Strateginis planas

Mokyklos strateginis planas parengtas vadovaujantis Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu, 2021-2030 metų nacionaliniu pažangos planu, Vilniaus miesto 2021-2030 metų strateginiu plėtros planu, pradinio ir pagrindinio ugdymo programų aprašu, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimais bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymais, Vilniaus „Ateities“ mokyklos nuostatais, mokyklos veiklos tyrimais, bendruomenės narių siūlymais, tyrimų bei apklausų duomenimis, 2022 m. mokyklos veiklos išorės įvertinimo išvadomis.

Strateginis mokyklos planas buvo kuriamas vadovaujantis nuostata, kad strateginis valdymas ir planavimas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi mokykla laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo turimą potencialą.

Mokyklos strateginiame plane:

nustatyta mokyklos filosofija, misija ir vizija;
suformuluoti ilgalaikiai tikslai;
numatytos priemonės, būdai tikslams pasiekti.

Penkeriems veiklos metams parengtas strateginis planas gali būti koreguojamas kasmet. Jam įgyvendinti mokykla rengia kiekvienų mokslo metų veiklos ir ugdymo planus. Metų veiklos planas yra kuriamas, atsižvelgiant į mokyklos ugdymo planus, papildomas mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir vadovų veiklas, numatomas mokslo metų eigoje koreguojant patvirtintus planus. Taip pat metų veiklos planas gali būti tikslinamas, sudarant mokyklos mėnesio veiklos planus.

Mokyklos strateginį planą rengė darbo grupė, sudaryta direktoriaus 2022-09-01 įsakymu Nr. V-83. Rengiant strateginį planą buvo laikomasi viešumo, partnerystės ir bendradarbiavimo principų. Rengimo metu plano projektas buvo pristatytas bendruomenei, svarstytas metodinėje taryboje, mokytojų metodinėse grupėse. Galutinis plano projektas aptartas Mokytojų ir Mokyklos tarybų posėdžiuose.

Mokyklos įsteigimo data – 1990-04-10. Įsteigta Vilniaus miesto tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 135p „Dėl numerių suteikimo Fabijoniškių gyvenamajame rajone statomoms bendrojo lavinimo mokykloms“ (jai suteiktas Nr. 63). 1998-07-15 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 225 mokyklai suteiktas pavadinimas Vilniaus „Ateities“ vidurinė mokykla. Mokykla kaip pagrindinė įsteigta 2015 m. rugsėjo 1 d., pertvarkant ją iš Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos, remiantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 1-129.

Mokyklos aptarnaujamos teritorijos – tai šiauriniai Vilniaus miesto mikrorajonai: Fabijoniškės, Baltupiai, Jeruzalė, Santariškės, Visorių, Verkių, Šeškinė, Perkūnkiemis, Riešės, Bajorų gyvenvietės. Mikrorajonai gana skaitlingi, rusakalbių vaikų, lankančių mokyklą, nuolat didėja (lyginant su 2018 m. mokinių skaičius padidėjo 30 proc.). Tai vyksta dėl demografinės situacijos Lietuvoje ir Vilniuje, dėl politinės situacijos pasaulyje, šeimų reemigracijos iš užsienio, bet lieka pavojus 9-10 klasės mažėjimo dėl vaikų išvykimo mokytis į Vilniaus m. „neišgrynintas“ gimnazijas – Alekandro Puškino, Vasilijaus Kačialovo, Sofijos Kovalevskajos, „Santaros“.

Mokykla nedideliu atstumu nutolusi nuo Akropolio prekybos ir pramogų centro, Mykolo Romerio universiteto, Statybininkų rengimo centro, Vilniaus kolegijos Verslo vadybos ir menų fakultetų, Aklųjų ir silpnaregių centro. Artimiausios bendrojo lavinimo mokyklos – Fabijoniškių gimnazija, A. Kulviečio klasikinė gimnazija, S. Stanevičiaus ir Baltupių progimnazijos, „Šviesos“ pradinė mokykla. Netoli mokyklos įsikūręs „Raganiukės“ teatras, veikia sporto klubai „Impuls“ ir „Lemon Gym“, riedlenčių parkas, laisvalaikio centras „7 mūzos“, 25 metrų baseinas. Mokyklą supa penkiaaukščiai, devynaukščiai ir šešiolikaukščiai gyvenamieji namai, parduotuvės „Iki“, „Norfa“, „Maxima“, „Mandarinas“, „Lidl“. Mokykla yra šalia miesto žaliosios zonos (Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis, Fabijoniškių miško parkas), kuri panaudojama, organizuojant mokinių ugdymą už mokyklos ribų.

Mokyklos bendruomenė – tai ne tik rusakalbiai Vilniaus gyventojai. Mokykloje mokosi lietuvių, ukrainiečių, baltarusių, lenkų, azerbaidžaniečių, armėnų, romų tautybės vaikai. Daug vaikų yra iš mišrių šeimų, todėl, kaip rodo apklausos, mokykloje mokosi ne tik stačiatikių, bet ir katalikų tikėjimo vaikai.

2022 metais Vilniaus „Ateities“ mokykloje mokosi 921 mokinys, sukomplektuotos 32 klasės, 1 priešmokyklinio ugdymo grupė. Mokinių skaičius didėja, nes 2020–2021 m. m. mokėsi 705 mokiniai, o 2021–2022 m. – 740 mokinių. Mokinių, atvykusių iš užsienio šalių, daugiausiai iš Ukrainos, mokykloje yra 202. Jiems teikiama papildoma pagalba – papildomos lietuvių kalbos pamokos 1–2 metams. Daugelio mokyklą lankančių mokinių šeimų socialinė-ekonominė padėtis yra vidutinė. Nemokamai maitinami 307 (33 proc.) mokiniai. Mokykloje integruotai ugdomi 195 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai: iš jų 52 turintys vidutinių ugdymo(si) poreikių, 26 – didelių, 1 – labai didelių. Pedagoginę psichologinę pagalbą mokiniams teikia visa pagalbos specialistų komanda.

Mokyklos pastatas pradėtas renovuoti 2019 m.: sutvarkytos išorinės sienos, pakeisti langai ir durys. Atnaujintas lauko stadionas (sporto aikštynas) – įrengta sporto vieta su dideliu lauku (aikšte), papildomomis specializuotomis aikštelėmis ir bėgimo takais. Pradėti atnaujinimo darbai mokyklos bibliotekoje, pandusų montavimo darbai ir kitų erdvių pritaikymas įtraukiajam ugdymui.

2. MOKYKLOS STRATEGIJA

2.1. MOKYKLOS VIZIJA

Saugi, moderni, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti pagrindinės tipo mokykla, kurioje mokinys siekia tvirtų pilietiškumo, dorovės ir pasaulio pažinimo pagrindų.

2.2. MOKYKLOS MISIJA

Teikti kokybišką pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, ugdyti sąmoningą demokratinės visuomenės pilietį, būsimą gimnazistą, išsaugant jo tautinį identitetą daugiakultūrinės aplinkos sąlygomis.

2.3. MOKYKLOS VERTYBĖS IR FILOSOFIJA

Vertybės:

Mokiniai, siekiantys pažangos.

Tėvai, siekiantys bendradarbiavimo.

Mokytojai, siekiantys tobulėjimo.

Mokyklos vadovai, siekiantys valdymo demokratijos.

Filosofija:

„Ateities“ mokykloje prasideda sėkminga kiekvieno vaiko ateitis...

2.4. MOKYKLOS STRATEGINIAI TIKSLAI

Ugdymo(si) kokybės gerinimas.
Mokymą(si) skatinančios aplinkos gerinimas.

2.4.1. MOKYKLOS STRATEGINIAI UŽDAVINIAI

Tikslas: Ugdymo(si) kokybės gerinimas.

Uždaviniai:

Tobulinti pamokos vadybą.
Stiprinti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą ir įsivertinimą.
Teikti mokiniams savalaikę pagalbą ir tobulinti šiuolaikinę pamoką ir pagalbos mokiniui sistemą.

Tikslas: Mokymą(si) skatinančios aplinkos gerinimas.

Uždaviniai:

Stiprinti emocinį saugumą, socialinę bei pilietinę atsakomybę ir bendradarbiavimą.
Kurti kompetencijoms formuotis palankią mokymosi aplinką.
Sistemingai aprūpinti naujomis ugdymo priemonėmis, skaitmeniniu turiniu mokomuosius kabinetus, kurti naujas edukacines erdves.

2.4.2. MOKYKLOS 2023–2027 METŲ STRATEGIJOS REALIZAVIMO PRIEMONIŲ PLANAS

1. Tikslas: Ugdymo(si) kokybės gerinimas
Uždaviniai	Priemonės	Atsakingi vykdytojai	Terminai	Ištekliai
1. Tobulinti pamokos vadybą	1.1. Tirti ir analizuoti mokinių mokymosi	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, pagalbos mokiniui specialistai	2023-2027	Žmogiškieji ištekliai
	1.2. Atnaujinti bendrojo ugdymo turinį ir užtikrinti veiksmingą jo diegimą	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, metodinė taryba, mokytojai	2023-2024	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos
	1.3. Pamokose diferencijuoti ir individualizuoti mokymosi veiklas pagal mokinių gebėjimus, pasiekimus, vyraujantį mokymosi stilių	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, m/g pirmininkai	Kasmet	Žmogiškieji ištekliai
	1.4. Planuoti ir vesti integruotas pamokas ir projektus	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui	Kasmet	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos
	1.5. Vykdyti klasių ir individualią mokinių mokymosi pažangos stebėseną	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui	Kasmet	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos
	1.6. Organizuoti metodinės tarybos veiklą, tobulinant pamokos vadybą ir mokytojų lyderystės kompetencijas	Mokyklos metodinė taryba	Kasmet	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos
2. Stiprinti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą ir įsivertinimą	2.1. Pamokose taikyti įvairesnius išmokimo stebėjimo būdus ir vertinimą, pagrįstą konkrečiais vertinimo kriterijais	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, mokyklos metodinė taryba	2023-2027	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos
	2.2. Atnaujinti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, metodinė taryba	2025	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos
	2.3. Sukurti mokytojų, dirbančių toje pačioje klasėje, darbo grupes mokinių pažangos ir pasiekimams aptarti ir ugdymo problemoms spręsti	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, klasių vadovai, mokytojai dalykininkai	Kasmet vieną kartą per trimestrą	Žmogiškieji ištekliai
3. Teikti mokiniams savalaikę pagalbą ir tobulinti šiuolaikinę pamoką ir pagalbos mokiniui sistemą	3.1. Panaudoti ugdymo plano galimybes skirtingų poreikių ir gebėjimų mokinių ugdymui	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, metodinė taryba, klasių vadovai, mokytojai dalykininkai, mokinių taryba, pagalbos mokiniui specialistai	2023-2027	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos, 1,2 procentų lėšos
	3.2. Įtraukiojo ugdymo užtikrinimas įvairių poreikių vaikams	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, VGK, pagalbos mokiniui specialistai	2023-2027	Ugdymui skirtos lėšos
	3.3. Organizuoti pedagoginės, specialios pedagoginės, psichologinės, socialinės pagalbos darbuotojų veiklą, tiriant ir gerinant skirtingų lygių mokinių mokymosi pasiekimus	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, pagalbos mokiniui specialistai	Kasmet	Ugdymui skirtos lėšos
	3.4. Tobulinti pagalbos mokiniui konsultavimo sistemą	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, pagalbos mokiniui specialistai, mokytojai dalykininkai, klasių vadovai	Kasmet	Ugdymui skirtos lėšos
	3.5. Taikyti įvairesnes bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais formas	Mokyklos taryba, klasių vadovai, mokyklos tėvų komitetas	Kasmet	Žmogiškieji ištekliai, mokyklos lėšos
2. Tikslas: Mokymą(si) skatinančios aplinkos gerinimas
Uždaviniai	Priemonės	Atsakingi vykdytojai	Terminai	Ištekliai
1. Stiprinti emocinį saugumą, socialinę bei pilietinę atsakomybę ir bendradarbiavimą	1.1. Metodinės grupės narių gerosios patirties sklaida susirinkimuose	Metodinė taryba, metodinių grupių pirmininkai, mokytojai	2023-2027	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos
	1.2. Mokyklos bendruomenės telkimas pokyčiams bei inovacijoms	Administracija	2023-2027	Ugdymui skirtos lėšos
	1.3. Bendruomenės narių socialinių emocinių poreikių tyrimas ir rezultatų panaudojimas mokyklos veiklos kokybės gerinimui	Administracija, pagalbos mokiniui specialistai, socialiniai partneriai	Kasmet	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos
	1.4. Parengti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, vadovų, kvalifikacijos tobulinimo ir atsiskaitymo tvarka	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, mokyklos metodinė taryba	2024-2025	Ugdymui skirtos lėšos
	1.5. Tęsti ir plėtoti prevencijos, socializacijos, sveikatos stiprinimo programas, dalyvauti tokio pobūdžio projektuose	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, pagalbos mokiniui specialistai, klasių vadovai	Kasmet	Ugdymui skirtos lėšos
2. Kurti kompetencijoms formuotis palankią mokymosi aplinką	2.1. Taikyti inovatyvius mokymosi metodus, paremtus aktyviu mokinių mokymusi	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, mokyklos metodinė taryba, m/g pirmininkai	2023-2027	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos
	2.2. Organizuoti ugdomąją veiklą skirtingose edukacinėse aplinkose	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, klasių vadovai, mokytojai dalykininkai	Kasmet	Ugdymui skirtos lėšos
	2.3. Tikslingai taikyti informacines technologijas pamokose	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, klasių vadovai, mokytojai dalykininkai	Kasmet	Ugdymui skirtos lėšos
	2.4. Ugdyti mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją	Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, mokyklos metodinė taryba	2023-2027	Žmogiškieji ištekliai, ugdymui skirtos lėšos
3. Sistemingai aprūpinti naujomis ugdymo priemonėmis, skaitmeniniu turiniu mokomuosius kabinetus, kurti naujas edukacines erdves	3.1. Gerinti mokytojų ir mokinių aprūpinimą reikalingomis mokymosi priemonėmis	Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, bibliotekos vedėja, inžinerinių tinklų specialistai	Kasmet	Aplinkai skirtos lėšos, mokyklos lėšos, rėmėjų lėšos
	3.2. Renovuoti mokyklos pastatą ir patalpas	Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, mokyklos taryba, tėvų komitetas	2023-2027	Spec. Tikslinės dotacijos lėšos
	3.3. Atnaujinti mokyklinius baldus ir grindų dangą	Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, mokyklos taryba	2023-2027	Aplinkai skirtos lėšos, mokyklos lėšos, rėmėjų lėšos
	3.4. Įrengti papildomą sporto salę stalo žaidimams ir treniruokliams	Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, mokyklos taryba	2023-2027	Projektinės lėšos
	3.5. Atnaujinti mokyklos fojė	Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, mokyklos taryba	2023-2027	1,2 procentų lėšos
	3.6. Sukurti papildomas mokinių kūrybinių darbų eksponavimo erdves	Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, mokyklos taryba	2023-2027	Mokyklos lėšos
	3.7. Įrengti naujus kabinetus: lietuvių kalbos; gamtos mokslų laboratoriją	Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, mokyklos taryba	2023-2027	Mokyklos lėšos, 1,2 procentų lėšos

