Ugdymo planas

1. Vilniaus „Ateities“ mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metams (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų bei jų pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir su jomis susijusių neformaliojo (vaikų) švietimo programų įgyvendinimą rusų mokomąja kalba.

 

2. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo (-si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – kartu Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, o kiekviena atskirai – Pradinio ugdymo bendrosios programos, Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), Vilniaus miesto savivaldybės ,,Ateities“ mokyklos išorinio vertinimo ataskaita, patvirtinta  2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu  Nr. a-37, Vilniaus „Ateities“ mokyklos įsivertinimo apklausos rezultatais, patvirtintais  2021 m. sausio 29 d. l. e. p. direktorės įsakymu Nr. V-8, Vilniaus „Ateities“ mokyklos NMPP rezultatų  analize, Vilniaus „Ateities“ mokyklos PUPP ir mokslo metų pažangumo ir kokybės rezultatų  analize, patvirtinta 2021 m. birželio 22 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolu Nr. 8, Vilniaus „Ateities“ mokyklos IEA TIMSS 2019 m. tyrimo rezultatais, patvirtintais 2020 m. kovo 12 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolu Nr. 5.

 

3. Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja su Mokyklos taryba suderintas ir direktoriaus įsakymu patvirtintas mokinių poreikius tenkinantis ir mokyklos galimybes atitinkantis Ugdymo planas, kurį sudaro bendrųjų ugdymo programų ir išsilavinimo standartų pagrindu parengtos dalykų programos, mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintos neformaliojo švietimo programos pagal 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų Pradinio, pagrindinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus, mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtinti tvarkų aprašai.

 

4. Ugdymo planu siekiama:

 

4.1. sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiam pagal savo gebėjimus pasiekti kuo aukštesnių ugdymo (-si) rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų;

 

4.2. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti;

 

4.3. pagal mokinių mokymosi poreikius individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį;

 

4.4. tikslingai ir veiksmingai planuoti, organizuoti ir įgyvendinti ugdymo programas optimizuojant mokymosi krūvį.

 

5. Ugdymo plane vartojamos sąvokos apibrėžtos  Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ugdymo programos bendrajame plane, patvirtintame Švietimo ir mokslo ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-688, ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

6. 2021–2022 mokslo metais mokykloje sukomplektuoti 30 klasių komplektai, 2022–2023 mokslo metais planuojama 30 klasių komplektų:

 

Mokslo metai	2021–2022 m. m.		2022–2023 m. m.
Klasės	1–4	5–10	1–4	5–10
Komplektų skaičius	12	18	12	18

 

7. Ugdymo proceso pradžia 2021–2022 ir 2022–2023 m. m. – rugsėjo 1 d.

 

8. Ugdymo proceso pabaiga: 

 

 

 

16. Mokyklos ugdymo plano projektą parengė l. e. p. direktorės 2021 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-53 sudaryta darbo grupė.

 

17. Ugdymo turinys mokykloje planuojamas vadovaujantis mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų principais, švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis ir susitarimais mokytojų metodinėje taryboje:

 

17.1. pradinio ir pagrindinio ugdymo mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai sudaromi 1-iems mokslo metams;

 

17.2. neformaliojo švietimo programos rengiamos 1-iems mokslo metams;

 

17.3. atsižvelgiant į mokinių apklausos, atliktos mokslo metų pabaigoje, rezultatus, dalykų mokytojai (lietuvių kalbos ir literatūros, rusų (gimtosios) ir užsienio kalbų, matematikos, istorijos, geografijos, chemijos, fizikos, biologijos) tenkindami mokinių ugdymosi poreikius pagal atskirą grafiką, kurį tvirtina mokyklos direktorius, organizuoja mokomųjų dalykų trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas. Konsultacijos skiriamos ir fiksuojamos e. dienyne remiantis mokyklos Konsultacinių valandų mokiniams skyrimo, organizavimo ir fiksavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-23;

 

17.4. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla vykdoma vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-67/2 ir fiksuojama e. dienyne. Mokiniai gali atlikti veiklą savarankiškai arba grupelėmis, glaudžiai bendradarbiaudami su asociacijomis, savivaldos institucijomis: Fabijoniškių seniūnija, VĮ „Išminties erdvės“ dienos centru „Ateities vaikai“, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir kt.;

