Tyrinėjimo menas
<- Grįžti į projektų sąrašą
Vilniaus „Ateities“ mokykla nuo 2026 metų sausio mėnesio aktyviai dalyvauja programoje „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“, kurią įgyvendina asociacija „Kūrybinės jungtys“ bendradarbiaudama su EDU Vilnius. Programą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
„Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ – tęstinė, dvejus mokslo metus trunkanti, programa, skirta nuoseklioms mokytojų, mokinių ir įvairių sričių kūrybos profesionalų partnerystėms. Bendro darbo metu kuriami ir išbandomi daugiakultūrio ugdymo, lietuvių kalbos įgūdžių stiprinimo, tyrinėjimu ir problemų sprendimu pagrįsti ugdymo metodai. Auginama dialogu, pasitikėjimu, tarpkultūriniu bendradarbiavimu pagrįsta mokyklos kultūra.
Programos metu kuriami mokyklų strateginiai planai, skirti lietuvių kalbos ugdymui stiprinti ne tik lietuvių kalbos pamokose. Dirbama su įvairių dalykų mokytojais, formaliuoju ir neformaliuoju ugdymu, įtraukiama tėvų bendruomenė bei kultūros organizacijos.
Vilniaus „Ateities“ mokykloje programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas” vyko trimis etapais: planavimo, įgyvendinimo bei vertinimo ir refleksijos, apėmė tris tikslines grupes: Mokinių tyrinėjimo projektą (MTP), Mokytojų klubą (MK) ir Tėvų klubas (TK).
MOKYTOJŲ KLUBAS
Nuo 2026 metų sausio mėn. iki gegužės mėn. Mokytojų klubo (MK) veiklai vadovauja kurianti praktikė Ineta Dirmienė kartu su kuruojančia klubą lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Valentiene. Mokytojų klubo nariai: Violeta Antanavičiūtė, technologijų mokytoja, Arina Bairon, geografijos mokytoja, Ana Jankovskaja, pradinio ugdymo mokytoja, Ana Ranceva, pradinio ugdymo mokytoja, spec. pedagogė, Anželika Sėčėnienė, rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros mokytoja, Marija Presnova, muzikos mokytoja. Administracijos atstovas – Jolanta Stručkienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Vienas iš programos uždavinių bendraujant su praktikos kūrėja Ineta Dirmiene, parengti ir įgyvendinti mokyklos planą / strategiją, stiprinant lietuvių kalbos ugdymą. Naujų metodų ir priemonių taikymas, mokymosi pagalbos būdų ir formų įvairovės taikymas; sąsajų tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo stiprinimas, tėvų įsitraukimas.
Projekto metu keliauta: Vilniaus m. Lietuvių namai. Susitikome su mokyklos mokytojais, kurie mielai pasidalijo savo gerąja patirtimi dirbdami su užsieniečiais mokiniais įvairiose klasėse. Taip pat atsiuntė papildomą metodinę medžiagą ir praktinių patarimų sąrašą pradiniam ir pagrindiniam ugdymui mokant užsieniečius lietuvių kalbos.
VDU Švietimo akademija. Susitikimas su humanitarinių mokslų daktare, docente Žydrone Kolevinskiene. Susitikimo metu mums buvo pateikiami nauja lietuvių kalbos ugdymo metodinė medžiaga ir metodai:„Susipažinimas‘‘; „4 kampų metodas‘‘; „Koncentriniai ratai“; „SIX THINKING HATS‘‘( skrybėlių spalvos); „Penkiaeilis metodas‘‘; „6 K skaitymo strategijos‘‘ (6 klausimai ); „Kilpa‘‘ ir kt.. Mokytojai pritaikė ir išbandė po keletą metodų savo pamokose.