2.4.3. TIKSLO PASIEKIMO IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI

1. Tikslas: Ugdymo(si) kokybės gerinimas
Uždaviniai	Rodikliai	Numatomi rezultatai
Uždaviniai	Rodikliai	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
1. Tobulinti pamokos vadybą	1.1. Nuosekliai ir kryptingai kasmet vykdomi skirtingų koncentrų mokinių mokymosi poreikių ir stilių tyrimai, rezultatai analizuojami, pristatomi mokytojų bendruomenei	taip	taip	taip	taip
	1.2. Suburta atnaujinto ugdymo turinio (UTA) įgyvendinimo ir koordinavimo komanda. Mokytojai gilina pamokos planavimo pagal UTA žinias ir gebėjimus, kuria sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti aukštesnius rezultatus, suteikiant tvirtus ir tvarius žinių pagrindus, dalykų turiniu ugdant kompetencijas	taip	taip	taip	taip
	1.3. Mokytojai pamokose pritaiko pagrindinius ugdymo veiklos elementus: mokymo turinį, mokymosi metodus, vertinimo būdus. Numato skirtingas užduotis ir veiklas skirtingų gebėjimų mokiniams ar jų grupėms. Mokiniai renkasi veiklas pagal savo galimybes, dirba poromis arba mažose grupėse. Mokiniai mokomi įsivertinti ir įvertinti kitų darbo rezultatus. Namų darbai diferencijuojami	taip	taip	taip	taip
	1.4. Mokytojai bendradarbiauja ir ilgalaikiuose planuose kasmet numato dalykų integraciją. Per mokslo metus pradinių klasių mokytojai vykdo 2 integruotus projektus, 5-10 klasių mokytojai – po 1. Kartą per 3 mėnesius kiekvienas mokytojas veda integruotas pamokas. Administracija sudaro lankstų tvarkaraštį, planuose numato tarpdalykinės integracijos ir projektų dienas. Nuolat vedami kvalifikacijos kėlimo seminarai tarpdalykinių ryšių tematika, dirba laikinosios integruotų pamokų organizavimo mokytojų grupės	taip	taip	taip	taip
	1.5. Sukurta mokinių mokymosi pažangos stebėsenos ir fiksavimo sistema. Dalykų diagnostinės užduotys rengiamos atsižvelgiant į BUP nurodytus pasiekimų lygius. Mokinių pažangos stebėsenai naudojami standartizuoti testai, kurie analizuojami ir pateikiami mokytojų, mokinių ir tėvų bendruomenei. Duomenų tvarkymui ir analizei naudojama programinė įranga	taip	taip	taip	taip
	1.6. Metodinė taryba nuolat planuoja mokytojų ekspertų ir metodininkų darbą su jaunais mokytojais, atviras pamokas, projektų pristatymus, mokytojų gerosios patirties sklaidos renginius ir kt.	60 proc.	70 proc.	80 proc.	90 proc.
2. Stiprinti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą ir įsivertinimą	2.1. Mokytojai taiko veiksmingus išmokimo, pažangos stebėjimo ir patikrinimo būdus. Vertinant remiamasi konkrečiais kriterijais. Mokykloje susitarta dėl šių kriterijų ir pažangos fiksavimo dalyko, klasės, mokyklos lygmenimis. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami visapusiškai: žinios, supratimas, gebėjimai, įgūdžiai, nuostatos. Susitarta dėl spec. poreikių mokinių vertinimo kriterijų. Organizuojami mokykloje seminarai patobulina mokytojų pažangos ir vertinimo kompetenciją	taip	taip	taip	taip
	2.2. Siekiant užtikrinti mokyklos ir atskirų mokomųjų dalykų dermę, vieną kartą per 2 metus peržiūrimas ir reikalui esant redaguojamas mokinių pasekimų ir pažangos vertinimo aprašas	taip	-	taip	-
	2.3. Vieną kartą per trimestrą mokytojai su kuruojančiais direktoriaus pavaduotojais organizuoja susirinkimus ir aptaria kiekvieno mokinio pasiekimus ir pažangą, suderina savo veiksmus ir reikalavimus	3	3	3	3
3. Teikti mokiniams savalaikę pagalbą ir tobulinti šiuolaikinę pamoką ir pagalbos mokiniui sistemą	3.1. Mokiniai siekia asmeninės sėkmės, bendradarbiauja su mokytoju, aptardami mokymosi sunkumus/ sėkmę, mokosi mokytis, kreipiasi pagalbos į mokytoją ir laiku ją gauna. 2025 m. 75 proc. mokinių pasieks asmeninę pažangą. Nuo 2025 m. kasmet didės mokinių, pasiekusių asmeninę pažangą, skaičius. Organizuojami 2 mokinių forumai klasėse apie asmeninės pažangos matavimo įtaką ir naudą asmenybės ūgčiai	70 proc.	75 proc.	80 proc.	85 proc.
	3.2. Organizuojami susitikimai ir proaktyvus bendravimas su bendruomene: švietimo pagalbos specialistų (kiekvieną mėnesį); mokytojų, dirbančių toje pačioje klasėje, bendravimo veiklos stebėjimas ir įvertinimas (atvejų analizė) (per mokinių atostogas); mokinių tėvų švietimas ir įtraukimas į ugdymo procesą (du kartus per metus); VGK susitikimai (pagal poreikį). Sukurti poilsio vietas emocinių sunkumų patiriantiems vaikams (išskirta erdvė, priemonės, pritaikyta aplinka)	taip	taip	taip	taip
	3.3. Tiriamoji veikla yra kryptinga ir nuosekli. Kasmet atliekami 2–3 tyrimai pagalbos mokiniui efektyvumo, psichologinio klimato gerinimo, gabių ir specialių poreikių vaikų ugdymo klausimais. Tobulinama Vaiko gerovės komisijos veikla. Kryptingai vykdomas taikomų prevencinių priemonių veiksmingumo vertinimas. Su visų tyrimų išvadomis supažindinama mokyklos bendruomenė	taip	taip	taip	taip
	3.4. Kasmet vykdoma mokytojų ir mokinių tėvų apklausa dėl švietimo pagalbos organizavimo mokiniams. Mokiniams vedamos visų mokomųjų dalykų konsultacijos iki 1 pamokos pradžios ir po 7 pamokos. Tėvams – pagal pagalbos specialistų nustatytą tvarką (individualios ir grupėmis). Elektroniniame dienyne reguliariai teikiama informacija tėvams, mokytojams, mokiniams	taip	taip	taip	taip
	3.5. Per mokslo metus organizuojama ne mažiau kaip 2 bendri tėvų susirinkimai, 2 kito pobūdžio renginiai (kultūriniai, sportiniai, informaciniai ir pan.) 50 proc. tėvų aktyviai dalyvauja mokyklos veikloje, 80 proc. finansiškai remia mokyklą, pervesdami 1,2 proc. savo mokesčių į mokyklos paramos sąskaitą. Aktyviai dirba tėvų komitetas	50 proc.	55 proc.	60 proc.	65 proc.
2. Tikslas: Mokymą(si) skatinančios aplinkos gerinimas
1. Stiprinti emocinį saugumą, socialinę bei pilietinę atsakomybę ir bendradarbiavimą	1.1. Kiekvienas metodinės grupės narys, dalyvavęs kvalifikacijos kėlimo renginiuose ar ugdęsis savarankiškai, pasidalija įgyta informacija, išbandyta nauja praktika metodinės grupės susirinkime	70 proc.	80 proc.	90 proc.	95 proc.
	1.2. Mokyklos vadovai, kiti lyderiai įgalina ir skatina bendruomenę diskutuoti ir veikti drauge, visiems prisiimant atsakomybę už atliekamas veiklas, numatytas mokyklos strateginiame plane ir veiklos planuose. Etato dalyje turimos valandos bendruomenei reikalingoms veikloms atlikti išnaudojamos tikslingai ir produktyviai. Organizuojami ne mažiau nei 3 mokytojų susirinkimai įsivardijant užduotis ir aptariant jų įgyvendinimo grįžtamąjį ryšį. Veikia nuolatinės darbo grupės ir pagal poreikį kuriamos naujos	taip	taip	taip	taip
	1.3. Kasmet organizuojamas bendruomenės narių psichosocialinių rizikos veiksnių ir mobingo rizikos vertinimas. Parengtas psichosocialinės rizikos veiksnių prevencijos priemonių planas. Kryptingai vykdomas taikomų prevencinių priemonių veiksmingumo vertinimas. Su visų tyrimų išvadomis supažindinama mokyklos bendruomenė	taip	taip	taip	taip
	1.4. Parengta ir vykdoma mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir mokyklos vadovų kvalifikacijos kėlimo ilgalaikė programa, edukacinių renginių lankymo ir atsiskaitymo tvarka	taip	taip	-	-
	1.5. Kasmet mokykla įtraukia mokytojus, mokinius ir tėvus į 2–3 programas ir projektus prevencijos, socializacijos, sveikatos stiprinimo klausimais	2	3	3	3
2. Kurti kompetencijoms formuotis palankią mokymosi aplinką	2.1. Ne mažiau kaip 50 proc. visų pamokų per mokslo metus taikomi mokymąsi skatinantys metodai, informacinės technologijos. Pradiniame ugdyme 25 proc. pasaulio pažinimo pamokų, pagrindiniame ugdyme 30 proc. gamtos mokslų pamokų skiriama eksperimentavimui, tyrinėjimui ir praktinių įgūdžių ugdymui. 20 proc. socialinių mokslų pamokų 9–10 klasėse skiriama projektinio darbo gebėjimams ugdyti	taip	taip	taip	taip
	2.2. Mokytojai, remdamiesi mokyklos ugdymo planu, netradicinių pamokų tvarkaraščiu, atskirais mokyklos direktoriaus įsakymais, ne rečiau kaip 3 kartus per mokslo metus vykdo ugdomąją veiklą kitose edukacinėse aplinkose: muziejuose, bibliotekose, gamtoje ir kitur. Ugdymas netradicinėse erdvėse numatomas iš anksto ilgalaikiuose planuose, reikalui esant, apmokamas iš krepšelio lėšų, skirtų edukaciniams renginiams	50 proc.	55 proc.	60 proc.	70 proc.
	2.3. Užtikrinamas naujausių informacinių technologijų taikymas ugdymo procese. Mokytojų kompiuterinis raštingumas leidžia tikslingai naudoti ne tik paprasčiausias IKT priemones, bet ir interaktyvias ir mobilias mokymo lentas, kompiuterines laboratorijas	50 proc.	55 proc.	60 proc.	70 proc.
	2.4. Mokykloje susitarta dėl mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo veiklos krypčių. Patobulinta mokytojų profesinė kompetencija padėti mokiniams ugdytis mokėjimo mokytis kompetenciją. Parengtos mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo rekomendacijos mokytojams, mokiniams ir mokinių tėvams. Stiprinama mokinių atsakomybė už savo mokymąsi, padidėja mokinių aktyvumas pamokose	taip	taip	taip	taip
3. Sistemingai aprūpinti naujomis ugdymo priemonėmis, skaitmeniniu turiniu mokomuosius kabinetus, kurti naujas edukacines erdves	3.1.Sudaryta ugdymo proceso aprūpinimo mokymo priemonėmis darbo grupė, kuri tiria mokytojų ir mokinių poreikius, leidyklų pasiūlymus, sudaro perspektyvinius vadovėlių ir kitų priemonių pirkimo planus. Sukurta visų klasių ir kabinetų aprūpinimo priemonėmis duomenų bazė	taip	taip	taip	taip
	3.2. Suremontuotas stogas, sutvarkyta teritorija (šaligatviai, asfaltas, kiemo danga). Suremontuotos valgyklos, virtuvės, skaityklos, rūsių patalpos	taip	taip	taip	taip
	3.3. Visi mokykliniai baldai atitinka HN reikalavimus, 30 proc. patalpų pakeista grindų danga	15 proc.	20 proc.	25 proc.	30 proc.
	3.4. Įrengta mažoji sporto salė	-	taip	-	-
	3.5. Mokyklos fojė dizainas yra modernus ir patogus	-	-	-	taip
	3.6. Papildomos erdvės įkurtos mokyklos muziejuje, koridoriuose, bibliotekoje	-	-	taip	-
	3.7. Įrengti lietuvių kalbos kabinetai ir laboratorija	2	3	1	1