 

17.5. Mokykla per mokslo metus skiria nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 ugdymo dienų) pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei (pažintinei kultūrinei veiklai), sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ar kitai pagal mokinių poreikius parinktai veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

 

Nustatomos bendros visai mokyklai 2021–2022 m. m. šių veiklų dienos:

 

Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1 d.;

Karjeros, profesinio orientavimo diena – spalio 5 d;

Verslumo diena (Kalėdinė mugė) – gruodžio 13 d.;

Kūrybiškumo dienos (Naujametiniai renginiai) – gruodžio 21 d. (1-4 kl.); gruodžio 22 d. (5-10 kl.)

Teatro diena – sausio 14 d.;

 

 

17.6. 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metais pažintinė kultūrinė veikla organizuojama pagal atskirą mokyklos metodinėje taryboje aptartą ir direktoriaus įsakymu 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-70 patvirtintą planą.

 

18. Specialiųjų poreikių mokiniams programas (trimestrais) dalykų mokytojai pritaiko atsižvelgdami į mokinio gebėjimus ir galias bei specialiojo pedagogo rekomendacijas ir suderina Vaiko gerovės komisijoje iki spalio 1 d.

 

19. Pirmų, penktų klasių ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis.

 

20. Adaptacinio laikotarpio metu 5 klasių ir naujai atvykę mokiniai pažymiais nevertinami.

21. Už mokinių, kuriems kyla mokymosi sunkumų arba pasiekimai yra aukščiausio lygmens, ugdymo organizavimą atsakingas pavaduotojas ugdymui.

 

22. Atsižvelgę į mokinių turimos patirties, motyvacijos, interesų, siekių, gebėjimų, mokymosi stilių, pasiekimų lygio skirtumus bei skirtingus mokymosi poreikius, mokyklos dalykų mokytojai diferencijuoja ugdymą, pritaikydami mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo (-si) priemones, tempą ir skiriamą laiką.

 

23. Mokykloje mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga:

 

23.1. 1–4, 5–10 klasių mokiniams, turintiems ugdymosi sunkumų, sudarytos sąlygos išlyginti mokymosi spragas per konsultacines pamokas, modulius, skirtus mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, dalyvaujant projektinėje veikloje ir neformaliojo švietimo veikloje;

 

23.2. 1–4, 5–10 klasių gabiems mokiniams sudarytos sąlygos  pagilinti dalyko žinias per konsultacines pamokas, modulius, skirtus mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, dalyvaujant projektinėje veikloje ir neformaliojo švietimo veikloje;

 

23.3. siekiant pagerinti mokinio ugdymo pažangumą,  mokiniams sudarytos sąlygos atlikti namų darbų užduotis mokykloje per konsultacines pamokas, lankant „Namų darbų klubą“, „Dienos centrą“ , „Pailgintos dienos grupę“;

 

23.4. mokiniui dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų; gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus; gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą; nepasiekusiems patenkinamo lygmens nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu, dalykų mokytojai skiria trumpalaikes konsultacijas;

 

23.5. mokiniams, jei metinis mokymosi pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ugdymo bendrosiose programose ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, dalyko mokytojas skiria papildomų užduočių ugdymo proceso pabaigoje ir numato atsiskaitymo formas ir būdus iki naujų mokslo metų ir ugdymo proceso pradžios;

 

23.6. individualus mokinio ugdymo planas sudaromas mokiniams:

 

23.6.1.  atvykusiems mokytis iš užsienio;

 

23.6.2. turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;

 

23.6.3. mokomiems namie;

 

23.6.4. jei mokymosi pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ugdymo bendrosiose programose ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;

 

24. Kartą per trimestrą pavaduotojas ugdymui organizuoja paralelinėse 1–10 klasėse dirbančių mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pasitarimą, aptaria mokinių pasiekimus.

 

25. Apie mokinių ugdymosi rezultatus, sėkmes ir nesėkmes tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami tėvų susirinkimų metu, individualia tvarka ir e. dienyno priemonėmis.

