sritis – švietimas (85).

 

17. Mokyklos švietimo veiklos rūšys:

 

17.1. pagrindinė veiklos rūšis –  pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

 

17.2. kitos švietimo veiklos rūšys:

 

17.2.1. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20;

 

17.2.2. pradinis ugdymas, kodas 85.20;

 

17.2.3. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

 

17.2.4. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

 

17.2.5. kitas, niekur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;

 

17.2.6. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

 

18. Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

 

18.1. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

 

18.2. nuosavo arba nuomojamojo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

 

18.3. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90;

 

18.4. vaikų poilsio stovyklų veikla, kodas 55.20.20;

 

18.5. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas 91.01.

 

19. Mokyklos tikslas – išugdyti harmoningą ir savarankišką, laisvą ir atsakingą  asmenybę, siekiančią visą gyvenimą mokytis, tobulinti savo gebėjimus, padėti jai įgyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, būtinas sėkmingam tolesniam mokymuisi, profesinei karjerai, kūrybingam dalyvavimui pilietiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, išsaugant ir puoselėjant savo, kaip Lietuvos rusų,  tautinę savimonę, kalbą ir kultūrą.

 

20. Mokyklos uždaviniai:

 

20.1. teikti mokiniams kokybišką priešmokyklinį ugdymą:

 

20.1.1. laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką;

 

20.1.2. sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi Mokykloje;

 

20.1.3. padėti vaikui įgyti kasdieniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymuisi Mokykloje būtinų kompetencijų;

 

20.2. teikti mokiniams kokybišką pradinį ugdymą:

 

20.2.1. sukurti saugią ir sveiką psichologinę bei fizinę aplinką, būtiną kūrybinėms, emocinėms ir intelektualinėms galioms skleistis;

 

20.2.2. suteikti galimybes kiekvienam mokiniui išvystyti savo žmogiškąjį potencialą;

 

20.2.3. ugdymo procesą grįsti pedagogo asmenybe ir jo pasaulėžiūrine, dorovine ir profesinės kompetencijos nuolatinio augimo nuostata;

 

20.2.4. sukurti ugdymo programą ir sudaryti sąlygas intelektiniam, doroviniam, socialiniam, kultūriniam ir fiziniam mokinių brendimui pagal dorovinės pedagogikos principus;

 

20.2.5. skatinti savarankišką mokinių veiklą, padėti jiems plėtoti savo kūrybines galias, problemų sprendimo įgūdžius;

 

20.2.6. taikyti ugdančią, skatinančią, psichofizines vaiko galias tausojančią vertinimo sistemą;

 

20.2.7. teikti neformalųjį ugdymą, puoselėjantį ir plėtojantį vaiko individualybę;

 

20.2.8. teikti vaikui būtiną pedagoginę, psichologinę, informacinę, specialiąją ir kitą pagalbą;

 

20.3. teikti kokybišką pagrindinį ugdymą:

 

20.3.1. užtikrinti darnią prigimtinių mokinio galių plėtotę, puoselėti jo dvasinę kultūrą, pilietiškumą;

 

20.3.2. siekti mokinių aukštų pasiekimų moksle, jiems įgyjant žinių ir išsiugdant bendruosius gebėjimus ir kompetencijas;

 

20.3.3. padėti mokiniams išsiugdyti komunikacinius gebėjimus, įgyti informacinės kultūros, kompiuterinio raštingumo pagrindus, atitinkančius šiandienio gyvenimo ir ateities poreikius;

 

20.3.4. atskleisti ir plėtoti kūrybines mokinių galias, ugdyti meninę ir estetinę kompetenciją, padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės gyvenimą;

 

20.3.5. ugdyti ir stiprinti mokinių pagarbą valstybei ir įstatymams, taip pat bendrojo visuomenės gėrio siekį;

 

20.3.6. skatinti mokinius ugdyti bendravimo, bendradarbiavimo ir komandinio darbo įgūdžius;

 

20.3.7. rūpintis amžiui pritaikytu mokinių lytiškumo ugdymu, grindžiamu dorinėmis vertybėmis;

 

20.3.8. teikti informaciją ir rekomendacijas apie profesijas ir studijas; sudaryti mokiniams galimybes dalyvauti atvirų durų dienose švietimo ir mokslo įstaigose;

 

20.3.9. sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi gimnazijose ir profesinėse mokyklose.

