Ugdymo planas

1. Vilniaus „Ateities“ mokyklos (toliau – Mokykla) pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metams (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų (I dalies ir II dalies) bei jų pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir su jomis susijusių neformaliojo (vaikų) švietimo programų įgyvendinimą rusų mokomąja kalba.

2. Ugdymo plano tikslas – apibrėžti pradinio ir pagrindinio ugdymo programų (I dalies ir II dalies) įgyvendinimo reikalavimus ugdymo procesui organizuoti, sudarant galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.

3. Ugdymo planu siekiama:

3.1. sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiam pagal savo gebėjimus pasiekti kuo aukštesnių ugdymo(si) rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų;

3.2. nurodyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti;

3.3. pagal mokinių mokymosi poreikius individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį;

3.4. tikslingai ir veiksmingai planuoti, organizuoti ir įgyvendinti ugdymo programas optimizuojant mokymosi krūvį.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis;

4.2. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;

4.3. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais;

4.4. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;

4.5. kitos Ugdymo plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ IR STRUKTŪRA

5. Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokinių mokymuisi, ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.

6. Mokslo metų ugdymo proceso trukmė apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi.

7. Ugdymo proceso trukmė, priklausomai nuo mokinių amžiaus, pagal ugdymo programą nustatoma skirtinga.

8. 2025–2026 mokslo metų pradžia – 2025 m. rugsėjo 1 d., mokslo metų pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 31 d.:

8.1. ugdymo proceso trukmė:

Klasės	Ugdymo proceso trukmė dienomis	Ugdymo proceso pradžia	Ugdymo proceso pabaiga
1–4	175 d.	2025-09-01	2026-06-05
5–10	180 d.	2025-09-01	2026-06-12

8.2. аtostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos	2025 m. lapkričio 3 d. – 2025 m. lapkričio 9 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2025 m. gruodžio 24 d. – 2026 m. sausio 4 d.
Žiemos atostogos	2026 m. vasario 16 d. – 2026 m. vasario 22 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2026 m. kovo 30 d. – 2026 m. balandžio 5 d.
Vasaros atostogos	(1-4 klasės) 2026 m. birželio 6 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d. (5-10 klasės) 2026 m. birželio 13 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d.

9. 2026–2027 mokslo metų pradžia 2026 m. rugsėjo 1 d., mokslo metų pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 31 d.:

9.1. ugdymo proceso trukmė:

Klasės	Ugdymo proceso trukmė dienomis	Ugdymo proceso pradžia	Ugdymo proceso pabaiga
1–4	175 d.	2026-09-01	2027-06-04
5–10	180 d.	2026-09-01	2027-06-11

9.2. аtostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos	2026 m. lapkričio 2 d. – 2026 m. lapkričio 8 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2026 m. gruodžio 23 d. – 2027 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos	2027 m. vasario 15 d. – 2027 m. vasario 21 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2027 m. kovo 22 d. – 2027 m. kovo 28 d.
Vasaros atostogos	(1-4 klasės) 2027 m. birželio 5 d. – 2027 m. rugpjūčio 31 d. (5-10 klasės) 2027 m. birželio 12 d. – 2027 m. rugpjūčio 31 d.

10. Ugdymo procesas pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vyksta trimestrais:

10.1. 2025-2026 m. m.:

Klasės	I trimestras	II trimestras	III trimestras
1-4	2025 m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 28 d.	2025 m. gruodžio 1 d. – 2026 m. kovo 13 d.	2026 m. kovo 16 d. – birželio 5 d.
5-10	2025 m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 28 d.	2025 m. gruodžio 1 d. – 2026 m. kovo 13 d.	2026 m. kovo 16 d. – birželio 12 d.

10.2. 2026–2027 m. m.:

Klasės	I trimestras	II trimestras	III trimestras
1-4	2026 m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.	2026 m. gruodžio 1 d. – 2027 m. kovo 12 d.	2027 m. kovo 15 d. – birželio 4 d.
5-10	2026 m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.	2026 m. gruodžio 1 d. – 2027 m. kovo 12 d.	2027 m. kovo 15 d. – birželio 11 d.

11. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę. Pamokos 2–10-ose klasėse vyksta 45 min., pradedamos 8.50 val. ir vyksta pagal tokį tvarkaraštį:

Pamoka	Pamokų laikas	Pertraukų laikas
Konsultacinė pamoka*	8:00–8:45
1 pamoka	8:50–9:35	9:35–9:45
2 pamoka	9:45–10:30	10:30–10:40
3 pamoka	10:40–11:25	11:25–11:45
4 pamoka	11:45–12:30	12:30–12:50
5 pamoka	12:50–13:35	13:35–13:45
6 pamoka	13:45–14:30	14:30–14:40
7 pamoka	14:40–15:25
Konsultacinė pamoka**	15:30–16:15

Pastabos:

* 1–10 klasių mokinių konsultavimui, moduliams

**5–10 klasių mokinių konsultavimui, moduliams

12. Pamokos 1-ose klasėse vyksta 35 min., pradedamos 8.50 val. ir vyksta pagal tokį tvarkaraštį:

Pamoka*	Pamokų laikas	Pertraukų laikas
1 pamoka	8:50–9:25	9:25–9:45
2 pamoka	9:45–10:20	10:20–10:40
3 pamoka	10:40–11:15	11:15–11:45
4 pamoka	11:45–12:20	12:20–12:50
5 pamoka	12:50–13:25	13:25–13:45
6 pamoka	13:45–14:20	14:20–14:40

Pastaba:

* 1 klasių mokytojai, dalykų mokytojai, dirbantys 1 klasėse, baigia ugdomąją veiklą anksčiau, tačiau pasilieka klasėje su mokiniais iki skambučio.

13. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra: minus 20 °C ar žemesnė – 1–4 ir 5 klasių mokiniams, minus 25 °C ar žemesnė – 6–10 klasių mokiniams, 30 °C ar aukštesnė – 1–10 klasių mokiniams, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms Mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas), vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu tvarkos aprašu, patvirtintu l. e. p. direktorės 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-112. Ugdymo organizavimo tvarka, esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma Bendrųjų ugdymo planų 7 priede.

14. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas gali būti vykdomos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

15. Mokyklos ugdymo planą dvejiems mokslo metams parengė Mokyklos metodinė taryba.

16. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), Bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais bei Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-4 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo, ir Vilniaus ,,Ateities“ mokyklos pakartotinio rizikos išorinio vertinimo ataskaita, patvirtinta 2022 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A-102, Vilniaus „Ateities“ mokyklos įsivertinimo apklausos rezultatais, patvirtintais 2025 m. vasario 18 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolu Nr. 2-2, Vilniaus „Ateities“ mokyklos NMPP rezultatų analize, Vilniaus „Ateities“ mokyklos PUPP ir mokslo metų pažangumo ir kokybės rezultatų analize, patvirtinta 2025 m. birželio 26 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolu Nr. 5.

17. Mokyklos ugdymo plane numatomas ugdymo proceso organizavimas 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metais pagal Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Bendrosios programos).

18. Ugdymo turinys Mokykloje planuojamas vadovaujantis mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų principais, švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, Mokyklos veiklos įsivertinimo ir pakartotinio rizikos išorinio vertinimo duomenimis ir susitarimais mokytojų metodinėje taryboje:

18.1. pradinio ir pagrindinio ugdymo mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai sudaromi 1-iems mokslo metams;

18.2. neformaliojo švietimo programos rengiamos 1-iems mokslo metams, jose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

19. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių mokymosi poreikius, 10 ugdymo dienų skiria pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei (pažintinei kultūrinei veiklai), sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ar kitai veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių:

19.1. nustatomos bendros visai Mokyklai 2025-2026 m. m. šių veiklų dienos:

Eil. Nr.	Veikla	Laikas**
	Mokslo ir žinių diena	2025 m. rugsėjo 1 d.
	Informacinė diena	2025 m. rugsėjo 2 d.
	Karjeros ugdymo diena	2025 m. spalio 15 d.
	Kultūros paso renginiai	2025 m. lapkričio 20 d.
	Kūrybiškumo dienos	2025 m. gruodžio 22 d. (1-4 kl.); 2025 m. gruodžio 23 d. (5-10 kl.)
	Kultūros renginių ir muziejų diena	2026 m. kovo 17 d.
	Žemės diena	2026 m. balandžio 22 d.
	Diena mieste („Vilnius yra mokykla“ veiklos)	2026 m. gegužės 7 d.
	Integruotos veiklos ne mokyklos aplinkoje „Pažink Lietuvą“	2026 m. gegužės 29 d.
	Meninės dienos (paskutinio skambučio šventės)	2026 m. birželio 5 d. (1-4 kl.), 2026 m. birželio 12 d. (5-10 kl.)