3. PLANO ĮGYVENDINIMO STABĖSENA

Mokyklos ugdymo planai įgauna strateginius siekius ir realią ilgalaikio įgyvendinimo perspektyvą. Šiai strategijai įgyvendinti būtina, kad visa bendruomenė žinotų strateginio plano tikslus bei uždavinius ir aktyviai dalyvautų šio plano įgyvendinime, prisiimdami atsakomybę už kasmet įgyvendinamas konkrečias veiklas. Išlaikant aukštos kvalifikacijos specialistų branduolį, ugdant kūrybiškos laisvos saviraiškos asmenybę ir kuriant realų teigiamą mokyklos įvaizdį, mokykloje išlaikomi ir papildomai motyvuojami gabiausi mokiniai, užtikrinimas ugdymo tęstinumas, kuriami efektyvūs viešieji ryšiai.

Strateginio plano stebėseną vykdo direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė.

Plano įgyvendinimo stebėsenos procesas.

Strateginio plano stebėsena atliekama viso proceso metu ir visais lygiais.

Strateginio planavimo grupė plano projektą pristato mokyklos bendruomenei, mokyklos tarybai. Tokiu būdu bendruomenė turi galimybę teikti siūlymus bei pageidavimus.

Strateginio plano stebėsenos grupė kiekvienais metais ne vėliau kaip iki sausio 31 d. pristato ataskaitą apie strateginio plano vykdymą mokyklos tarybai ir skelbiama viešai. Strateginio plano neatskiriama dalis yra metinių veiklos programų įgyvendinimas.

Mokyklos administracija užtikrina, kad strateginis planas derėtų su kitais mokykloje esančiais planais: ugdymo planu, metine veiklos programa, metodinės tarybos veiklos planu, metodinių grupių veiklos planais ir pan. Stebėsenos duomenys fiksuojami strateginio plano strateginių tikslų pasiekimų analizės formoje.

Strateginių tikslų pasiekimo lygio analizės forma:

Tikslas:
Uždaviniai	Planuotas pasiekimas	Pasiektas rezultatas	Planuoti finansiniai ištekliai	Panaudoti finansiniai ištekliai	Įgyvendinta (data)
Uždavinys 1
Uždavinys 2
Uždavinys 3
Išvada apie pasiektą tikslą:

Ši forma pildoma kiekvienam strateginiam tikslui.

4. PRIEDAI

4.1. ANKSTESNIO STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO APŽVALGA

Statistinių duomenų analizė

Ugdytinių skaičiaus kaita

Metai	PUG	1-4 klasės	5-8 klasės	9-10 klasės	Klasių komplektai	Iš viso
2018-2019	33	315	248	94	28	690
2019-2020	29	317	273	88	29	707
2020-2021	17	293	307	88	30	705
2021-2022	31	288	319	102	30	740
2022-2023	21	363	378	160	32	922

Išvados:

1. Per paskutinius penkerius metus mokykloje mokinių skaičius didėja.

2. Klasių komplektų skaičius didėja.

3.Nuolat didėja mokinių skaičius klasėse (siekiant ekonominio rentabilumo ir dėl mokytojų dalykininkų trūkumo).

Mokinių pažangumo ir lankomumo dinamika

Mokinių pažangumo suvestinė:

Metai	Nepatenkinamai besimokantys			Labai gerai ir puikiai besimokantys
Koncentrai	1-4	5-8	9-10	1-4	5-8	9-10
2018-2019	1	4	2	65	28	6
2019-2020	0	3	0	76	37	8
2020-2021	0	10	3	61	46	12
2021-2022	0	8	3	56	35	11

Metinis praleistų be pateisinamos priežasties pamokų skaičius (vidutiniškai vienam mokiniui):

Metai	1-4 kl.	5-8 kl.	9-10 kl.
2018-2019	1,78	14,07	37,9
2019-2020	2,38	3,71	23,35
2020-2021	1,49	10,65	23,15
2021-2022	2,81	12,75	40,9

Išvados:

1. Procentiškai kiekvienais mokslo metais nepažangių mokinių skaičius sudaro 1–2 proc. nuo visų mokinių skaičiaus mokykloje, o puikiai besimokančių – 14–17 proc.

2.Pamokų lankomumas yra nepatenkinamas, daug pamokų yra praleidžiama be pateisinamos priežasties.

3. Geresnius pažangumo ir lankomumo rodiklius atskirose klasėse lemia geresnė ugdymo kokybė ir ugdymo priežiūra: ugdymo turinio modernizavimas, didesnis dėmesys kiekvienam mokiniui, tikslingesnė Vaiko gerovės komisijos veikla, mokinių lankomumo kontrolė, dalyvavimas tradiciniame mokyklos konkurse „Geriausiai lankanti pamokas klasė“, bendradarbiavimas su mokinių tėvais.

Lyginamoji standartizuotų testų statistika

Standartizuotų testų 4-ose klasėse palyginimas su Lietuvos/Vilniaus pagrindinių mokyklų rezultatais (mokykla/Lietuvos m-klos/Vilniaus m-klos) (proc.):

Metai	Matematika	Skaitymas	Rašymas	Pasaulio pažinimas
2018-2019	63,5/55,7/75,1	66,7/51,3/75,0	67,9/55,4/72,7	57,5/47,1/72,7
2019-2020	-	-	-	-
2020-2021	65,5	70,6	-	-
2021-2022	55,0	47,2	-	42,5

Standartizuotų testų 8-ose klasėse:

Metai	Matematika	Skaitymas	Rašymas	Gamtos mokslai	Socialiniai mok.
2018-2019	-	-	-	-	-
2019-2020	-	-	-	-	-
2020-2021	48,2	57,3	-	-	-
2021-2022	32,5	50,9	-	43,7	50,1

Išvados:

Mokyklos pasiekimai nėra aukšti. Paanalizavus 2022 m. 4, 6 ir 8 klasių NMPP mokinių apibendrintus rezultatus ir palyginus juos su šalies bendrojo ugdymo mokyklų rezultatais galima teigti, kad visų mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkis yra mažesnis nei šalies mokyklų.

2022 m. dešimtos klasės mokinių PUPP lietuvių kalbos ir literatūros mokyklos vidutinis įvertinimas – 5,36 (šalyje – 6,35), matematikos - 4,62 (šalyje – 4,68), gimtosios kabos (rusų) – 7,67 (šalyje – 7,78).

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kaita 2018-2023 m.

Metai	Mokinių su spec. poreikiais skaičius	Iš jų 1-4 klasėse	Iš jų 5-10 klasėse	Dideli ir labai dideli spec. ugdymosi poreikiai
2018-2019	57	13	44	6
2019-2020	61	15	46	9
2020-2021	65	19	46	11
2021-2022	63	14	49	11

Išvados:

1. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro apie 9-10 proc. visų mokyklos mokinių;

2. Analizuojant ketverių metų statistinius duomenis, matyti, kad mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius didėja.

3. Daugėja didelių specialiųjų poreikių turinčių mokinių pradinėse klasėse.

Pedagogų kvalifikacija

Kval. kategorijos	Mokytojai	Vyr. mokytojai	Metodininkai	Ekspertai
Kiek dirba m-je	10	43	13	4
Proc.	14 proc.	61 proc.	19 proc.	6 proc.

Mokytojų darbo stažas

Iki 4 metų	4–10 metų	10–15 metų	15 ir daugiau metų
7 proc.	9 proc.	3 proc.	81 proc.

Pedagogų amžius

Pedagogų

amžius

Iki 25 m.

26-29 m.

30-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

Daugiau

kaip

65 m.

Pedagogų skaičius

Proc.

7 proc.

9 proc.

4 proc.

10 proc.

16 proc.

17 proc.

27 proc.

10 proc.

Išvados:

1. Didžiąją mokyklos kolektyvo dalį sudaro moterys.

2. Visi mokytojai turi pedagogo kvalifikaciją.

3. Per pastaruosius ketverius metus 8 mokytojai įgijo aukštesnę kvalifikacinę kategoriją.

4. Mokytojų skaičius mokykloje kinta nežymiai. Nuo 2018 m. pasikeitė 10 proc. mokytojų kolektyvo.

5. Mokytojų kolektyvas brandus – apie 30 proc. mokyklos mokytojų yra vyresni negu 60 metų.

2018-2022 m. strateginių tikslų pasiekimo lygio analizė:

Strateginis tikslas – ugdymo kokybės gerinimas tobulinant ugdymo(si) procesą, modernizuojant ir kuriant mokymąsi skatinančią aplinką

Uždaviniai ir priemonės

Rezultatai

1. Tobulinti pamokos vadybą.

1.1. Tirti ir analizuoti mokinių mokymosi poreikius, stilius.

1.2. Pamokose diferencijuoti mokymosi veiklas pagal mokinių gebėjimus, pasiekimus, vyraujantį mokymosi stilių.

1.3. Planuoti ir vesti integruotas pamokas ir projektus.

1.4. Vykdyti klasių ir individualią mokinių mokymosi pažangos stebėseną.

1.5. Organizuoti metodinės tarybos veiklą, tobulinant pamokos vadybą ir mokytojų lyderystės kompetencijas.

1.6. Intraneto (vidinio mokyklos kompiuterinio tinklo) ir nuotolinio mokymo galimybių panaudojimas.

Vykdant strateginio plano užduotis, mokyklos administracijos ir mokytojų veikla nukreipta į mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ir įsivertinimo tobulinimą, mokinių individualios pažangos stebėjimą ir analizę, mokomųjų dalykų integraciją, pedagogų kvalifikacijos kėlimą.