 

21. Mokykla atlieka šias funkcijas:

 

21.1. formuoja ugdymo turinį pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, bendrojo ugdymo mokyklų bendruosius arba nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus, užtikrina ugdymo planų įgyvendinimą;

 

21.2. konkretina ir individualizuoja formaliojo švietimo programas skirtingų gebėjimų mokiniams;

 

21.3. inicijuoja švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantus;

 

21.4. sudaro formaliojo švietimo programas papildančius ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinančius programų modulius;

 

21.5. rengia neformaliojo švietimo programas;

 

21.6. pasirenka programų turinio perteikimo būdus;

 

21.7. organizuoja mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) kultūrinį švietimą;

 

21.8. vertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, teikia specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams, organizuoja specialiųjų poreikių mokinių integruotą mokymą;

 

21.9. sudaro sąlygas mokiniams mokytis namuose ir savarankiškai;

 

21.10. vykdo pagrindinio ugdymo programos baigimo pasiekimų patikrinimą ir kitų klasių mokinių žinių testavimą;

 

21.11. sudaro mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

 

21.12. vykdo rūkymo, alkoholio vartojimo ir narkomanijos, smurto ir patyčių prevenciją;

 

21.13. vykdo privalomo mokymosi kontrolę;

 

21.14. inicijuoja paramą socialiai remtinų šeimų mokiniams;

 

21.15. Mokyklos valdymą grindžia demokratiniais principais;

 

21.16. sudaro sąlygas mokiniams ugdyti pilietiškumo nuostatas dalyvaujant savivaldoje, skatina mokinių organizacijų veiklą;

 

21.17. plėtoja dalyvavimą projektuose, vykdo reikalingus tyrimus;

 

21.18. kuria Mokykloje modernią informavimo sistemą;

 

21.19. kuria Mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;

 

21.20. vykdo Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą;

 

21.21. nuolat kontroliuoja, kaip vykdo sutartyse numatytus įsipareigojimus mokytojai, Mokyklos valdymo ir pedagoginės psichologinės pagalbos funkcijas vykdantys darbuotojai, kiti administracijos darbuotojai, pagalbinis personalas, mokiniai ir Mokyklos partneriai;

 

21.22. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vykdo vaiko minimalios priežiūros priemones, steigia Mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas;

 

21.23. atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir šiuose Nuostatuose nustatytas funkcijas.

 

22. Mokykloje veikia muziejinė ekspozicija, kuri nuolat atnaujinama, turtinama, prieinama visai mokyklos bendruomenei.

 

23. Mokyklos mokiniams išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys pažymėjimai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

III. MOKYKLOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

24. Mokykla, įgyvendindama jai pavestus tikslą ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:

 

24.1. sudaryti mokymo ir kitas sutartis;

 

24.2. įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas ir klubus, dalyvauti jų veikloje;

 

24.3. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, naudoti skirtingų pedagoginių sistemų elementus ugdymo veikloje;

 

24.4. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

 

24.5. vykdyti neformaliojo švietimo programas;

 

24.6. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka dalyvauti šalies ir tarptautiniuose švietimo projektuose;

 

24.7. teikti investicinių projektų paraiškas Europos Sąjungos finansinei paramai gauti;

 

24.8. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

 

24.9. naudotis kitomis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų suteiktomis teisėmis.

 

25. Mokykla privalo:

 

25.1. užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

 

25.2. teikti geros kokybės švietimą, vykdyti patvirtintas ugdymo, mokymo, švietimo programas;

 

25.3. palaikyti ryšius su vietos bendruomene;

 

25.4. sudaryti mokymo sutartis ir vykdyti sutartus įsipareigojimus;

 

25.5. sudaryti palankias veiklos sąlygas Mokykloje veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms;

 

25.6. užtikrinti Mokyklos vaiko gerovės komisijos veiklą įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

 

IV. MOKYKLOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

 

26. Mokyklos veikla organizuojama pagal:

 

26.1. direktoriaus patvirtintą Mokyklos strateginį planą, kuriam yra pritarusios Mokyklos taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo;

 

26.2. direktoriaus patvirtintą Mokyklos metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi Mokyklos taryba;

 

26.3. direktoriaus patvirtintą, su Vilniaus miesto savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu derintą Mokyklos ugdymo planą, kuriam yra pritarusi Mokyklos taryba;

 

26.4. kitus Mokyklos veiklą reguliuojančius ir teisės aktų nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus dokumentus.