26. Siekiant optimizuoti mokinių mokymosi krūvius į ugdymo turinį:

 

26.1. informacinės technologijos  integruojamos 1-4 klasėse į visus dalykus skaitmeniniams mokinių gebėjimams ugdyti,  8-ose klasėse – į matematikos programą;

 

26.2. laisvės kovų istorija integruojama 9-ose klasėse į istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas (ne mažiau kaip 18 pamokų);

 

26.3. žmogaus sauga integruojama 1–4 klasėse į pasaulio pažinimą (10 pamokų), 2021-2022 m. m. 6-ose klasėse – į gamtą ir žmogų (18,5 pamokų) ir į geografiją (18,5 pamokų);

 

26.4. projektinė veikla „Mokiniai mokiniams“ integruojama 7–10 klasėse į  gamtos mokslus.

 

27. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa:

 

27.1. 1–4 klasėse integruojama į pasaulio pažinimą ir klasės valandėles (ne mažiau kaip 5 pamokos);

 

27.2. 5–10 klasėse integruojama į fizinį ugdymą, žmogaus saugą, technologijas ir klasės valandėles (ne mažiau kaip 2 pamokos).

 

28. Ugdymo karjerai programa integruojama į visų dalykų bendrąsias programas (ne mažiau kaip 2 valandos), neformalųjį švietimą, pažintinę kultūrinę veiklą.

 

29. Etninės kultūros ugdymo programa 1-10 klasėse integruojama į neformalųjį vaikų švietimą.

 

30. Prevencinė programa, ugdanti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, apimanti smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, įgyvendindama klasių valandėlių metu; integruojama į dalykų ugdymo turinį, neformalųjį vaikų švietimą, projektinę veiklą.

 

31. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

32. Mokykla sudaro bendradarbiavimo sutartį su VSRC, 9–10 klasių mokiniai pasirenka profesinio mokymo programos modulį: „Paviršių apdaila plytelėmis“, „Medienos apdirbimas rankiniais elektriniais, motoriniais, pneumatiniais įrankiais“. Mokinys gali nesimokyti technologijų dalyko.

33. Lietuvių kalbos ugdymas mokykloje vyksta:

 

33.1. pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos ugdymo bendrąją programą;

 

33.2. skiriant Bendrojo ugdymo planų 75, 109 punktuose nurodytas valandas.

 

34. Pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbos mokoma dvikalbio ugdymo būdu:

 

34.1. į pradinio ugdymo dalykus integruojami lietuvių kalbos mokymo fragmentai;

 

34.2. siekiant dvikalbio ugdymo nuoseklumo, Bendrųjų programų pasaulio pažinimo temos, susijusios su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, mokomos lietuvių kalba.

 

35. Pagrindinio ugdymo programoje lietuvių kalba mokoma:

 

35.1. lietuvių kalba ir literatūra pagal lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą;

 

35.2. lietuvių kalbos ir literatūros moduliai: 5-8 klasių mokiniams „Teksto suvokimas“, 9-10 klasių mokiniams „Rašto kultūra“;

 

35.3. laisvės kovų istorija 9 klasėse;

 

35.4. Lietuvos geografijos 9 klasės kursas;

 

35.5. atskiros temos iš Lietuvos istorijos, kultūros, menų, geografijos;

 

35.6. lietuvių kalbos elementai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba naudojami mokant matematikos, muzikos, dailės, technologijų, ekonomikos, biologijos, fizikos, chemijos ir fizinio ugdymo.

36. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi:

 

36.1. Bendrosiomis programomis;

 

36.2. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256;

 

36.3. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus „Ateities“ mokyklos direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-111.

 

36.4. Mokinių individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus „Ateities“ mokyklos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-41.

 

37. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvaujančių mokinių pasiekimų rezultatai naudojami ugdymo procese mokinių mokymuisi planuoti ir neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro) įvertinimą.

38. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui kartu su metodine taryba organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:

 

38.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

 

38.2. vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę:

 

38.2.1. 1 klasių mokiniams namų darbai neskiriami;

 

38.2.2. 2 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia kasdien ne daugiau kaip 0,5 val.; 3-4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos; 5-6 klasių - 1,5 valandos, 7-8 klasių - 2 valandų, 9-10 klasių - 2,5 valandų (grožinės literatūros skaitymas į šį valandų skaičių neįeina);

 

38.2.3. 5-10 klasių mokiniams dailės, muzikos, fizinio ugdymo, technologijų, informacinių technologijų mokomųjų dalykų namų darbai neskiriami, visų kitų dalykų namų darbų bendras atlikimo laikas negali viršyti 30 procentų klasėje atliktų darbų apimties;

 

38.2.4. namų darbai mokiniams neskiriami atostogoms, švenčių ir poilsio dienoms, dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

 

38.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas (apie kontrolinį darbą mokytojas mokinius informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę ir fiksuoja e. dienyne; kontroliniai darbai nerašomi po atostogų ar šventinių dienų, po ligos).