Siekiant pagilinti bendrąsias bei profesinio tobulėjimo žinias 88 proc. mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų dalyvavo įvairiuose seminaruose ir programose, iš jų 100 proc. mokytojų. Savo kvalifikaciją kėlė mokytojai, dirbantys priešmokyklinio ugdymo grupėse, mokytojo padėjėjai, darbo tarybos nariai, karjeros ugdymo specialistai ir t. t. Siekiant kelti ugdymo kokybę ypatingas dėmesys skirtas mokytojų, dirbančių toje pačioje klasėje, bendradarbiavimui, metodinių grupių veiklai, nustatant vieningus reikalavimus vertinimui, namų darbų krūvių optimizavimui, gabių vaikų užimtumui pamokose ir neformalioje veikloje, mokymo diferencijavimui ir kt. (mokyklos mėnesių darbo planai). Siekiant aukštesnės ugdymo proceso kokybės sudaryta mokyklos metodinė taryba. Ją sudaro visų metodinių grupių pirmininkai, mokyklos metodininkai ir ekspertai. Dėmesys nukreiptas į mokinių dalyvavimą mokyklos ir miesto dalykų olimpiadose, projektuose, akcijose. Mokyklos mokiniai ir mokytojai dalyvavo Vilniaus m. matematikos, lietuvių kalbos, gimtosios (rusų) kalbos, istorijos, anglų kalbos (mokinys surinko 7,22 iš 10 balų), biologijos, chemijos, fizikos, geografijos olimpiadose, Vilniaus m. raiškiojo skaitymo konkurse (3-4 klasių mokiniai laimėjo II ir III vietas, 9 klasės mokinys – III vietą). Mokykla dalyvavo tarptautiniuose matematikos konkursuose „Pangea (II vietą respublikoje), „Mini Euklidas“, tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“ (4 mokiniai laimėjo I vietą), tarptautinėje olimpiadoje „Kings“ (4 mokiniai surinko daugiau nei 95 proc. taškų), tarptautinėje IT konkurse „Bebras“, edukaciniame respublikiniame konkurse „Olympis“ (lietuvių kalbos ir literatūros I laipsnio diplomais apdovanoti du mokiniai, anglų kalbos konkurse I laipsnis ir medalis – vienas mokinys, I laipsnis – 10 mokinių), Vilniaus m. pradinių klasių mokinių kūrybinių darbų konkurse „Gyvybės medis“ (viena mokinė laimėjo I vietą) ir t. t. Kryptingai vykdytas mokinių pilietinis ugdymas: kasmet dalyvauta Konstitucijos egzamine, organizuoti visų valstybinių švenčių iškilmingi minėjimai.

Kartu su mokytojų grupe bei konsultantu atnaujintas Vilniaus „Ateities“ mokyklos veiklos tobulinimo planas (ES SF lėšų bendrai finansuojamas projektas „Kokybės krepšelis“) ir įgyvendintas.

Mokiniai ir mokytojai dalyvauja respublikiniame projekte „Šiuolaikiškas matematinių gebėjimų ugdymas ir pažangos stebėsena Eduten playground“. Tęsiamas projektas kartu su VšĮ Demokratine mokykla ir Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokykla „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvos mokyklose“ (Projektas finansuojamas Europos Ekonominio finansinio mechanizmo ir yra APF (Aktyvaus piliečių fondo) programos dalis). Vilniaus „Ateities“ mokyklos pradinių klasių mokytojai dalyvauja ilgalaikiame 2021–2024 m. Vilniaus švietimo pažangos centro projekte „Informatika ir technologinė kūryba pradiniame ugdyme“ .

Matematikos ir lietuvių kalbos mokytojai papildomai naudoja skaitmeninę mokymo(si) aplinką EDUKA klasė (iš Ateities ekonomikos DNR plano lėšų skaitmeninio ugdymo plėtrai įsigyta 607 licencijos vaikams ir 25 mokytojams).

Pasirašyta sutartis su Vilniaus statybininkų centru dėl 10-tų klasių mokinių technologinio mokymo centro bazėje (modulis „Bendrosios veiklos statybos objekte vykdymas (dažytojo-tinkuotojo padėjėjo), valstybinis kodas - 207320007). Pasirašyta sutartis su Vilniaus statybininkų centru dėl 9-tų klasių mokinių technologinio mokymo centro bazėje (modulis „Bendrosios veiklos statybos objekte vykdymas (dažytojo-tinkuotojo padėjėjo, valstybinis kodas – 21073205 ir paviršių apdaila plytelėmis - valstybinis kodas – 207320011).

Įgyvendintas projektas „Saugios elektroninės erdvės vaikams kūrimas“ (LITNET KTU TC ir NŠA).

Parengtas Mokyklos Ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 kovo 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-47. Įdiegta Microsoft Office 365 mokymosi aplinka, organizuoti mokymai mokytojams ir mokiniams. Aiškūs susitarimai bendruomenėje dėl nuotolinio mokymosi organizavimo. 100% mokytojų patobulino IKT kompetenciją, naudoja Microsoft Office 365 programas (Teams) ugdymui. Parengta ugdymo proceso organizavimo būtinių sąlygų užtikrinimo tvarka 2020-2021 mokslo metais Vilniaus „Ateities“ mokykloje, patvirtinta 2020 spalio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-112/1. Parengtas „Ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu tvarkos aprašas“, patvirtintas direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-112, kuris atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (ekstremali situacija dėl COVID-19 pandemijos) užtikrina sklandų darbų tęstinumą. Mokiniai ir mokytojai aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais, planšetiniais kompiuteriais, vaizdo kameromis.

2. Tobulinti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą ir įsivertinimą.

2.1. Pamokose taikyti įvairesnius išmokimo stebėjimo būdus ir vertinimą, pagrįstą konkrečiais vertinimo kriterijais.

2.2. Atnaujinti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą.

2.3. Sukurti mokytojų, dirbančių toje pačioje klasėje, darbo grupes mokinių pažangai ir pasiekimams aptarti ir ugdymo problemoms spręsti.

Parengtas Vilniaus „Ateities“ mokyklos mokinių individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 m. kovo 13 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-41. Mokiniai mokslo metų pradžioje atlieka įsivertinimą, numato lūkesčius ir individualią pažangą numatytais laikotarpiais (signalinio, trimestro, mokslo metų pabaigoje) fiksuoja mokymosi pasiekimų rezultatus ir matuoja kaitą, asmeninį tobulėjimą aptaria su klasės vadovu, mokytoju, tėvais. Kompetencijų aplanke (segtuve) kaupia kompetencijas įrodančius darbus ir vertinimo visumą (individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir įsivertinimo lenteles; socialinės-pilietinės veiklos apskaitos lapą; gautus pagyrimo raštus, diplomus, padėkas ir kita). Kiekvienas 1-10 klasių mokinys mokslo metų pabaigoje pristatė savo „Sėkmės istoriją“.

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas papildytas visų dalykų pažangos ir pasiekimų vertinimo formomis ir kriterijais.

Visi 10 klasių mokiniai sėkmingai baigė pagrindinio ugdymo programą ir įgijo pagrindinį išsilavinimą (lietuvių kalbos ir literatūros PUPP vidurkis – 5,56, 2019 m. – 5, matematikos – 5,79, 2019 m. – 5.2). 10 klasių mokinių pažangumas 2022 m. – 100 proc., mokymosi kokybė – 44 proc. (2020 m. - mokymosi pažangumas 100 proc., mokymosi kokybė – 43 proc). 1-4 klasių mokinių mokymosi pažangumas: 1-4 klasių – 100 proc., mokymosi kokybė – 72 proc. (2020 m. - mokymosi pažangumas 100 proc., mokymosi kokybė – 67 proc.); 5-10 klasių mokinių mokymosi pažangumas 97 proc., mokymosi kokybė – 60 proc. (2020 m. – mokymosi pažangumas 99 proc., mokymosi kokybė – 60 proc.).

3. Kurti kompetencijoms formuotis palankią mokymosi aplinką.

3.1. Taikyti inovatyvius mokymosi metodus, paremtus aktyviu mokinių mokymusi.

3.2. Organizuoti ugdomąją veiklą skirtingose edukacinėse aplinkose.

3.3. Tikslingai taikyti informacines technologijas pamokose.

3.4. Ugdyti mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją.

Siekiant įsigilinti į mokinių aktyvinimo problemas mokykloje organizuotas švietimo seminaras „Z kartos mokiniai ir jų auklėjimo pagrindai“ (dalyvavo 59 mokytojai).

Mokinių atostogų metų organizuojami mokytojų, dirbančių toje pačioje klasėje, bendravimo veiklos stebėjimas ir įvertinimas: atvejų analizė, mokinių, turinčių spec. poreikių, pasiekimų kitimas, mokinių, atvykusių iš užsienio, pasiekimai, iššūkiai, problemos.

67% mokinių teigia, kad mokytojai padeda pažinti jų gabumus ir pomėgius. 70% mokinių ir 85% tėvų atsako, kad iš jų vaikų niekas nesijuokė, nesišaipė ir jų vaikai iš kitų mokinių nesijuokė, nesišaipė.

Mokiniai (72%) ir jų tėvai (87%) aukštai įvertino mokytojų mokymą vaikus bendradarbiauti, padėti vieni kitiems.

4. Stiprinti mokytojų, tėvų, klasių vadovų, pagalbos mokiniui specialistų bendradarbiavimą.

4.1. Panaudoti ugdymo plano galimybes skirtingų poreikių ir gebėjimų mokinių ugdymui.

4.2. Organizuoti pedagoginės, specialios pedagoginės, psichologinės, socialinės pagalbos darbuotojų veiklą, tiriant ir gerinant skirtingų lygių mokinių mokymosi pasiekimus.

4.3. Tobulinti pagalbos mokiniui konsultavimo sistemą.

4.4. Taikyti įvairesnes bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais formas.

Nuolat bendradarbiaujama su Mokyklos ir Darbo Taryba, profesinės sąjungos komitetu, tėvų komiteto atstovais. Kiekvienais metais buvo organizuoti 3–4 bendramokykliniai tėvų susirinkimai, administracija ir mokytojai bendrauja su tėvais klasėse, tėvai kviečiami į visus mokinių saviveiklos renginius mokykloje.

Mokykloje veikia aiški rūpinimosi mokiniais sistema: Vaiko gerovės komisija, aukštos kvalifikacijos pagalbos specialistai, ugdymo karjerai paruošti pedagogai. Nuolat vykdomi mokinių poreikių ir savijautos tyrimai, teikiamos rekomendacijos. Mokyklos bendruomenė yra informuojama apie socialinės pagalbos galimybes mokykloje ir už mokyklos ribų. Klasių vadovai pasitelkia įvairių specialistų pagalbą, bendradarbiaudami su šeima, ugdydami mokinių mokymosi motyvaciją. Mokykloje veikia Klasių vadovų metodinė grupė. Daugelyje klasių yra geras mikroklimatas, dauguma mokinių mokykloje jaučiasi saugiai. Mokinių pamokų lankomumui yra skiriamas dėmesys, numatomos priemonės lankomumui gerinti. Mokiniams, mokinių tėvams bei mokytojams skiriamos vienkartinės ir tęstinės psichologinės konsultacijos. Mokytojams skirtas apmokamas laikas konsultacijoms. Nedidelius specialiuosius poreikius turinčius mokinius su kalbos ir kitais komunikacijos sutrikimais konsultuoja mokyklos logopedas. Mokiniai ir jų tėvai (globėjai) yra informuojami apie galimybę rinktis ir keisti mokomuosius dalykus, apie programas, mokymosi kryptį, programų tęstinumą ir perimamumą. Mokiniams sudaroma galimybė rinktis įvairias programas, dalykus, jų modulius ir, esant objektyvioms priežastims, juos keisti.

Mokykla nuolat dalyvauja vaikų socializacijos projektuose.

5. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kryptingo kompetencijų tobulinimo, bendradarbiavimo ir gerosios patirties sklaidos skatinimas.

5.1. Parengti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, vadovų, kvalifikacijos tobulinimo ir atsiskaitymo tvarką.

5.2. Įdiegti kompiuterizuotą darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo apskaitos sistemą.

Suaktyvėjo vaiko gerovės komisijos ir pagalbos mokiniui specialistų darbas. Statistika rodo, kad pagerėjo pamokų lankomumas: dėl nepateisinamos priežasties praleistų pamokų vienam mokiniui nuo 12-os pamokų 2018-2019 m. m. iki 6 pamokų 2019-2020 m. m.

Parengtas Vilniaus „Ateities‘‘ mokyklos mokinių pamokų lankomumo apskaitos, kontrolės ir mokyklos nelankymo prevencijos tvarkos aprašas, patvirtintas 2020 sausio 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-3.

Mokyklos mokytojai dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokymuose „Mokyklos darbuotojų kompetencijų psichikos sveikatos srityje didinimas“.

6. Plėtoti neformaliojo švietimo sistemą, orientuotą į mokinių kompetencijų ugdymą.

6.1. Tirti ir analizuoti vaikų neformaliojo švietimo poreikius.

6.2. Rengti naujas neformaliojo švietimo programas, atsižvelgiant į mokyklos veiklos kryptis ir mokinių poreikius.

6.3.Organizuoti neformaliojo švietimo būrelių veiklas kitose edukacinėse aplinkose.

6.4. Informuoti šalies ir miesto bendruomenę apie mokyklos neformaliojo švietimo sistemos veiklą ir laimėjimus.

Mokykloje veikė 28 neformaliojo švietimo būreliai, kuriuos lankė 41% mokinių.

Pozityvus bendruomenės nusiteikimas, prasmingos veiklos kuria unikalią ir originalią mokyklą, gebančią puoselėti tradicijas, ritualus. Mokykla turi savo atributiką: vėliavą, herbą, marškinėlius, ženkliukus, šalikėlius ir himną, kuriam žodžius parašė mokyklos direktorius. Su atributika galima susipažinti mokyklos interneto svetainėje. Mokykla turi unikaliai (atviroje erdvėje) įrengtą istorijos muziejų, kuriame gausu įstaigai reikšmingos atributikos ir eksponatų, kaupiamos mokytojų išleistos knygos, yra stendas, skirtas mokiniams, kurie valstybinius egzaminus išlaikė šimtukais, nuotraukų, kuriose užfiksuotos mokyklos gyvenimo akimirkos, straipsnių apie mokyklą ir kt. Muziejuje vyksta renginiai, pamokos. Bendruomenės nariai džiaugiasi mokykloje organizuojamais renginiais, šventėmis, akcijomis. Kaip patys įsimintiniausi ir reikšmingiausi minėti šie renginiai: mokomųjų dalykų (gamtos mokslų, geografijos, tiksliųjų mokslų, rusų, lietuvių, užsienio kalbų, istorijos, dorinio ugdymo, sporto, menų) savaitės, Linksmųjų išradingųjų klubo renginiai, miesto festivalis ,,Linksmoji dažnutė“, dainų ansamblio ,,Zoriuška“ koncertai, Mokytojų dienos paminėjimo šventė, Poezijos pavasaris, Teatro festivaliai ir kt. Mokykla turi savo bendruomenės pagerbimo (teikiamos padėkos geriausiems mokytojams ir mokiniams), integravimo į bendruomenę (organizuojami bendri mokymai, bendruomenės išvykos) ir darbuotojų pasveikinimo (asmeninio ar mokyklos jubiliejaus proga) ritualus. Mokykla taip pat didžiuojasi turinti savo teatrą ir laikraštį. Į mokykloje organizuojamus renginius siekiama įtraukti mokinius, jų tėvus ir buvusius mokinius. Mokinių ir mokytojų pasakojimai, straipsniai spaudoje įrodo, kad mokykloje puoselėjamos tradicijos ir organizuojami renginiai daro teigiamą įtaką asmenybės puoselėjimui, mokyklos įvaizdžio gerinimui.

Informacija apie neformaliojo švietimo renginius mokykloje nuolat teikiama per televiziją, laikraščius, internetinę svetainę, lankstinukus. Mokykloje vyksta vaikų kūrybinių darbų parodos, mugės, veiklos pristatymai visuomenei.

7. Plėtoti projektinę veiklą.

7.1. Teikti paraiškas ir aktyviai dalyvauti miesto, šalies ir tarptautiniuose projektuose.

7.2. Kurti naujus, mokyklos veiklos kryptis atspindinčius, projektus.

7.3. Tęsti ir plėtoti prevencijos, socializacijos, sveikatos stiprinimo programas, dalyvauti tokio pobūdžio projektuose.

Mokykla dalyvauja vaisių ir pieno teikimo vaikams projektas. Organizuotas pradinių klasių mokiniams edukacinių užsiėmimų ciklas „Sveikas maistas –sveikas vaikas“.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „IMPULS LTU“ dėl nemokamų mokymo plaukti užsiėmimų organizavimo visiems mokyklos 2-os klasės mokiniams per fizinio ugdymo pamokas (dalyvauja 70 mokinių). Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos teniso sąjunga dėl teniso sporto šakos integracijos į bendrąją fizinio ugdymo programą.

Skatinant pozityvius Vilniaus miesto gyventojų sveikatos elgsenos pokyčius, didinant jų sveikatos raštingumo lygį, 8-10 klasių mokiniai dalyvauja projekte „Sveikos gyvensenos skatinimas ir moksleivių sveikatos raštingumo ugdymas Vilniaus mieste“. Mokykloje dirba Dienos centras „Ateities vaikai“ vaikams iš rizikos šeimų. Aktyviai dalyvauta SPPC psichotropinių medžiagų prevencijos programoje „Savu keliu“. Pradinių klasių mokiniai dalyvauja emocinių ir elgesio problemų prevencijos programose „Zipio draugai“ ir „Obuolio draugai“ (šeši mokytojai parengti darbui programose). Tęsia darbą šeštadieninė mokykla „Šaltinėlis“ būsimiems pirmokams, mokyklos Skautų draugija „Gabija“, mokyklos laikraščio „Ateika“ leidimas ir t. t. Organizuojami projekto „Kultūros pasas“ renginiai vaikams.

Kiekviena klasė dalyvauja 1–2 mokyklos, miesto, respublikiniuose projektuose.

8. Modernizuoti ugdymo aplinkas ir gerinti ugdymo(si) sąlygas.

8.1. Gerinti mokytojų ir mokinių aprūpinimą reikalingomis mokymosi priemonėmis.

8.2. Aprūpinti klases ir dalykų kabinetus IT mokymosi priemonėmis.

8.3. Sukurti mokinių informacinį centrą.

8.4. Renovuoti mokyklos pastatą ir patalpas.

8.5. Atnaujinti mokyklinius baldus ir grindų dangą.

8.6. Įrengti papildomą sporto salę stalo žaidimams ir treniruokliams.

8.7. Atnaujinti mokyklos fojė.

8.8. Sukurti papildomas mokinių kūrybinių darbų eksponavimo erdves.

8.9. Modernizuoti mokyklos vidinį kiemelį.

8.10. Įrengti naujus kabinetus: etikos, tikybos, lietuvių kalbos; pasaulio pažinimo laboratoriją pradinių klasių mokiniams.

2018-2022 m. daug laiko skirta palankios mokymosi aplinkos kūrimui ir atnaujinimui. Pavyko suremontuoti apie 30 proc. kabinetų, mokyklos valgyklą, technologijos kabinetą su įranga; pakeisti šviestuvus mokyklos koridoriuose; atnaujinti baldus, mokyklinius suolus, kėdes, lentas, vadovėlius ir mokymo priemones. Atnaujintos trys kompiuterinės klasės (50 naujų kompiuterių); visi kabinetai aprūpinti IT mokymosi priemonėmis, spausdintuvais; visose klasėse įrengta papildoma įranga, skirta hibridiniam ir nuotoliniam mokymuisi. Įrengta „kalbų laboratorija“ bibliotekoje ir dvi vietos prezentacijoms ir netradicinėms pamokoms.

11 kabinetų aprūpinti oro kondicionieriais. Atnaujinta išorinės mokyklos teritorijos stebėjimo sistema, mokykloje veikia Wi-Fi.

Įrengta neįgaliųjų įranga (nuožulnus neįgaliųjų keltuvas ir metalinė nuovaža neįgaliesiems) ir kitas erdvių pritaikymas įtraukiajam ugdymui.

Pagal ES struktūrinių fondų ir savivaldybių bendrai finansuojamą projektą „Kokybės krepšelis“ mokykloje šiuolaikiškai atnaujinti mokyklos fojė ir biblioteka.

Mokykla dalyvavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamame projekte „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ (projekto kodas Nr.09.1.3-CPVA-V-704-02-0001). Pradinių klasių mokiniams naujos priemonės pasaulio pažinimui mokyti perkamos per Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo aprūpinimo centrą. 2018-2019 m. m. mokykla gavo fizikos, biologijos, chemijos, technologijų, pradinio gamtamokslinio ugdymo priemones, kurias mokytojai sėkmingai naudoja per pamokas.

2018-2022 m. strateginės išvados.

Pavyko įgyvendinti šiuos laukiamus rezultatus:

mokykloje buvo atliktas išorės auditas, mokyklos darbas įvertintas teigiamai;
optimaliai realizuoti ugdymo planai, tenkinantys mokinių poreikius;
sudarytos sąlygos vaiko visapusiškam tobulėjimui bei jo individualybės skleidimuisi;
visi mokytojų ir kitų darbuotojų kabinetai aprūpinti kompiuteriais, internetiniu ryšiu, projektoriais ir ekranais;
atnaujinta mokyklos interneto svetainė;
iš dalies renovuotas mokyklos pastatas;
visiškai įrengtas Wi-Fi ryšis, intranetas;
nuotoliniam ir hibridiniam mokimui įdiegta Microsoft Office 365 Teams mokymosi aplinka;
pasirašyta administracijos ir darbuotojų kolektyvinė sutartis.

Nepavyko įgyvendinti:

mokykla neturi Higienos paso;
mokyklos pastatas nevisiškai renovuotas, nepavyko modernizuoti mokyklos vidinio kiemelio;
tobulintina mokinių žalingų įpročių prevencija, sveikos gyvensenos ir aplinkos propagavimas ir kūrimas;
nepavyko sukurti mokinių informacinio centro;
nepavyko įrengti papildomos sporto salės stalo žaidimams ir treniruokliams;
NŠA 2022 m. pakartotinio rizikos išorinio vertinimo išvadoje rekomenduojama: mokykloje siekti prasmingos integracijos ugdymo proceso metu; bendruomenės nariams susitarti dėl bendrų edukacinių užsiėmimų, dalykinių ir kitų ugdymo programų integralumo; mokiniams sudaryti galimybes patirti jų gebėjimus atitinkančias veiklas; daugiau dėmesio skirti neformaliojo vaikų švietimo pasiūlai; organizuoti realaus gyvenimo pažinimu grįstą ugdymą šalia mokyklos ir už mokyklos ribų esančiose aplinkose; ugdomojoje veikloje (pamokoje) daugiau naudoti įvairios įrangos ir priemonių, kas ugdymo procesą darytų šiuolaikišką ir patrauklesnį mokiniams.