 

27. Mokyklai vadovauja direktorius, skiriamas į pareigas atviro konkurso būdu ir atleidžiamas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

28. Mokyklos direktorius:

 

28.1. vadovauja mokyklos strateginio, metinio veiklos, ugdymo planų bei švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

 

28.2. nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;

 

28.3. analizuoja Mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę;

 

28.4. tvirtina Mokyklos vidaus struktūrą;

 

28.5. nustato Mokyklos direktoriaus pavaduotojų ugdymui veiklos sritis, tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus ir darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, priima darbuotojus į darbą ir atleidžia iš jo, juos skatina ir skiria jiems drausmines nuobaudas; 

 

28.6. priima mokinius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

 

28.7. sudaro mokymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;

 

28.8. vadovaudamasis teisės aktais, Mokyklos dokumentuose nustato mokinių teises, pareigas ir atsakomybę; 

 

28.9. tvirtina Mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles;

 

28.10. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;

 

28.11. planuoja Mokyklos veiklą ir vertina materialinių ir intelektinių išteklių naudojimą;

 

28.12. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;

 

28.13. sudaro darbo grupes, metodines grupes ir komisijas;

 

28.14. sudaro sutartis Mokyklos funkcijoms atlikti;

 

28.15. organizuoja Mokyklos dokumentų saugojimą ir valdymą;

 

28.16. valdo ir naudoja Mokyklos turtą ir lėšas;

 

28.17. rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;

 

28.18. sudaro sąlygas darbuotojams  tobulėti, kelti kvalifikaciją;

 

28.19. organizuoja mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų metodinę veiklą ir atestaciją;

 

28.20. inicijuoja Mokyklos savivaldos institucijų veiklą, bendradarbiavimą su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir Mokyklai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

 

28.21. sudaro Mokyklos vaiko gerovės komisiją ir tvirtina jos darbo reglamentą;

 

28.22. užtikrina ir prižiūri vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą Mokykloje;

 

28.23. atstovauja Mokyklai kitose institucijose;

 

28.24. vykdo kitas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Mokyklos nuostatuose, pareigybės aprašyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

 

29. Mokyklos direktorius atsako:

 

29.1. už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi Mokykloje;

 

29.2. už demokratinį Mokyklos valdymą, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą;

 

29.3. už pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą;

 

29.4. už sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

 

29.5. už tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, Mokyklos veiklos rezultatus;

 

29.6. už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą;

 

29.7. už atitinkamų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitų įstatymų bei teisės aktų laikymąsi.

 

V. MOKYKLOS SAVIVALDA

 

30. Mokyklos taryba yra aukščiausia Mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir telkianti tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų ir kitų Mokyklos bendruomenės narių atstovus svarbiausiems Mokyklos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

 

31. Mokyklos taryba savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos ir steigėjo teisės aktais, Mokyklos nuostatais.  

 

32. Mokyklos taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo ir tęstinumo principais.

 

33. Mokyklos tarybos priimti nutarimai, neprieštaraujantys Mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, yra privalomi visai Mokyklos bendruomenei.

 

34. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai gali būti Mokyklos tarybos nariais, tačiau negali būti mokyklos tarybos pirmininkais.

 

35. Mokyklos direktorius gali teikti iš naujo svarstyti tuos Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja Mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams.

 

36. Jei steigėjas ar švietimo priežiūrą vykdančios instancijos nustato, kad mokyklos tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, siūlo Mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų numatyta tvarka.

 

37. Mokyklos tarybos nuostatus tvirtina mokyklos taryba.

 

38. Mokyklos tarybos nuostatai gali būti keičiami ar papildomi Mokyklos tarybos nutarimu paprasta balsų dauguma. Inicijuoti Mokyklos tarybos nuostatų pakeitimą gali: Mokyklos tarybos narys (-iai), Mokyklos administracija, steigėjas.

 

39. Mokyklos tarybą sudaro nelyginis asmenų skaičius (9 nariai): į Mokyklos tarybą lygiomis dalimis (po 3) renkami asmenys, atstovaujantys mokytojams, tėvams ir mokiniams.

 

40. Mokytojus į Mokyklos tarybą slaptu balsavimu renka mokytojų taryba.

 

41. Tėvai į Mokyklos tarybą renkami 1–10 klasių mokinių tėvų atstovų (po 1 iš kiekvienos klasės) susirinkime slaptu balsavimu.

 

42. Mokiniai į Mokyklos tarybą renkami 7–9 klasių susirinkime.

 

43. Mokyklos taryba renkama dvejiems metams.

 

44. Mokyklos tarybai vadovauja pirmininkas. Pirmininką renka ir atšaukia Mokyklos tarybos nariai slaptu balsavimu pirmojo posėdžio metu. Mokinys negali būti Mokyklos tarybos pirmininku.