 

39. Mokinys direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalyko pamokų, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose.

 

39.1. Sprendimą dėl atleidimo nuo konkretaus dalyko pamokų priima dalyko mokytojas, įvertinęs neformaliojo vaikų švietimo programų turinį (neformaliojo vaikų švietimo programos turinys dera su Bendrųjų programų turiniu);

 

39.2. Sprendimą dėl menų ar fizinio ugdymo dalykų ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar lygį (pradiniame ugdyme) priima dalyko mokytojas;

 

39.3. Mokiniui, atleistam nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu leidžiama užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai toje pačioje patalpoje arba bibliotekos skaitykloje. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai) ir informuoja klasės vadovą.

 

40. Mokiniui, kuris atstovauja mokyklai varžybose, konkursuose, olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis, tos dienos įskaitomos į mokinio ugdymosi dienų skaičių. Mokinio tėvų prašymu poilsio dienos gali būti nukeliamos į artimiausias darbo dienas. Apie tai klasės vadovas informuoja dalykų mokytojus.

 

41. Mokiniui, kuris dalyvauja šalies ir tarptautinėse olimpiadose, varžybose, gali būti suteikiamas laikas joms pasiruošti. Šis laikas įskaitomas į ugdymosi dienų skaičių. Apie tai klasės vadovas informuoja dalykų mokytojus.

 

42. Esant poreikiui, mokymosi pagalbai skiriamos trumpalaikės ir / arba ilgalaikės konsultacijos. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Ilgalaikės konsultacijos (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, jos formą ir, vykstant konsultacijoms, apie mokinio daromą pažangą.

 

43. 1 klasės mokiniams ir 5 klasės mokiniams skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius per savaitę. Kitų klasių mokiniams bendras pamokų skaičius per savaitę gali būti ir didesnis, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 punktuose.

44. Asmuo, atsakingas už neformalųjį vaikų švietimo organizavimą mokykloje,  mokslo metų pabaigoje įvertina kitų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir sudaro neformaliojo ugdymo tvarkaraštį iki rugsėjo 15 d.

 

45. Neformaliojo švietimo užsiėmimai gali vykti (suderinus su mokyklos administracija) kitose ugdymo aplinkose: muziejuose, meno galerijose, gamtoje, lankytinose istorinėse vietose, įvairiose įstaigose ir kitose mokymuisi tinkamose erdvėse.

 

46. Neformaliojo švietimo grupės mažiausias mokinių skaičius – 10, atsižvelgus į  mokymo lėšas.

 

47. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas vykdomos esant tėvų prašymams.

48. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai žymimi Mokinių registre.

49. Už mokinių, baigusių užsienio valstybės pradinio, pagrindinio ugdymo programą ar jos dalį, ugdymo organizavimą atsakingas pavaduotojas ugdymui.

 

50. Mokinių, baigusių užsienio valstybės pradinio, pagrindinio ugdymo programą ar jos dalį ugdymas organizuojamas vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir mokyklos tvarkos aprašu „Asmenų, baigusių užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio ugdymo programą, ugdymo organizavimo“, patvirtintu Vilniaus „Ateities“ mokyklos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-28.

 

51. Tėvų (globėjų) pageidavimu priima vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka šešeri metai, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, jeigu užsienio valstybėje vaikas buvo ugdomas mokykloje pagal priešmokyklinio ugdymo ar formaliojo švietimo programas ir tėvai (globėjai) pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

 

52. Vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri metai, nesiugdžiusį Lietuvos Respublikoje pagal priešmokyklinio ugdymo programą, priima mokytis pagal pradinio ugdymo programą.

 

53. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokymosi rezultatus ir juos įskaito pagal pateiktus dokumentus.

 

54. Klasės vadovas, mokyklos vaiko gerovės komisija, pagalbos mokiniui specialistai ir dalykų mokytojai suderinę su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais) parengia individualaus mokinio ugdymo planą, skirtą sėkmingai mokinio adaptacijai mokykloje ir ugdymuisi pagal bendrąsias ugdymo programas.

 

55. Lietuvių kalbos mokytojas nustato atvykusio mokinio poreikius mokytis lietuvių kalbos ir parengia programą, skirtą mokinio turimų lietuvių kalbos pasiekimų ir numatomų pasiekimų pagal lietuvių kalbos ir literatūros dalyko bendrąją ugdymo programą skirtumams sumažinti. Mokinys kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje lanko visas lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ir papildomai mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje grupėje pagal išlyginamąją programą (1–2) metus.

 

56. Atvykusiam iš užsienio valstybės mokiniui skiriamas adaptacinis laikotarpis. Jo metu taikomas tik formuojamasis vertinimas.

 

57. Adaptacinio laikotarpio metu:

 

57.1. nerašomi  įvertinimai, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga;

 

57.2.  kartą per mėnesį aptariamas ir įvertinamas mokinio žinių, gebėjimų ir individualios pažangos stebėjimas dalyvaujant kuruojančiam vadovui, klasės vadovui, dalykų mokytojams ir mokinio tėvams.

 

57.3 įvertinimas įskaityta / neįskaityta fiksuojamas dienyne kaip metinis mokinio lietuvių kalbos pasiekimų įvertinimas. 

58. Mokinių mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), atsižvelgiant į tėvų prašymą, gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas ir neviršijant bendruose ugdymo planuose numatytų valandų skaičiaus.

 

59. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

 

60. Namie mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 11 savaitinių ugdymo valandų, 4 klasėse – 13 ugdymo valandų,  5–6 klasėse – 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse –13 savaitinių pamokų, 9–10 – 15 savaitinių pamokų. 5–10 klasės mokinio pasiekimams gerinti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokyklos nuožiūra.

 

61. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, gydytojų konsultacinei komisijai leidus, sudaroma galimybė lankyti kai kurias pamokas mokykloje, dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veikloje, klasės ir mokyklos renginiuose.

 

62. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymas namie  organizuojamas pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudarant mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

63. Mokykla atsižvelgia į mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR ŠMM 2011 metų rugsėjo 30 dienos įsakymu Nr. V-1795.

 

64. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

 

65. 1–4 ir 5–10 klasėse su specialiųjų poreikių mokiniais (besimokančiais pagal pritaikytą arba individualizuotą programą) dirba mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir mokyklos vaiko gerovės komisijos nariai pagal pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.

 

66. Kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos specialistai rengia individualų ugdymo planą, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbas ir paslaugas ugdymo procese ir kitų specialistų teikiamas pagalbas, didinančias ugdymo veiksmingumą, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.  

 

67. Specialiųjų poreikių mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pritaikant bendrąją programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-111.

 

68. Specialiųjų poreikių mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengtą individualizuotą bendrąją ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, patvirtintą mokyklos direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-111.

69. Psichologinė pagalba teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 dienos įsakymu Nr. V-1215.

 

70. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 dienos įsakymu Nr. V-1228.

 

71. Socialinė pagalba teikiama vadovaujantis Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 diena įsakymu Nr. ISAK V-950.

 

72. Specialioji pagalba mokykloje teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 dienos įsakymu Nr. V-1229.

 

73. Mokykloje pagalbą teikia: logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas.

 

74. Mokiniui, turinčiam  didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo (-si) pagalbą teikia mokytojo padėjėjas.

75.1. 2021–2022 ir 2022-2023 mokslo metais pradinio ugdymo dalykams skiriama valandų per dvejus metus (savaitę) (pamokos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.):

 

Dalykas                                                                                            Klasė	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Gimtoji kalba (rusų)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	980 (28)
Lietuvių kalba	175 (5)	140 (4)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Užsienio kalba (anglų)	0	70 (2)	70 (2)	70 (2)	210 (6)
Matematika	140 (4)	175 (5)	140 (4)	175 (5)	630 (18)
Pasaulio pažinimas	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Meninis ugdymas (dailė ir technologijos)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	35 (1)	245 (7)
Meninis ugdymas (muzika)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Meninis ugdymas (šokis)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (1)
Fizinis ugdymas	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Pamokų skaičius metams	945 (27)	1015 (29)	1015 (29)	1015 (29)	3990 (114)

 

75.2. 2021–2022 m. m. ir 2022–2023 m. m. skiriamos valandos mokinių ugdymo (-si) poreikiams tenkinti 1–4 klasėse organizuojamos individualios ilgalaikės ir trumpalaikės konsultacijos (kiekvienai klasei – 26,25 val. metams).