4.2. VIDAUS ANALIZĖ

Eil. Nr.	Veiklos sritys	Duomenys ir pokytis
1.	Mokinio pasiekimai ir pažanga	Mokinio pasiekimai ir pažanga iš dalies pagerėjo. 2015 m. visuminio išorinio vertinimo ataskaitos duomenimis „Orientavimas į kiekvieno mokinio pažangą“ buvo įvertintas patenkinamai ir išskirtas kaip tobulintinas mokyklos veiklos aspektas. Mokinių individuali pažanga tinkamai stebima, fiksuojama, analizuojama. Tolesnio ugdymosi planavimas grindžiamas dialogu su mokiniu. Atliktų apklausų duomenimis, 77 proc. mokinių sutiko, kad „Mano klasės mokytoja (-as) mums suprantamai pasako, kokių tikslų mes turime pasiekti per pamokas“, 64 proc. teigė, kad „Mano mokytojai (-os) su manimi aptaria, ką aš moku gerai, kur aš padariau pažangą ir kur turėčiau pasitempti“. Mokykloje didesnis dėmesys skiriamas individualiems mokinio pasiekimams. Mokiniai mokslo metų pradžioje atlieka įsivertinimą, numato lūkesčius ir individualią pažangą, fiksuoja mokymosi pasiekimų rezultatus, matuoja kaitą, asmeninį tobulėjimą aptaria su klasės vadovu, mokytojais, tėvais. Pokalbiuose mokiniai teigė, kad dalis mokytojų kaupia kompetencijas įrodančius darbus. Mokiniai pildo fiksavimo ir įsivertinimo lenteles, socialinės-pilietinės veiklos apskaitos lapus. Kiekvienas 1-10 klasių mokinys mokslo metų pabaigoje pristato savo „Sėkmės istoriją“. Mokyklos pasiekimai nėra aukšti. Paanalizavus 2022 m. 4, 6 ir 8 klasių NMPP mokinių apibendrintus rezultatus ir palyginus juos su šalies bendrojo ugdymo mokyklų rezultatais galime teigti, kad visų mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkis yra mažesnis nei šalies mokyklų. 2022 m. dešimtos klasės mokinių PUPP lietuvių kalbos ir literatūros mokyklos vidutinis įvertinimas – 5,36 (šalyje – 6,35), matematikos – 4,62 (šalyje – 4,68), gimtosios kalbos (rusų) – 7,67 (šalyje – 7,78). Įgyvendinant numatytas projekto „Kokybės krepšelis“ veiklas, buvo gerinamos komunikacinės kompetencijos per kalbų pamokas. PUPP apibendrinti kalbų rezultatai pagerėjo, bet dar nesiekia savivaldybės mokyklų rezultatų vidurkio. Dešimtų klasių mokiniai 2022 m. dalyvavo PUPP: gavusių 6-10 balų įvertinimus lietuvių kalbos ir literatūros mokinių buvo 56,4 proc. (savivaldybėje – 72,84 proc.), gimtosios kalbos (rusų) – 90 proc. (savivaldybėje – 92,45 proc.). 2022 m. NMPP skaitymo 4 ir 8 klasių rezultatai mažesni nei šalies vidurkis. 4 klasių mokinių surinktų balų vidurkis – 47,2 proc. (šalies – 55,5 proc.). 8 klasių vidurkis – 50,9 proc. (šalies – 67,3 proc.). NMPP 6 kl. mokinių apibendrinti skaitymo rezultatai geresni negu šalies. Mokyklos 6 klasių mokinių surinktų balų vidurkis – 70,1proc. (šalies – 66,6 proc.). Iš ŠVIS pateiktų mokyklos stebėsenos rodiklių matyti, kad mokinių, padariusių pažangą per vienus mokslo metus mokantis lietuvių kalbos, dalis per dvejus metus sumažėjo 2020–2021 m. m. buvo 63,25 proc. 2021–2022 m. m. 46.65 proc. Iš galutinės projekto „Kokybės krepšelis“ ataskaitos duomenų matyti, kad lyginant 2022 m. 5-8 kl. metinius pažymius su 2019 m. dalykų metiniais pažymiais, lietuvių kalbos vidurkis pagerėjo 0,2 balo. Bendras istorijos, geografijos mokymosi pažangumas padidėjo 5 proc.: istorijos – 4 proc., geografijos – 7 proc. NŠA 2022 m. pakartotinio rizikos išorinio vertinimo išvada. Įgyvendindama projekto ,,Kokybės krepšelis” tikslus ir siekdama pagerinti mokinių pasiekimus, mokyklos bendruomenė iš dalies padarė pažangą. Mokinio pažangos ir pasiekimų stebėsenoje fiksuojamas teigiamas pokytis. Lyginant su išorinio mokyklos veiklos kokybės vertinimo išvadomis, mokyklos bendruomenė susitelkusi, daugiau dėmesio skiria sprendimams dėl mokinių pažangos stebėjimo ir aptarimo su mokiniais bei jų tėvais.
2.	Orientavimasis į mokinio asmenybės tapsmą	Mokiniams sudaromos tinkamos sąlygos planuoti savo mokymąsi, pažinti savo gabumus ir polinkius bei įsivertinti asmeninę kompetenciją. Karjeros galimybės siejamos su mokyklos ugdymo(si) praktika ir tolesnio mokymosi galimybėmis. Mokytojai padeda mokiniams planuoti savo mokymąsi, atsižvelgia į jų polinkius. Su teiginiu „Mokykloje mokausi savarankiškai atlikti užduotis“ sutinka 83 proc. mokinių, „Kartu su mokytoju aš planuoju savo mokymąsi (tikslus, žingsnius jiems pasiekti)“ pritarė 40 proc. mokinių. Sudaromos tinkamos sąlygos mokiniams bendradarbiauti, aiškintis iškilusius klausimus tarpusavyje ir su dalykų mokytojais. Mokiniai (72 proc.) ir jų tėvai (87 proc.) aukštai įvertino mokytojų mokymą vaikus bendradarbiauti, padėti vieni kitiems. Mokyklos vadovės ataskaitoje pateikti duomenys patvirtina, kad 2020–2021 m. m. 225 mokiniai (30,4 proc.) dalyvavo savivaldybės šalies, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose. Laimėtos 27 prizinės vietos. Pokalbiuose mokiniai minėjo, kad mokytojai juos skatina dalyvauti, padeda jiems pasiruošti ir suteikia galimybę realizuoti savo gebėjimus. Mokykloje veikia 28 neformaliojo švietimo būreliai, kuriuos praėjusiais mokslo metais lankė 41 proc. mokinių. Iš ŠVIS pateiktų būtinų mokyklos stebėsenos rodiklių duomenų matyti, kad šiais mokslo metais neformaliojo vaikų švietimo veiklose, organizuojamose mokykloje ir kitų švietimo teikėjų, dalyvaujančių mokinių dalis sumažėjo perpus. Pokalbių metu mokiniai kalbėjo apie galimybę dalyvauti mokyklos siūlomuose užsiėmimuose, už kuriuos tėvai nemoka mokesčio, dalis pasakojo apie įvairią būrelių pasiūlą mieste. Vykdomas Europos Ekonominio finansinio mechanizmo „Aktyvaus piliečių fondo“ programos projektas „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvos mokyklose“ kartu su VšĮ Demokratine mokykla ir Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokykla, kuriame dalyvavo 120 mokyklos mokinių. Pagrindinis projekto tikslas – minties ir saviraiškos laisvė. Įgyvendinant projekto „Kokybės krepšelis“ veiklas ugdant demokratinius mokinių gebėjimus 2021–2022 m. m. kiekvienoje 5-8 klasėje klasių valandėlių metu buvo pravesta po 3 demokratinius susirinkimus, kuriuose dalyvavo visi mokiniai. Mokiniai buvo mokomi įsitraukimo į ugdymo turinio formavimą per sprendimų priėmimą. Dauguma (60 proc.) mokinių sutinka, kad mokykloje gauna suprantamą informaciją apie tolesnio mokymosi ir profesinio pasirinkimo galimybes. 2021–2022 m. m. tęsiama sutartis su Vilniaus statybininkų centru dėl 10-tų klasių mokinių technologinio mokymo ir dėl 9-tų klasių mokinių modulio dažytojo-tinkuotojo padėjėjo ir paviršių apdaila plytelėmis mokymosi centro bazėje. NŠA 2022 m. pakartotinio rizikos išorinio vertinimo išvada. 2015 m. išorės veiklos vertinimo ataskaitos ir Mokyklos veiklos tobulinimo plano duomenimis mokykloje sumažėjusi mokinių motyvacija, trūksta komunikavimo, interaktyvaus bendravimo įgūdžių taikymo grupėse. Per paskutiniuosius metus mokykla sudarė tinkamas sąlygas mokiniams pažinti savo gabumus ir polinkius, ugdyti demokratinius mokinių gebėjimus.
3.	Orientavimasis į mokinių poreikius Ugdymo(si) aplinkos	Mokiniams sudaromos sąlygos pažinti savo gabumus, susitarta dėl paramos ar pagalbos teikimo; mokykla, planuodama savo veiklą ir teikdama pagalbą mokiniams, bendradarbiauja su socialiniais partneriais. Dauguma mokinių, ugdydamiesi įvairiakultūrinėje mokyklos aplinkoje, gerbia kitą asmenį, yra geranoriški. 81 proc. mokinių sutinka su teiginiu ,,Mokykloje aš mokausi sėkmingai dirbti ir mokytis kartu su kitais“. Mokiniai pokalbiuose patikino, kad supranta išsilavinimo ir mokymosi vertę, žino savo gabumus ir polinkius, turi galimybę realizuoti save mokyklos veiklose ir projektuose. 79 proc. tėvų teigia, kad jų vaikai noriai dalyvauja mokyklos organizuojamoje socialinėje ir visuomeninėje veikloje. Mokyklos bendruomenės susitarimai dėl kiekvieno mokinio ugdymosi sėkmės mokykloje paveikūs. Per metus nuo paskutinio visuminio išorės vertinimo atsirado daugiau bendruomenės susitarimų ir jų laikymosi. 69 proc. apklaustų mokinių teigia, kad yra aiškios gražaus tarpusavio bendravimo taisyklės, kurios galioja visai mokyklai ir visi mokytojai prižiūri, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Mokiniai pokalbyje minėjo, kad gali pateikti siūlymus, kaip mokykloje būtų galima ką nors pakeisti, dažniausiai atsižvelgiama į mokinių nuomonę ir jie gali dalyvauti sprendžiant mokyklos aktualijas. Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas geras. Mokytojų nuostatos ir palaikymas padeda formuotis mokinių siekiams ir savigarbai. Iš pokalbių su mokiniais galime teigti, kad mokyklos mokytojai gerbia mokinius, yra supratingi ir tolerantiški, pripažįsta mokinių įvairovę. Apklausos duomenimis 74 proc. mokinių mano, kad jų klasės mokytojas (-a) su mokiniais elgiasi teisingai. Mokiniai įsivertina savo asmeninę pažangą, reflektuoja praėjusio trimestro pasiekimus, skatinami džiaugtis savo ir kitų darbais bei pasiekimais. Planuojant ugdymą, atsižvelgiama į mokinių įvairovę ir polinkius bei gebėjimus. 2021–2022 m. m. atliktų apklausų duomenimis, 67 proc. mokinių teigia, kad mokytojai padeda jiems pažinti jų gabumus. Tam pritaria ir 83 proc. mokinių tėvų.. Mokytojai pripažįsta mokinių skirtybes ir dalis jų sudaro sąlygas diferencijuoti ir suasmeninti ugdymą. Apie 56 proc. mokinių sutiko su teiginiu, kad individualiam darbui mokiniai gauna skirtingas užduotis, priklausomai nuo jų pajėgumo. 49 proc. mokinių sutiko su teiginiu, kad dažnai patys gali pasirinkti, kuria tema norėtų ko nors išmokti. Mokyklos 2022–2023 m. m. metiniame veiklos plane pateiktoje esamos situacijos analizėje įvardintas trūkumas – „Ugdymo procesas diferencijuotas tik daliai ugdytinių, dažniausiai specialiųjų poreikių turintiems mokiniams“. Mokykla numatė priemones situacijai gerinti. Numatyta mokykloje veiklos planuose tobulinti mokinių, turinčių skirtingus gebėjimus, ugdymą pamokose ir neformaliojo švietimo ugdymo programose. Viena iš veiklų – „Efektyvus ir veiksmingas mokytojų teikiamų konsultacijų naudojimas siekiant kompleksinės pagalbos kiekvienam mokiniui“. Išnaudojamos papildomos ugdymo galimybės mokinių poreikiams tenkinti mokyklos pailgintos dienos grupėse, dienos centre, šeštadieninėje mokykloje būsimiems pirmokams. Pasak mokinių, organizuojamos mokykloje konsultacijos, kurių metu mokiniai turi galimybę išsiaiškinti pamokoje nesuprastas temas, pagilinti savo žinojimą ir patirti sėkmę. Atsižvelgiant į skirtingus vaikų poreikius ir rengiantis įtraukiajam visų vaikų ugdymui bei užtikrinant bebarjerę aplinką, įrengtas nuožulnus keltuvas ir metalinis nuvažiavimas neįgaliesiems, kitos erdvės pritaikomos tokiam ugdymui organizuoti. Mokykloje yra 21,2 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių. Dirba gausi specialiosios pedagoginės pagalbos specialistų komanda, kuri planuoja ir teikia savalaikę bei tikslingą pagalbą šiems mokiniams. Teikdama pagalbą mokykla bendradarbiauja su visomis reikalingomis specializuotomis institucijomis (Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba, Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus m. 6-sis policijos komisariatas, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras). NŠA 2022 m. pakartotinio rizikos išorinio vertinimo išvada. Mokykla tenkindama mokinių poreikius, padarė pažangą. Mokiniams sudaromos sąlygos pažinti savo gabumus, ugdymo poreikiams tenkinti mokyklos organizuojamose visos dienos veikslo grupėse. Daugiau dėmesio pamokose skirti ugdymo diferencijavimui ir suasmeninimui. Mokykla, teikdama pagalbą mokiniams, tikslingai bendradarbiauja su socialiniais partneriais.
4.	Ugdymo(si) planavimas	Mokykla įgyvendino visas projekto „Kokybės krepšelis“ metu parengto Mokyklos tobulinimo plano numatytas veiklas, pasiekė ir viršijo 66,6 proc. planuotų rodiklių. Mokykloje ugdymo procesas planuojamas taip, kad veiklos padėtų kuo daugiau mokinių siekti išsikeltų tikslų, jėgas atitinkančius stimuliuojančius iššūkius. Mokytojai tikslingai tobulina kompetencijas, kad dirbtų šiuolaikiškai ir įdomiai. Daugelis mokytojų tikslingai suplanuoja pamokos veiklas ir siektinus rezultatus. 77 proc. mokinių sutiko su teiginiu „Mano klasės mokytoja (-as) mums suprantamai pasako, kokių tikslų mes turime pasiekti per pamokas“, 70 proc. mokinių teigia, kad jų klasės mokytojo (-os) pamokos mokiniams atrodo įdomios ir įvairios. 1-10-ų klasių vadovai 2020–2021 m. m. organizavo ir/ar pravedė 210 klasės valandėlių, kurių metu mokiniai buvo mokomi ir skatinami kelti asmeninius tikslus, įvertinti ir stiprinti įvairias asmenines savybes. Keldami ugdymo tikslus, mokytojai skatino mokinius atsižvelgti į gebėjimus, polinkius ir patirtį Projekto „Kokybės krepšelis“ įgyvendinimo metu vyko kūrybinės dirbtuvės tema „Kalbų laboratorija“, kuriose dalyvavo 30 mokyklos bendruomenės narių, buvo parengti 10 scenarijų. Taip mokiniai, tėvai ir mokytojai įsitraukė į ugdymo turinio formavimą per sprendimų priėmimą dėl kalbų mokymosi. Projekto metu 20 mokyklos mokytojų parengė ne mažiau kaip 1 pamokos planą mokinių komunikavimo kompetencijų ugdymui ir patalpino į mokyklos metodinį banką. Pravestos 307 pamokos. Mokytojai pritaikė mokymuose įgytas žinias ir įgūdžius, kas pagerino mokytojų veiklos kokybę, padidėjo mokytojų profesinis meistriškumas, pamokos mokiniams tapo įdomesnės, skatino jų įsitraukimą. Mokytojai tikslingai tobulino savo kompetencijas ilgalaikėse kvalifikacijos programose: „Kalbų mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, gilinant informacinių technologijų naudojimosi kompetencijas ugdant komunikacijos kompetenciją“, „Mokymosi bendradarbiaujant taikymas ugdymo(si) rezultatų gerinimui“., „Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“, „Mokymosi bendradarbiaujant strategija mokinių aktyviam mokymuisi“. Siekiant pagilinti bendrąsias ir profesines kompetencijas, mokymuose dalyvavo 88 proc. mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų. Mokyklų tobulinimo plano uždavinys – „Taikant demokratinio ugdymo principus ir mokymo(si) bendradarbiaujant strategiją ugdyti mokinių komunikacinę kompetenciją“. Įgyvendinant šį uždavinį buvo parengta 10 mokymosi bendradarbiaujant strategijos diegimo rekomendacijų, į šį procesą įsitraukė tėvai, mokytojai ir mokiniai. Buvo sudarytos 7 reflektuojančios grupės, stebėtos ir aptartos 72 pamokos, vyko 6 refleksijos. NŠA 2022 m. pakartotinio rizikos išorinio vertinimo išvada. Projekto „Kokybės krepšelis“ pradžioje rodiklis „Ugdymosi planavimas“ buvo vertinamas patenkinamai. Rodiklis patobulintas, nes iš pokalbių ir mokyklos pateiktų dokumentų galime teigti, kad planuojant pamokas dažniausiai atsižvelgiama į mokymosi situaciją, atsirandančias naujas ugdymo(si) strategijas ir galimybes. Mokykloje plėtojama mokymosi kultūra, rengiami pamokų planai, scenarijai, vedamos ir aptariamos stebėtos pamokinės veiklos.