Vytauto Kasiulio dailės muziejus Edukacijos centras .Čia išbandėme pačios keletą metodų: „ABCD ant grindų‘‘; „Aš - detalė paveiksle‘‘; „Laisvas rašymas 5 min.‘‘; „Piešimas nugaromis‘‘; „Refleksija‘‘ – pasakyti 3 dalykus – ką įsiminiau ir 2 – kurie klausimai iškilo. Visoms patiko praktinės užduotys, tad nutarėme kitais metais dažniau lankytis su mokiniais, kad ir jie patirtų ir pasimokytų .
Buvo išbandyta daug naujų metodų su mokiniais klasėse. Per tą laikotarpį – vasaris – gegužė – išmokome daug naujų metodų ir išbandėme su mokiniais .O jų buvo tikrai nemažai. Dauguma jau bando atsakyti į rusų kalba pateiktus klausimus lietuviškai. „Klausiu – atsakau‘‘; „Stebuklinga spinta‘‘ –ruošiamės į kelionę. Visi vienu metu traukia daiktus iš spintos tardami juos lietuviškai. Mokiniams labai patiko „Pagauk kampą‘‘; „Pliaukšė‘‘. Mokytojai pasidalijo, įžvalgomis (MK) kaip kam sekėsi įgyvendinti šiuos ir kitus metodus. Buvo svarbu mokinių lietuvių kalbos lygių nustatymas spalvomis – „4 spalvos‘‘. Vėliau stebėjome, kaip jų kalba pasikeitė mokslo metų pabaigoje. Išbandėme ir kitus metodus, kaip „Refleksija‘‘; „Paimk – palik‘‘; „Saldu - rūgštu‘‘; „Dobble‘‘- kortelės ir kt.. Visus metodus išbandėme su savo mokiniais įvairiose klasėse. Iš viso 530 mokinių – 22 klasės.
2c klasės mokiniai aktyviai ir kūrybiškai įsitraukė į projekto „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ veiklas, skirtas lietuvių kalbos įgūdžių stiprinimui. Praktinių užsiėmimų metu vaikai ne tik smagiai leido laiką, bet ir natūraliai lavino savo kalbinius gebėjimus – plėtė žodyną, mokėsi atidžiai klausytis, greitai reaguoti bei drąsiai bendrauti lietuvių kalba. Vienos iš veiklų metu mokiniai žaidė žaidimą „Žodžių spinta“, kuriame stengėsi prisiminti kuo daugiau lietuviškų žodžių tam tikra tema. Pikniko metu vaikai išbandė ir „Dobble“ korteles – įvardijo paveikslėlius, spėliojo lietuviškus žodžius bei lavino reakciją. Didelio susidomėjimo sulaukė ir žaidimas „Karaliaus tvirtovė“, kuriame reikėjo atidžiai klausytis, suprasti žodžius bei laiku surasti savo tvirtovę. Šios veiklos parodė, kad kalbos mokymasis gali būti įdomus, aktyvus ir kupinas gerų emocijų. Svarbiausia, kad mokiniai galėjo praktiškai pritaikyti lietuvių kalbą įvairiose kasdienėse situacijose. Mokykloje kiekvieną trečiadienį vyksta Lietuvių kalbos diena. Tą dieną klasės vadovė visas pamokas, išskyrus gimtosios rusų kalbos pamoką, veda lietuvių kalba. Taip pat ir pertraukų metu mokiniai yra skatinami bendrauti lietuviškai. Vaikai drąsinami kalbėti, atsakyti į klausimus bei aktyviai dalyvauti veiklose lietuvių kalba. Jei mokiniui pritrūksta žodžių ar kyla sunkumų pasakyti lietuviškai, mokytoja visada padeda, paaiškina ir padrąsina.
Pristatytas projektas ir išbandyti nauji metodai su mokyklos bendruomene / mokytojais.