Pastabа:

* dėl nenumatytų aplinkybių veiklų laikas gali keistis. Šiomis dienomis ugdymo pradžia ir pabaiga nesutampa su pamokų tvarkaraščiu, vyksta pagal tos dienos programą ar planą.

19.2. nustatomos bendros visai Mokyklai 2026–2027 m. m. šių veiklų dienos:

Eil. Nr.	Veikla	Laikas**
	Mokslo ir žinių diena	2026 m. rugsėjo 1 d.
	Informacinė diena	2026 m. rugsėjo 2 d.
	Karjeros ugdymo diena	2026 m. spalio 14 d.
	Kultūros paso renginiai	2026 m. lapkričio 19 d.
	Kūrybiškumo dienos	2026 m. gruodžio 21 d. (1-4 kl.); 2026 m. gruodžio 22 d. (5-10 kl.)
	Kultūros renginių ir muziejų diena	2027 m. kovo 16 d.
	Žemės diena	2027 m. balandžio 22 d.
	Diena mieste („Vilnius yra mokykla“ veiklos)	2027 m. gegužės 6 d.
	Integruotos veiklos ne mokyklos aplinkoje „Pažink Lietuvą“	2027 m. gegužės 28 d.
	Meninės dienos (paskutinio skambučio šventės)	2027 m. birželio 4 d. (1-4 kl.), 2027 m. birželio 11 d. (5-10 kl.)

Pastaba:

* dėl nenumatytų aplinkybių veiklų laikas gali keistis. Šiomis dienomis ugdymo pradžia ir pabaiga nesutampa su pamokų tvarkaraščiu, vyksta pagal tos dienos programą ar planą.

19.3. 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metais pažintinė kultūrinė veikla organizuojama pagal atskirą Mokyklos metodinėje taryboje aptartą ir Mokyklos vadovo patvirtintą planą.

20. Mokyklos ugdymo planą tvirtina Mokyklos vadovas, projektą suderinęs su Mokyklos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS

21. Ugdymo plane nustatytas ugdymo procesui skirtas laikas per mokslo metus proporcingai suskirstytas į trimestrus.

22. Mokymosi trukmė apibrėžta pamokų skaičiumi per dieną ir nepertraukiamo mokymosi laiku, kurį reglamentuoja Higienos norma.

23. Ugdymo savaitė yra 5 darbo dienų mokymosi periodas, cikliškai besikartojantis ugdymo procese. Klasės dalykų turiniui įgyvendinti per skirtą ugdymo laiką ir pamokų skaičių rengiamas pamokų tvarkaraštis. Jame numatoma klasei skirtų pamokų organizavimo seka per dieną, savaitę. Mokyklos pamokų tvarkaraštis per mokslo metus gali būti pertvarkomas, atsižvelgiant į ugdymo procesui keliamus uždavinius.

24. Mokymosi veiksmingumui didinti, pamokų tvarkaraštyje numatomos ne tik pavienės, bet dvi iš eilės to paties dalyko organizuojamos pamokos. Nepertraukiamo mokymosi laikas nustatomas vadovaujantis Higienos norma.

25. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, tvarkaraštyje nepaliekama pamokos laiko tarpų tarp pamokų.

26. Mokiniams organizuojamos 20 min. aktyvioms veikloms skirtos pertraukos: 5-10 klasių mokiniams – po 3-ios pamokos; 1-4 klasių mokiniams – po 4-os pamokos.

27. Mokykla užtikrina, kad per mokslo metus ugdymo procese būtų organizuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas pamokų skaičius. Pamokų, organizuojamų per savaitę, skaičius gali būti mažesnis ir (ar) didesnis, nei numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose, tačiau metinių pamokų skaičius negali būti mažesnis.

28. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui kartu su Mokyklos metodine taryba organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:

28.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokymosi krūvio optimizavimo klausimus ir reguliariai teikiamą grįžtamąjį ryšį mokiniams;

28.2. vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę (atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius namų darbams skirtas laikas gali didėti, bet ne daugiau nei 20 procentų nurodyto laiko):

28.2.1. 1-ų klasių mokiniams namų darbai neskiriami (susitarus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) gali būti skiriamas minimalus namų darbas);

28.2.2. 2-4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia kasdien ne daugiau kaip 40 min. per dieną, įskaitant skaitymo įgūdžių ugdymą;

28.2.3. 5-8 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia kasdien ne daugiau kaip 60 min. per dieną;

28.2.4. 9-10 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia kasdien ne daugiau kaip 120 min. per dieną;

28.2.5. 5-10 klasių mokiniams dailės, muzikos, fizinio ugdymo, technologijų, informatikos mokomųjų dalykų namų darbai neskiriami;

28.2.6. namų darbai mokiniams neskiriami atostogoms, švenčių ir poilsio dienoms, dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti;

28.2.7 mokiniams, kurie negali tinkamai įvykdyti užduočių, skirtų atlikti namuose (jeigu jos skiriamos), dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, sudaromos sąlygos jas atlikti mokyklos VDM grupėje arba mokiniai nukreipiami į Dienos centrą;

28.2.8. mokytojai pagal galimybes diferencijuoja namų darbų užduotis e. dienyne sutartiniu ženklu žymėdami įvairaus sunkumo užduotis (Mokyklos pedagogų posėdžio 2023 m. vasario 15 d. nutarimas protokolo Nr. 4);

28.2.9. mokytojai po atsiskaitomųjų darbų teikia veiksmingą grįžtamąjį ryšį mokiniams ir sudaro sąlygas mokiniams ir tėvams (globėjams, rūpintojams), jeigu jie to pageidauja, susipažinti su mokinių atliktų darbų trūkumais ir stiprybėmis;

28.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas (apie kontrolinį darbą mokytojas mokinius informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę ir fiksuoja e. dienyne; kontroliniai darbai nerašomi po atostogų ar šventinių dienų, po ligos), vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Mokyklos vadovo 2024 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-87.

29. Mokinys vadovo įsakymu atleidžiamas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalyko dalies pamokų, jei jis mokosi arba yra baigęs formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programą (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitas), kurios turinys yra artimas ar tapatus dalyko, kurio mokosi, bendrajai programai; lanko aukšto sportinio meistriškumo pratybas ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę ir yra sporto šakos rinktinės nariai ar Lietuvos, Europos, pasaulio čempionatų, olimpinių, paralimpinių žaidynių ar kitų aukšto sportinio meistriškumo sporto varžybų dalyviai; yra nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinių vietų laimėtojas.

30. Mokinio iki 14 metų tėvai (globėjai), mokinys, nuo 14 iki 18 metų turėdamas tėvų (globėjų, rūpintojų) rašytinį sutikimą, mokyklos vadovui pateikia prašymą atleisti nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų; neformaliojo vaikų švietimo programą ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą arba nuorodą į jas, kai mokinys mokosi arba yra baigęs neformaliojo vaikų švietimo programą ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą; sporto pratybų organizatoriaus išduotą pažymą, kurioje nurodomas mokinio sporto pratybų dažnumas per savaitę, informacija apie Bendrųjų ugdymo planų 29 punkte nurodytą mokinio sportinio meistriškumo lygį ir dalyvavimą varžybose, kai mokinys lanko aukšto sportinio meistriškumo pratybas; įrodymą, kad mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinių vietų laimėtojas, kai atleidimą nuo dalyko (dalykų) dalies pamokų grindžia šia aplinkybe.

31. Sprendimą dėl menų, fizinio ugdymo ar kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar lygį (pradiniame ugdyme) priima dalyko mokytojas.

32. Mokiniui, atleistam nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu leidžiama užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai toje pačioje patalpoje arba bibliotekos skaitykloje. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai į Mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai) ir informuoja klasės vadovą.

33. Mokiniui, kuris atstovauja Mokyklai varžybose, konkursuose, olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis, tos dienos įskaitomos į mokinio ugdymosi dienų skaičių. Mokinio tėvų prašymu poilsio dienos gali būti nukeliamos į artimiausias darbo dienas. Apie tai klasės vadovas informuoja dalykų mokytojus.

34. