1. Pedagogų susirinkimas

Dalyvauja: visi mokytojai, mokinio padėjejos, pagalbos specialistai

Pradžia: 11:00

Vieta: Aktų salė

Atsakingi: Administracija

2. Mokyklos vidaus įsivertinimo grupės susirinkimas

Dalyvauja: įsivertinimo grupės nariai

Pradžia: 12:30

Vieta: 222 kab.

Atsakinga: J. Ignatovič

1. Metodinių grupių pirmininkų susirinkimas (UTA, atnaujinti tvarkos aprašai, Vilnius yra mokykla)

Dalyvauja: metodinių grupių pirmininkai

Pradžia: 11:00

Vieta: Teams

Sausio 1 d. prasideda Naujieji metai. Dabartinį metų skaičiavimą pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimą sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 d. prieš Kristaus gimimą.

Tada metai turėjo 365,25 paros. Likutis per 128 metus sudarydavo apie vienos paros skirtumą. Tai buvo trūkumas. Iš pradžių metai buvo skaičiuojami „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji kaip Naujųjų metų pradžia kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo laikoma iki VIII a., Rusijoje - iki XV a., Anglijoje - iki 1752 m.

Sausio pirmąją kaip Naujųjų metų pradžią katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik 1691 m., popiežiui Inocentui išleidus XII bulę.

Dabar pasitikdami Naujuosius metus tradiciškai keliame taurę šampano, dainuojame „Ilgiausių metų“. Įvairiose pasaulio šalyse Naujieji metai ateina šiek tiek skirtingu laiku, mat jų pradžia laikoma 00:00 val.

Savišvietos diena (susipažinimas su gautais dokumentais TAMO)

Mokytojų metodinė veikla (nekontaktinių valandų pildymas/koregavimas TAMO dienyne)

Antrąją Kalėdų dieną prisiminkime Kalėdų šventės ištakas

Manoma, kad šventės pavadinimas kilo iš romėnų šventės Calendae, Naujųjų metų pradžios (plg. lot. Calendarium – kalendorius) pavadinimo. Yra ir kitokių minčių, pvz., A. Patackas mano, kad šventės pavadinimas susijęs su žodžiu „kalėti“, nes žiemos metu žemę ir visą gyvybę (augaliją) tarsi „įkalina“ šaltis.

Lietuviai nuo seno švęsdavo saulės sugrįžimo šventę, pradėdami nuo gruodžio 13-osios (Šviesos dienos) iki saulės saulėgrįžos (tos akimirkos, kai būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o vėliau dienos pradeda ilgėti) – apie gruodžio 21-22 d.

Tai tamsusis metų laikas, kurio metu buvo ruošiamasi saulės sugrįžtuvėms (Kalėdoms), dainuojamos kalendorinės dainos, žaidžiami žaidimai, pranašaujami orai, buriama, kokia sėkmė laukia kitais metais.

Beje, šią šventę nuo seno šventė įvairios tautos. Pvz., Graikai šventė šviesos dievo Dionizo šventę, indoiranėnai – saulės dievo Mitros šventę, romėnai – Nenugalimos Saulės gimimo šventę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, saulėgrįžos šventė sutapatinta su Jėzaus Kristaus gimimu.