Visi įėję į mokyklą sveikinasi lietuviškai. Kas savaitę prie pagrindinio įėjimo perskaito stende naują lietuvišką frazę. Mokytojos klasėse paaiškina, kas nesuprato, jų reikšmę. Po truputį pamokoje įvedama lietuvių kalba įžanga arba pamokos pabaigoje – refleksija. Dvi pradinių klasių mokytojos – 2 c,4 b - veda kartą per savaitę visas pamokas lietuvių kalba. Taip pat tą dieną ir dalykų mokytojai tose klasėse. Matematikos, technologijų, muzikos mokytojos kai kuriose klasėse bando visą pamoką mokyti mokinius lietuvių kalba. Pagal galimybę klasės valandėlės vyksta lietuvių kalba. Rytinis mokyklos radijas garsiai pasisveikina lietuvių kalba ir praneša / palinki kažką gražaus mokiniams. Kai kurie mokytojai, projekto dėka patobulino lietuvių kalbą. Po pristatymo bendruomenei šiuo projektu susidomėjo ir kitų dalykų mokytojai. Patiko. Svarstėme tolimesnį projekto darbą - įtraukti daugiau mokytojų. Daug ko išmokome, tobulinomės už mokyklos ribų. Dirbome komandoje. Dalinomės patirtimi. Tikimės ir toliau tęsti šią veiklą. Padėti mokiniams mokytis lietuvių kalbos, jaustis laisviems, nevaržomiems. Kalbėk, laisvėk, tobulėk!
Nuoširdžiai dėkojame kuriančiai praktikei Inetai Dirmienei, įamžinusiai veiklų akimirkas detaliau.
MOKINIŲ KLUBAS
2a klasės mokiniai šiais mokslo metais aktyviai dalyvavo projekte „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“, kuris mūsų mokykloje įgyvendinamas bendradarbiaujant su asociacija „Kūrybinės jungtys“, Vilniaus miesto savivaldybe ir EDU Vilnius. Projekto tikslas – kūrybiškai ir įtraukiai stiprinti mokinių lietuvių kalbos gebėjimus, skatinti drąsiau bendrauti lietuviškai ir kurti saugią daugiakultūrę ugdymo aplinką.
Mūsų 2a klasėje mokosi vaikai iš baltarusių, rusų, ukrainiečių ir lenkų šeimų, todėl projekto veiklos buvo orientuotos ne tik į kalbos mokymąsi, bet ir į mokinių emocinio saugumo stiprinimą, bendradarbiavimą bei pasitikėjimo savimi ugdymą. Su mokiniais dirbo kūrybinių jungčių praktikė, aktorė ir dramaturgė Kristina Marija Kulinič, lietuvių kalbos mokytoja Rita Abasova, socialinė pedagogė Violeta Gruodienė ir klasės vadovė Irina Šaranova.
Projektas prasidėjo planavimo sesijomis, kurių metu mokiniai susipažino su būsima veikla, žaidė kūrybinius žaidimus, improvizavo, kūrė istorijas ir ieškojo idėjų galutiniam projektui. Vaikai balsuodami pasirinko kurti „Šeimos tradicijų kavinę“ – vietą, kurioje galėtų susijungti šeimos tradicijos, lietuvių kalba ir bendravimas.
Vėliau prasidėjo įvairios įgyvendinimo veiklos. Mokiniai kūrė būsimos kavinės meniu, pristatinėjo savo šeimų tradicinius patiekalus, piešė, rašė aprašymus, kūrė interjero detales ir net rinko muzikinį foną. Vaikai aktyviai plėtė lietuvių kalbos žodyną, mokėsi pristatyti patiekalus, apibūdinti produktus ir bendrauti įvairiose situacijose.
Vienoje iš projekto veiklų pas mokinius į svečius atvyko šefė konditerė Tatjana Volujevič. Jos vadovaujami vaikai gamino desertą iš vaisių, biskvito ir grietinėlės, mokėsi matuoti produktus, laikytis gaminimo eiliškumo bei dirbti komandoje. Smagiausia buvo tai, kad pagamintais desertais mokiniai vėliau patys gardžiavosi.