 

76. Dorinio ugdymo organizavimas:

 

76.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieneriems metams vieną iš dorinio ugdymo dalykų – etiką arba tikybą (prašymai pateikiami iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.);

 

76.2. jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką, klasė dalijama į grupes;

 

76.3. nesusidarius 7 mokinių grupei yra sudaroma mobilioji grupė iš kelių klasių mokinių.

 

77. Kalbinio ugdymo organizavimas:

 

77.1. lietuvių kalbai mokyti, esant klasėje ne mažiau kaip 18 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, dalijama į grupes;

 

77.2. pradinio ugdymo mokytojas nustato atvykusio mokinio užsieniečio poreikį mokytis rusų kalbos ir parengia individualų planą, skirtą mokinio turimų rusų kalbos pasiekimų ir numatomų pasiekimų pagal rusų kalbos dalyko bendrąją ugdymo programą skirtumams sumažinti, ir moko mokinį individualiai arba grupėje, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė;

 

77.3. anglų kalbos mokomasi  antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais; anglų  kalbai mokyti, esant klasėje ne mažiau kaip 20 mokinių pradinio ugdymo programoje, dalijama į grupes;

 

78. Socialinis ir gamtamokslinio ugdymo organizavimas:

 

78.1. socialiniam ir gamtamoksliniam ugdymui skiriama po pusę pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko, iš kurio ne mažiau kaip viena ketvirtoji skiriama praktinei patyriminei veiklai;

 

78.2. socialiniams gebėjimams ugdyti dalis (ne mažiau kaip viena ketvirtoji) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje, lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.;

 

79. Fizinio ugdymo organizavimas:

 

79.1. tėvai (globėjai) privalo gydymo įstaigoje patikrinti vaikų sveikatą ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. ;

 

79.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas,  tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

 

79.3. organizuojama 20 min. aktyvioms veikloms skirta pertrauka 1–4 klasių mokiniams po 3-ios pamokos.

 

80. Meninio ugdymo (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras) organizavimas:

 

80.1. skatinama kryptinga meninio neformaliojo ugdymo (dailė, muzika, teatras, šokis) veikla.

 

81.  Informacinių  technologijų ugdymo organizavimas:

 

81.1. informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos integruotai kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų, saugaus ir atsakingo elgesio skaitmeninėje aplinkoje.

 

82. Pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimas:

 

82.1. mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK – 256 ir mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2017-11-22 direktoriaus įsakymu Nr. V-111, Mokinių individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus „Ateities“ mokyklos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-41.

 

82.2. pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami (naudojami formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimo būdai);

 

82.3. trimestrų ir mokslo metų mokinių pasiekimai fiksuojami e. dienyne;

 

82.4. mokinių mokymosi suvestinėse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinių pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis); nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

 

82.5. per mokslo metus mokiniai kaupia asmeninės pažangos aplankus, asmeninė pažanga aptariama su mokiniu kartą per mėnesį, kartą per metus vyksta viešas asmeninės pažangos pristatymas;

 

83. Neformaliajam mokinių ugdymui pradinėse klasėse skiriama 24 val. per savaitę (neformaliojo ugdymo grupėje turi būti ne mažiau kaip 10 mokinių).      