 

45. Mokyklos tarybos narį gali atšaukti jį išrinkusi institucija. Į atšaukto nario vietą išrenkamas naujas narys.

 

46. Mokyklos tarybos dokumentus pagal dokumentacijos planą ir dokumentų valdymo taisykles tvarko Mokyklos tarybos sekretorius, išrenkamas iš Mokyklos tarybos narių atviru balsavimu balsų dauguma.

 

47. Mokyklos tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

 

48. Mokyklos tarybos posėdį šaukia pirmininkas savo iniciatyva arba Mokyklos tarybos nutarimu. Mokyklos tarybos posėdį gali inicijuoti Mokyklos administracija (direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui).

 

39. Mokytojų tarybos posėdžius šaukia Mokyklos direktorius. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma. 

 

49. Mokyklos tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Mokyklos tarybos posėdis.

 

50. Į Mokyklos tarybos posėdžius gali būti kviečiami kitų Mokyklos savivaldos institucijų atstovai, administracija, mokytojai, ugdytinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys.

 

51. Mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

 

51.1. nustato Mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis, ugdymo ir mokymo organizavimo tvarką;

 

51.2. pritaria Mokyklos metinei veiklos programai, strateginiam planui, Mokyklos darbo tvarkos taisyklėms, ugdymo planui;

 

51.3. inicijuoja Mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą, telkia Mokyklos bendruomenę Mokyklos uždaviniams spręsti, ugdo ir plėtoja Mokyklos kultūrą;

 

51.4. vertina Mokyklos vadovų veiklą, pareikšdama nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis, teikia pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvių paskirstymo;

 

51.5. skiria tėvų atstovus į mokytojų atestavimo komisiją;

 

51.6. teikia siūlymus dėl Mokyklos darbo tobulinimo, saugių darbo, mokinių ugdymo ir globos sąlygų sudarymo, talkina formuojant Mokyklos materialinius ir intelektinius išteklius;

 

51.7. pritaria Mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatai, analizuoja ūkinę, finansinę veiklą;

 

51.8. svarsto nebiudžetinių lėšų kaupimo Mokyklos sąskaitoje galimybes, teikia siūlymus dėl jų paskirstymo ir panaudojimo;

 

51.9. mokytojų tarybos teikimu svarsto mokinių šalinimo iš Mokyklos klausimus;

 

51.10. nagrinėja ir vertina Mokyklos psichologinio mikroklimato, demokratinių santykių formavimąsi, inicijuoja Mokyklos, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimą, analizuoja bendradarbiavimo galimybes ir patirtį, inicijuoja naujas jo formas;

 

51.11. sprendžia kitus klausimus, kurie nepriskiriami kitų Mokyklos savivaldos institucijų ar administracijos kompetencijai.

 

52. Mokyklos tarybos nariai privalo dalyvauti Mokyklos tarybos posėdžiuose.

 

53. Mokyklos tarybos nariai turi teisę gauti visą informaciją apie Mokyklos veiklą.

 

54. Mokyklos taryba gali sustabdyti kitų Mokyklos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

 

55. Mokyklos taryba už savo veiklą atsiskaito kartą per metus jos narius rinkusiems bendruomenės nariams: tėvai – tėvų susirinkime, mokytojai – mokytojų tarybos posėdyje,   mokiniai – mokinių susirinkime.

 

56. Mokyklos tarybos atsiskaitymo formas ir būdus nustato Mokyklos taryba.

 

57. Mokyklos taryba paleidžiama:

 

57.1. reikalaujant 2/3 Mokyklos tarybos narių;

 

57.2. į tris posėdžius iš eilės nesusirinkus 2/3 jos narių;

 

57.3. baigiantis kadencijai;

 

57.4. likviduojant Mokyklą (arba keičiant jos statusą).

 

58. Mokytojų taryba yra nuolat veikianti Mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.

 

59. Mokytojų taryba savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, Mokyklos nuostatais, mokytojų tarybos nuostatais.

 

60. Mokytojų taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo principais.

 

61. Mokytojų tarybos nuostatus, pritarus Mokyklos tarybai, tvirtina Mokyklos direktorius.

 

62. Mokytojų tarybos nuostatų pakeitimą gali inicijuoti: mokytojų tarybos narys (-iai), Mokyklos administracija, steigėjas.