Vienoje iš sesijų mokiniai nagrinėjo pinigų ir atsiskaitymo temas, lankėsi Pinigų muziejuje, diskutavo apie valiutą ir kūrė savo svajonių kavinės atsiskaitymo būdus. Galiausiai buvo nuspręsta, kad kavinės valiuta taps šeimos šventėse žaidžiami žaidimai.
Ypatingai svarbi buvo išvyka į tikrą kavinę. Jos metu mokiniai praktiškai mokėsi užsisakyti maistą lietuviškai, bendrauti su personalu, atsiskaityti ir laikytis elgesio taisyklių viešoje vietoje. Vaikai drąsiai kalbėjo lietuviškai ir suprato, kad kalba reikalinga kasdieniame gyvenime.
Projekto pabaigoje mokyklos reprezentacinėje salėje vyko baigiamasis renginys „Šeimos tradicijų kavinė“. Antrokai kartu sukūrė jaukią šventinę erdvę – papuošė fojė, paruošė vaišių stalus, pagamino patiekalų pavadinimų korteles ir pasirūpino vietomis svečiams. Mokiniai atsinešė mėgstamus šeimos patiekalus, kuriuos pagamino jų tėveliai, o svarbiausias vakaro susitarimas buvo visiems bendrauti lietuviškai.
Vaikai tapo tikrais padavėjais – priėmė užsakymus, vaišino tėvus ir rūpestingai nešė patiekalus prie stalų. Atmosfera buvo labai šilta, linksma ir draugiška. Nors buvo planuota išrinkti populiariausią patiekalą ir žaisti jo „kainavusį“ žaidimą, visi nusprendė, kad laimėjo draugystė. Todėl visi kartu žaidė „Sugedusį telefoną“, o vaikai, tėvai ir mokytojai smagiai leido laiką kartu.
Po projekto baigiamojo renginio mokiniai vyko į Vilniaus universiteto Botanikos sodą, kur vyko refleksijos veiklos. Vaikai prisiminė visą savo kelią projekte, aptarė, ką naujo išmoko, kas sekėsi geriausiai ir ko dar norėtų išmokti ateityje. Tai buvo puiki galimybė pasidžiaugti savo pasiekimais ir dar kartą suprasti, kiek daug galima nuveikti dirbant kartu.
Projektas parodė, kad kūrybinės ir praktinės veiklos padeda vaikams drąsiau kalbėti lietuviškai, nebijoti suklysti ir aktyviau įsitraukti į ugdymo procesą. Mokytojai pastebėjo, kad mokiniai tapo atviresni bendravimui, labiau pasitiki savimi ir noriai vartoja lietuvių kalbą ne tik pamokose, bet ir kasdienėse situacijose.
Džiaugiamės, kad projektas „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ mūsų 2a klasei tapo ne tik įdomia kūrybine kelione, bet ir prasminga patirtimi, suvienijusia mokinius, tėvus ir mokytojus į draugišką, palaikančią bendruomenę.
TĖVŲ KLUBAS
Svarbi projekto dalis – „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ Tėvų klubas, kurį kuruoja pradinio ugdymo mokytoja, spec. pedagogė Ana Ranceva. Tai susitikimai aktyviems ir rūpestingiems tėvams, siekiantiems padėti savo vaikams stiprinti lietuvių kalbos įgūdžius. Klubo metu tėvai dalijasi patirtimi, ieško veiksmingų sprendimų, aptaria naujas galimybes bei palaiko vieni kitus vaikų mokymosi kelyje.
Jau įvyko trys Tėvų klubo susitikimai. Artėjant vasarai tėvams buvo pasiūlyta užduotis – surasti ir išbandyti įvairius būdus, padedančius vaikams tobulinti lietuvių kalbą kasdienėje aplinkoje. Tėvai ieško edukacinių „YouTube“ kanalų, vaikų vasaros stovyklų, lavinamųjų žaidimų, skatinančių skaitymą ir bendravimą lietuvių kalba bei kitų prasmingų veiklų visai šeimai.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