84. Pagrindinio ugdymo dalykams ir neformaliojo švietimo programoms skiriamos valandos:

 

84.1. 2021–2022 m. m. pagrindinio ugdymo dalykams skiriama valandų per metus (savaitę)  (pamokos trukmė 5–10 klasėje – 45 min.):

 

Dalykai	Dalyko  pamokų skaičius per metus (savaitę)						Dalykų moduliai, pasirenkamieji dalykai per savaitę
	5 klasė	6 klasė	7 klasė	8 klasė	9 klasė	10 klasė
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	37 (1)	37 (1)	37 (1)	37 (1)	37 (1)	37 (1)
Kalbos:
Gimtoji kalba (rusų)	185 (5)	185 (5)	185 (5)	185 (5)	148 (4)	148 (4)
Lietuvių kalba ir literatūra	185 (5)	185 (5)	185 (5)	185 (5)	148 (4)	185 (5)	1. Teksto suvokimas 5-8 kl. (4 val.) 2. Rašto kultūra 9-10 kl. (2 val.)
Anglų kalba	111 (3)	111 (3)	111 (3)	111 (3)	111 (3)	111 (3)
Matematika	148 (4)	148 (4)	148 (4)	148 (3 +1 int. į mat)	148 (4)	148 (4)	Neįmanomi uždaviniai 5–10 kl. (6 val.)
Informacinės technologijos	37 (1)	37 (1)	37 (1)		37 (1)	37 (1)
Gamtamokslinis ugdymas:
Gamta ir žmogus	74 (2)	74 (2)					Gamtos mokslų integruota projektinė veikla 7–10 kl.
Biologija			74 (2)	137 (1)	74 (2)	37 (1)
Fizika			37 (1)	74 (2)	74 (2)	74 (2)
Chemija				74 (2)	74 (2)	74 (2)
Socialinis ugdymas:
Istorija	74 (2)	74 (2)	74 (2)	74 (2)	74 (2)	74 (2)
Piliet. pagrindai					37 (1)	74 (2)
Geografija		74 (2)	74 (2)	74 (2)	74 (2)	37 (1)
Ekonomika					37 (1)
Meninis ugdymas, technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga:
Dailė	37 (1)	37 (1)	37 (1)	37 (1)	37 (1)	37 (1)
Muzika	37 (1)	37 (1)	37 (1)	37 (1)	37 (1)	37 (1)
Technologijos	74 (2)	74 (2)	74 (2)	37 (1)	37 (1)	37 (1)
Fizinis ugdymas	111 (3)	111 (3)	111 (3)	111 (3)	74 (2)	74 (2)
Žmogaus sauga	37 (1)			37 (1)
Pamokų skaičius metams	1147 (31)	1184 (32)	1221 (33)	1258 (34)	1258 (34)	1221 (33)

 

Pastabos:

 

1) 5–8 klasėse po 3 val. kiekvienai klasei, 9–10 klasėse po 5 val. kiekvienai klasei skiriamos mokinių ugdymo (-si) poreikiams tenkinti, organizuojant trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis.

93. Mokymosi aplinka yra mokyklos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nustatymą, įsivertinimą, refleksiją.

 

94. Siekiant aktyvinti ir skatinti mokinių ugdymąsi, jų praktinę ir teorinę veiklą, sparčiai tobulinama fizinė mokymosi aplinka:

 

94.1. mokiniams ir mokytojams sudaromos sąlygos naudotis šiuolaikinėmis mokymo technologijomis – spartesniu internetu, interaktyviosiomis lentomis, kompiuteriais, techninių priemonių kabinetais, technologijų kabinetu ir sporto baze;

 

94.2. mokykloje vykdomas projektas „Kokybės krepšelis“ NR. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001 finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, skirtas ugdymo kokybei gerinti, kurti dinamišką, atvirą ir funkcionalią mokinių mokymosi aplinką: įrengiama ,,Kalbų laboratorija“ esamoje bibliotekoje, prezentacijos ir  poilsio erdvės bibliotekoje ir hole-koridoriuje pirmame mokyklos aukšte;

 

94.3. 2021-2023 metais numatoma tęsti mokyklos renovacijos darbus. 

 

95. Mokyklos psichologinę ir socialinę aplinką lemia mokyklos bendruomenės nuostatos mokytis ir bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai, mokyklos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bendravimas. Tam talkina aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais mokyklos bendruomenės veiklos klausimais, atviri mokyklos ryšiai su vietos bendruomene, mokyklos renginiai, skirti miesto ir Fabijoniškių mikrorajono gyventojams, tėvų pritraukimas sprendžiant mokyklos problemas, aptariant mokyklos ateities planus, kaupiant ir naudojant 1,2 proc. paramos lėšas mokyklos aplinkos modernizavimui.