5.	Ugdymo (si) organizavimas	Mokykloje ugdymas(is) organizuojamas vidutiniškai. Projekto „Kokybės krepšelis“ pradžioje ši veikla įsivertinta kaip patenkinama ir iki dabar nepakankamai patobulinta. Remiantis 2021-2022 m. m. ManoApklausa.lt atliktų apklausų duomenimis, 59 proc. mokinių teigia, kad pamokose dažnai mokosi ir dirba dviese ar nedidelėmis grupėmis ir 56 proc. mokinių pritaria teiginiui „Individualiam darbui mokiniai gauna skirtingas užduotis, priklausomai nuo jų pajėgumo“. 49 proc. mokinių sutinka su teiginiu „Aš dažnai pats galiu pasirinkti, kuria tema norėčiau ko nors išmokti“. 59 proc. mokinių teigia, kad gali pateikti pasiūlymų, kaip mokykloje būtų galima ką nors pakeisti. 70 proc. mokinių aukštai įvertino teiginį „Mano klasės mokytojo (-os) pamokos man atrodo įdomios ir įvairios“. Teiginiui „Mes dažnai galime ką nors pamatyti ar išbandyti, kad geriau suprastume“ pritarė 66 proc. mokinių. NŠA 2022 m. pakartotinio rizikos išorinio vertinimo išvadoje rekomenduojama: Mokykloje siekti prasmingos integracijos ugdymo proceso metu. Bendruomenės nariams susitarti dėl bendrų edukacinių užsiėmimų, dalykinių ir kitų ugdymo programų integralumo. Mokiniams sudaryti galimybes patirti jų gebėjimus atitinkančias veiklas, nes pusės atsakiusiųjų mokinių (iš įsivertinimo ir pažangos ataskaitos) netenkina per pamokas siūlomų užduočių sudėtingumas ir galimybės pasirinkti. Daugiau dėmesio skirti neformaliojo vaikų švietimo pasiūlai. Tirti mokinių poreikius ir ieškoti galimybių pritraukti įvairesnių neformaliojo švietimo teikėjų ir jų vykdomų programų. Organizuoti realaus gyvenimo pažinimu grįstą ugdymą šalia mokyklos ir už mokyklos ribų esančiose aplinkose. Ugdomojoje veikloje (pamokoje) daugiau naudoti įvairios įrangos ir priemonių, kas ugdymo procesą darytų šiuolaikišką ir patrauklesnį mokiniams.
6.	Mokymasis	Mokymasis yra tinkamas. Daugelis mokytojų sudaro sąlygas mokiniams pamokose mokytis bendradarbiaujant. Mokykloje sukurtos šiuolaikiškos, įvairiai mokinių veiklai pritaikytos edukacinės erdvės. Mokiniai skatinami kurti atvirą ir funkcionalią mokinių mokymosi aplinką, užtikrinančią gerus tarpusavio ryšius. Mokykloje pastebimas mokinių nuostatų, požiūrio kitimas, 75 proc. mokinių anketavimo metu atsakė, kad jie noriai eina į mokyklą (prieš dvejus metus buvo 52 proc.). Mokiniai geba reflektuoti individualią mokymosi patirtį. Teiginiui „Aš nebijau pamokose daryti klaidų ar neteisingai atsakyti“ visiškai pritarė 53 proc. mokinių. 66 proc. mokinių teigia, kad pamokų metu turi laiko savarankiškai dirbti prie sunkesnių užduočių, kol suras savo sprendimą. Mokiniai geba mokytis bendradarbiaujant įvairiomis aplinkybėmis įvairios sudėties ir dydžio grupėse. Mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis 59 proc. apklaustų mokinių teigia, kad dažnai per pamokas dirba dviese ar nedidelėmis grupėmis. 81 proc. atsakiusių mokinių sėkmingai dirba ir mokosi kartu su kitais. Sudarytos sąlygos mokiniams ugdytis bendradarbiavimo įgūdžius. Projekto „Kokybės krepšelis“ metu įkurtose naujose erdvėse (pirmo aukšto fojė – koridoriuje ir mokyklos bibliotekoje) buvo rengiami kelių klasių grupiniai užsiėmimai, netradicines ir integruotas pamokos, mokyklos renginiai. Vizito metu stebėtos 3 pamokos, vykusios šiose erdvėse. Vadovo ataskaitoje buvo suformuota užduotis „Užtikrinti mokyklos bendruomenės fizinį ir emocinį saugumą. Kurti dinamišką, atvirą ir funkcionalią mokinių mokymosi aplinką“ Įrodymai pateikiami mokinių apklausos duomenimis: Mokiniai teigia, kad yra aiškios gražaus tarpusavio bendravimo taisyklės, kurios galioja visai mokyklai (pritaria 80 proc.). ir visi mokytojai prižiūri, kad šių taisyklių būtų laikomasi (pritaria 78 proc.) . Mokykla projekto „Kokybės krepšelis“ planavimo ir įgyvendinimo metu labai didelį dėmesį skyrė mokymo(si) bendradarbiaujant strategijos kūrimui ir taikymui ( Žr. 3.1. rodiklio aprašymą) NŠA 2022 m. pakartotinio rizikos išorinio vertinimo išvada. Nuo 2015 m. išorinio vertinimo ir „Kokybės krepšelio“ projekto pradžios fiksuojamas teigiamas pokytis. Mokykla įgyvendino daug priemonių mokymo(si) kokybei gerinti. Tobulintos pedagoginių darbuotojų kompetencijos, orientuotos į tikslingą bendradarbiavimą ir mokinių gebėjimų atskleidimą. Mokykloje kuriama tinkama aplinka geram ir emociškai saugiam mokinių mokymui(si).
7.	Į(si)vertinimas ugdymui	Į(si)vertinimas ugdymui mokykloje išlieka vidutiniškas, tačiau nuo projekto „Kokybės krepšelis“ pradžios fiksuojamas teigiamas pokytis. Mokykloje daugiau dėmesio skiriama individualiai mokinio pažangai, vertinimo kriterijų aiškumui, įsivertinimo taikymui pamokose. Tačiau apibendrinta vertinimo informacija dar nepakankamai naudojama tolesniam ugdymo(si) planavimui Mokyklos 2021 m. įsivertinime aukščiausias gautas įvertis teiginiui „Mano pasiekimų vertinimas man yra aiškus“ Jam visiškai pritarė 33 proc. Atsakiusių mokinių, 39 proc. – tėvų ir 46 proc. – mokytojų. Pokalbių metu mokiniai teigė, kad dalis mokytojų informuoja, koks turi būti gerai atliktas darbas, kokie vertinimo kriterijai. 64 proc. mokinių pritaria, kad „Mano mokytojai (-os) su manimi aptaria, ką aš moku gerai, kur aš padariau pažangą ir kur turėčiau pasitempti“. Mokyklos veiklos planuose ir vadovės ataskaitoje įvardijamas vienas iš mokyklos uždavinių „Stebėti, fiksuoti, analizuoti mokinių asmeninę pažangą, įdiegti bendrą mokinio įsivertinimo sistemą (darbų aplankai, individualus pasiekimų / pažangos įsivertinimas)“. Mokykloje didelis dėmesys skiriamas šiai svarbiai veiklai. Pokalbiuose su bendruomenės nariais paaiškėjo, kad mokyklos mokiniai atlieka įsivertinimą, numato lūkesčius, mokymosi pasiekimų rezultatus. Asmeninį tobulėjimą aptaria su klasės vadovu, dalimi mokytojų ir mokinių tėvais. Taip kiekvienam mokiniui suteikiama galimybė pristatyti savo sėkmę ir planuoti tolesnį ugdymą(si). Mokiniai įsitraukia į įvertinimą, pažangos stebėjimą, pasiektų rezultatų apmąstymą. Atliktų apklausų duomenimis, 70 proc. mokinių pritaria teiginiui „Mokykloje aš išmokstu, kaip pačiam įvertinti ir apsvarstyti savo atliktus darbus“ ir 67 proc. sutinka su teiginiu „Aš žinau, ką turiu mokėti, kai baigiame nagrinėti temą. Mokiniams ir jų tėvams informacija apie mokinių pasiekimus, NMPP, PUPP rezultatus teikiama tradiciniais būdais, t. y. per elektroninį dienyną, susirinkimų ir individualių pokalbių metu. NŠA 2022 m. pakartotinio rizikos išorinio vertinimo išvada. Vilniaus „Ateities“ mokykloje organizuojant ir vykdant į(si)vertinimą padaryta pažanga. Priimta daugiau susitarimų dėl mokinių individualios pažangos stebėjimo. Tačiau dar būtini bendri svarstymai ir susitarimai dėl pažangos duomenų sisteminės stebėsenos, dėl asmeninės pažangos vertinimo analizės bei tikslingos pagalbos kiekvienam mokiniui teikimo veiksmingumo.
8.	Lyderystė ir vadyba	Mokyklos lyderystės komanda: Mokyklos vadovybė: Direktorius planuoja, organizuoja ir kontroliuoja mokyklos veiklą, užtikrindamas mokyklai pavestų funkcijų vykdymą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, direktoriaus pavaduotojai ugdymui organizuoja ugdymo procesą, direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams organizuoja ir prižiūri ugdymo aplinkos kūrimą. Mokyklos taryba, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (kitiems atstovams pagal įstatymą) ir telkianti tėvų (kitų atstovų pagal įstatymą), mokytojų ir kitų mokyklos bendruomenės narių atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti. Metodinė taryba ir Mokytojų metodinės grupės siekia nuolatinio mokytojų profesinės kompetencijos augimo ir švietimo proceso veiksmingumo užtikrinimo ir užtikrina metodinį ir dalykinį mokytojų bendradarbiavimą, skleidžia pedagoginės ir metodines naujoves, dalijasi gerąja pedagogine patirtimi, ją skatina. Mokytojų taryba - mokyklos savivaldos institucija profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Mokinių taryba atstovauja mokiniams ir gina mokinių teises bei interesus, skatina aktyvios, demokratiškos, tolerantiškos, mąstančios, kūrybingos asmenybės ugdymą. Mokyklos tėvų komitetas kartu su klasės vadovu planuoja klasės tėvų susirinkimus, neformaliojo ugdymo renginius, padeda spręsti organizacines klasės problemas ir kt. Atstovauja klasės interesams. Vaiko gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.
9.	Žmogiškieji ištekliai	Vilniaus „Ateities“ mokykloje dirba 117 darbuotojų. Mokykloje dirba 70 mokytojų, 86 proc. mokytojų įgiję kvalifikacines kategorijas: 4 mokytojai ekspertai, 13 mokytojų metodininkų, 43 vyresnieji mokytojai, 10 mokytojų. Dauguma mokytojų yra pakankamai užsiėmę darbine veikla mokykloje, nes pareigybės dalis, tenkanti vienam pedagoginiams darbuotojui – 105,85 proc., daug didesnė nei kitose savivaldybės mokyklose ir šalyje (savivaldybėje – 88,78 proc., šalyje – 85,08 proc.). Vienai sąlyginei mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo programas, pareigybei tenkantis mokinių skaičius – 11,13 vnt. (savivaldybėje – 12,03 vnt., šalyje – 11,56 vnt.). Stipri pagalbos mokiniui specialistų komanda: 2 psichologės, 2 socialinės pedagogės, 2 logopedės, specialioji pedagogė (1), visuomenės sveikatos priežiūros specialistė (1); karjeros specialistė (1), 2 bibliotekininkės, 12 mokytojo padėjėjų. 29 techninio personalo darbuotojai.
10.	Planavimo struktūra	Vilniaus „Ateities“ mokykla savo veiklą planuoja atsižvelgdama į įsivertinimo išvadas bei bendruomenės rekomendacijas. Rengiamas penkerių metų strateginis veiklos planas, kasmet metinė veiklos programa, metodinės tarybos, mokytojų dalykininkų metodinių grupių, komisijų, specialistų veiklos planai, bendri mokyklos veiklos mėnesio planai, mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai ir pasirenkamųjų dalykų bei dalykų modulių programos, neformaliojo ugdymo veiklos, specialių poreikių mokinių ugdymo programos.
11.	Vidaus įsivertinimo sistema	Mokykloje vykdoma pedagoginės veiklos priežiūra, remiantis kasmetiniais pedagoginės veiklos priežiūros planais. Mokyklos veiklos įsivertinimą atlieka administracijos ir mokytojų veiklos įsivertinimo darbo grupės. Kiekvienais metais mokykla dalyvauja įsivertinimo apklausoje „Mokyklos pažanga“ iš mokyklos kultūros srities. Įsivertinimo uždaviniai - sutelkti mokyklos bendruomenę nuolat kryptingai lavintis, siekiant asmeninės sėkmės, palyginti gautus įsivertinimo duomenis ir remiantis įsivertinimo duomenimis pateikti išvadas tolimesnės veiklos tobulinimui ir planavimui. Pažangos anketos klausimai remiasi Geros mokyklos koncepcijos pagrindu, kurios centre mokinių branda, pasiekimai ir pažanga. Kiekvieno mokinio pažanga susijusi su mokyklos pažanga, tai svarbiausias pažangos aspektas įgyvendinant pagrindinę mokyklos misiją. Įsivertinimo metu (2021 m.) mokykloje stiprusis veiklos aspektas – Socialumas. 70% mokinių ir 85% tėvų atsako, kad iš jų vaikų niekas nesityčiojo ir jų vaikai iš kitų mokinių nesityčiojo. Mokiniai (72%) ir jų tėvai (87%) aukštai įvertino mokytojų mokymą vaikus bendradarbiauti, padėti vieni kitiems. Mokiniai (79%) supranta, kad jiems yra svarbu mokytis. Mokykloje silpnasis veiklos aspektas – Diferencijavimas, individualizavimas, suasmeninimas. 54% mokinių anketavimo metu atsakė, kad per pamokas negali pasirinkti įvairaus sudėtingumo užduočių pagal savo gebėjimus.
12.	Materialinių ir finansinių išteklių, resursų valdymas	Mokyklos veikla finansuojama iš Valstybės ir Savivaldybės biudžeto lėšų, projektinių fondų, rėmėjų, GPM 1,2 procentų, mokyklos patalpų nuomos lėšų. Mokykloje įrengtos trys kompiuterinės klasės (viena iš jų skirta mokytojų dalykininkų darbui su mokiniais), visi dirbantys mokytojai moka naudotis kompiuterine technika. Visų mokytojų darbo vietos yra kompiuterizuotos. Mokykloje įdiegtas Internetas, naudojama elektroninio dienyno sistema. Mokymo(si) procese naudojami 201 kompiuteriai (iš jų 53 trijose kompiuterių klasėse) ir 48 nešiojami kompiuteriai; 61 projektoriai, 4 interaktyvios lentos, 52 spausdintuvai. Visi mokyklos kompiuteriai valdomi iš mokyklos serverinės. Mokyklos bendruomenės paslaugoms – biblioteka su kompiuterizuotu metodiniu informaciniu centru 2-ame aukšte „Kalbų laboratorija“. Mokykloje sukurta komunikavimo sistema: informacija pateikiama mokyklos internetiniame puslapyje, elektroniniame dienyne, stenduose mokytojų kambaryje, vyksta mokytojų, klasių vadovų, kolegialių organų pasitarimai. Organizuojami visuotiniai susirinkimai tėvams, klasių tėvų susirinkimai, atvirų durų dienos. Mokykloje įdiegta elektroninio dienyno sistema Tamo. Informacija platinama elektroniniu paštu, naudojantis elektroninio dienyno pranešimų funkcija ir mokyklos interneto svetainėje www.ateities.lt Organizuojami neformaliojo ugdymo renginiai, vykdomi projektai, akcijos. Naudojamasi mokinių ir mokytojų duomenų bazėmis, NEC sistema KELTAS, švietimo valdymo informacine sistema ŠVIS, socialinės paramos šeimai informacinė sistema SPIS. Visas finansines operacijas mokyklai atlieka BĮ „Skaitlis“.

4.3. SSGG ANALIZĖS SUVESTINĖ

STIPRYBĖS	SILPNYBĖS
Aukšta pedagogų kvalifikacija (ekspertai, metodininkai, vyr. mokytojai, atestuoti mokytojai). Nuolatinis profesinis tobulėjimas. Aukšta pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacija. Geras mokyklos įvaizdis. Ugdymo programos ir tvarkaraščiai tenkina mokinių poreikius, skatina mokytis ir leidžia rinktis. Sėkmingai pasinaudojama programų bei projektų teikiamomis galimybėmis. Kasmet atliekamas mokyklos įsivertinimas, kurio išvados panaudojamos tolimesniam planavimui. Saugi ugdymo(si) aplinka. Turtinga IKT ir organizacinės technikos bazė.	Ugdymo(si) individualizavimas ir diferencijavimas. Nesisteminga tarpdalykinė integracija. Iš dalies tenkinami mokinių individualūs poreikiai. Tėvų pasyvumas, bendravimo kultūros problemos. Tolerantiškumo trūkumas tarp bendruomenės narių. Mokinių mokymosi motyvacijos stoka. Nepakankamai aktyviai ieškoma mokyklos rėmėjų. Mokyklos pastato avarinė būklė, skubios renovacijos būtinumas.
GALIMYBĖS	GRĖSMĖS
Mokėjimo mokyti (-is) kompetencijos ugdymas. Tarpdalykinės integracijos stiprinimas. Taikant įvairesnes ugdymo formas, integraciją, mokytojų dalykininkų bendradarbiavimą skatinti mokymosi motyvaciją. Partnerystė su įvairiomis institucijomis leidžia gerinti mokyklos įvaizdį miesto bendruomenėje, pritraukti įvairių fondų ir projektų lėšas. Pedagogams sudaromos galimybės tobulinti savo kompetencijas įvairiuose kursuose, seminaruose, edukacinėse kelionėse ir stažuotėse. Mokyklos bendruomenės įtraukimas į valdymą. Galimybė direktoriaus pavaduotojams pereiti prie metodinės veiklos tobulinimo, projektų vykdymo, komandinio darbo organizavimo, analitinės tiriamosios veiklos organizavimo.	Nestabili švietimo politika. Mokykloje nėra itin jaunų mokytojų. Mokinių socialinio elgesio neigiami pokyčiai. Minimali tėvų pagalba vaikui, jaunų tėvų emigracija į užsienio šalis. Mažėjantis tėvų bendradarbiavimo su mokykla rezultatyvumas. Stiprėjanti mokyklų konkurencija. Miesto mokyklų tinklo optimizavimu nepatenkinta mokyklos bendruomenė, pageidaujanti, kad vaikai ir toliau galėtų gauti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą savo mikrorajono teritorijoje.

Projektas „Kokybės krepšelis“

Strateginis planas