 

63. Mokytojų tarybą sudaro Mokyklos direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, visi Mokykloje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialinis pedagogas, logopedas, bibliotekos vedėjas, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

 

64. Mokytojų tarybai vadovauja Mokyklos direktorius, jei jo nėra – Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Mokytojų tarybos sudėtį Mokyklos direktorius tvirtina savo įsakymu kiekvienais mokslo metais.

 

65. Mokytojų tarybos dokumentus pagal dokumentacijos planą ir dokumentų valdymo taisykles tvarko mokytojų tarybos sekretorius, išrenkamas atviru balsavimu balsų dauguma.

 

66. Mokytojų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis balsas priklauso mokytojų tarybos pirmininkui.

 

67. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

 

68. Į mokytojų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų Mokyklos savivaldos institucijų atstovai, kiti asmenys. Jie turi patariamojo balso teisę.

 

69. Mokytojų taryba:

 

69.1. inicijuoja Mokyklos kaitos procesus;

 

69.2. formuoja ir koreguoja veiklos tikslus ir uždavinius;

 

69.3. dalyvauja planuojant Mokyklos veiklą;

 

69.4. svarsto mokymo programų įgyvendinimą, ugdymo ir mokymo rezultatus;

 

69.5. aptaria skirtingų gebėjimų mokinių ugdymo organizavimo principus, jų ugdymo ir mokymo programas, metodus;

 

69.6. analizuoja mokinių krūvius, nepažangumo priežastis;

 

69.7. aptaria švietimo reformos įgyvendinimo ir pedagoginės veiklos tobulinimo būdus, mokytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos ugdymo galimybes;

 

69.8. priima nutarimus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais;

 

69.9. teikia rekomendacijas  direktoriui  dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę mokslo metų pabaigoje;

 

69.10. slaptu balsavimu renka atstovus į Mokyklos tarybą;

 

69.11. svarsto mokytojų pedagoginius krūvius, neformaliojo ugdymo organizavimą;

 

69.12. vertina Mokyklos vadovų veiklą, teikia nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis;

 

69.13. teikia Mokyklos vadovybei, atestacijos komisijai siūlymus dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo;

 

69.14. analizuoja, kaip Mokykla vykdo veiklos ir ugdymo programas;

 

69.15. svarsto ir teikia Mokyklos tarybai pritarti ugdymo planą ir darbo tvarkos taisykles.

 

70. Mokytojų tarybos teisės:

 

70.1. gauti iš Mokyklos administracijos visą informaciją apie Mokyklos veiklą;

 

70.2. dalyvauti kitų Mokyklos savivaldos institucijų veikloje.

 

71. Mokyklos mokinių savivaldos institucijos demokratiniais rinkimų principais kuriamos atsižvelgiant į mokinių poreikius, Mokyklos veiklos tradicijas.

 

72. Mokykloje veikia mokinių taryba. Mokinių taryba yra aukščiausia mokinių savivaldos institucija, atstovaujanti visiems Mokyklos mokiniams.

 

73. Mokinių taryba:

 

73.1. pagal kompetenciją inicijuoja ir organizuoja neformalųjį mokinių ugdymą, laisvalaikį, socialinę veiklą ir paramą;

 

73.2. priima sprendimus dėl mokinių pasitarimų, susirinkimų, konferencijų ar kitokių sambūrių sušaukimo;

 

73.3. bendradarbiauja su Mokyklos administracija, kitomis savivaldos institucijomis, socialiniais partneriais, kitų mokyklų mokinių savivaldos institucijomis;

 

73.4. inicijuoja mokinių elgesio taisyklių kūrimą ir svarstymą;

 

73.5. padeda organizuoti rūkymo, alkoholizmo ir narkomanijos prevenciją.

 

74. Mokinių tarybos veiklą reglamentuoja mokinių tarybos nuostatai, kuriuos, suderinęs su mokyklos taryba, tvirtina Mokyklos direktorius.

 

75. Mokinių tarybą sudaro 5–10 klasių mokiniai, pageidautina – klasių seniūnai. Taryba renkama vieniems metams. Mokinių tarybos darbas organizuojamas mokinių tarybos nuostatų nustatyta tvarka.

 

76. Mokykloje yra klasių mokinių tėvų komitetai, kurie bendradarbiauja su klasės auklėtoju, mokytojais, kitomis Mokyklos savivaldos institucijomis.

 

77. Mokyklos mokinių tėvų tarybą sudaro klasių mokinių tėvų komitetų pirmininkai. Mokinių tėvų taryba bendradarbiauja su Mokyklos direktoriumi, aptaria svarbiausias Mokyklas aktualijas, inicijuoja tėvų įtaką ugdymo sąlygoms kurti.

 

78. Mokyklos mokinių tėvų visuotinis susirinkimas renka savo atstovus į Mokyklos savivaldos institucijas, inicijuoja ir koordinuoja tėvų įtaką Mokyklos ugdymui organizuoti, ugdymo sąlygoms sudaryti.

 

79. Mokykloje metodinei veiklai organizuoti ir koordinuoti sudaromos metodinė taryba ir dalykų metodinės grupės. Metodinės grupės skirtos mokytojams kartu su pagalbos specialistais pasirengti ugdyti mokinius: planuoti ir aptarti ugdymo turinį (programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo (-si) ir ugdymo (-si) priemones ir patirtį, kurią mokiniai sukaupia ugdymo procese), pritaikyti jį mokinių individualioms reikmėms, nagrinėti praktinę veiklą, plėtoti mokytojų profesinės veiklos kompetencijas, suderintas su Mokyklos strateginiais tikslais, ir kartu siekti mokinių ir Mokyklos pažangos.

 

80. Metodinės grupės nariai yra vieno ar kelių mokomųjų dalykų mokytojai. Metodinei grupei vadovauja ir jos veiklą organizuoja grupės narių išrinktas vadovas. Metodinių grupių veikla organizuojama pagal metodinės tarybos nustatytus veiklos prioritetus; ją koordinuoja direktoriaus pavaduotojai ugdymui.

 

81. Metodinę tarybą sudaro metodinių grupių pirmininkai, Mokyklos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui. Metodinė taryba nustato mokytojų metodinės veiklos prioritetus, mokytojų kvalifikacijos kėlimo poreikius, inicijuoja pedagoginių inovacijų diegimą Mokykloje, teikia Mokyklos direktoriui suderintus metodinių grupių siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo gerinimo. Metodinei tarybai vadovauja mokytojų tarybos narių išrinktas vadovas, kuris šaukia metodinės grupės posėdžius. Jos veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

 

82. Metodinės tarybos ir metodinių grupių veiklą nustato jų nuostatai, kuriuos tvirtina  Mokyklos direktorius. 

 

VI. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA, KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS IR ATESTACIJA

 

83. Darbuotojai į darbą priimami ir atleidžiami iš jo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

84. Mokyklos darbuotojams už darbą mokoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

85. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui atestuojami pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

86. Mokytojai  ir pagalbos mokiniui specialistai (išskyrus psichologus) atestuojami pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokytojų  ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų reikalavimus.

 

87. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui  kvalifikaciją kelia pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams aprašą.

 

88. Mokytojai  ir pagalbos mokiniui specialistai kelia kvalifikaciją Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 

 

 

VII. MOKYKLOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

89. Mokykla patikėjimo teise valdo ir naudoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotą turtą, disponuoja juo įstatymų ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

 

90. Mokyklos lėšas sudaro valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų steigėjo biudžetui skirtos lėšos, steigėjo biudžeto asignavimai, rėmėjų ir kitos lėšos.

 

91. Lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

92. Mokykla savarankiškai sprendžia, kaip naudoti rėmėjų ir kitas teisėtai gautas lėšas, kai neprieštaraujama įstatymams, kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams.

 

93. Mokykla buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

94. Mokyklos finansines operacijas atlieka Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“.

 

95. Mokykla atlieka veiklos vidinį įsivertinimą, išorinį veiklos vertinimą atlieka Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.

 

96. Mokyklos veiklos priežiūrą atlieka Vilniaus miesto savivaldybė, prireikus pasitelkiami išoriniai vertintojai.

 

VIII.  VIEŠŲ PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA

 

97. Pranešimai, kuriuos pagal šiuos Nuostatus ar Lietuvos Respublikos teisės aktus reikia paskelbti viešai, skelbiami Mokyklos interneto svetainėje, prireikus teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje.

 

98. Pranešimai apie Mokyklos likvidavimą, reorganizavimą  ar vidaus struktūros pertvarką ar pertvarkymą bei kitais Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai spaudoje (dienraštyje „Lietuvos rytas“) ir / arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir/arba registruotu laišku. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

99. Mokyklos nuostatus, jų pakeitimus ir papildymus tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

 

100. Mokyklos nuostatai keičiami ar papildomi, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Mokyklos direktoriaus ar Mokyklos tarybos iniciatyva.

 

101. Mokykla turi interneto svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

 

102. Mokykla registruojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

103. Mokykla reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 

______________________________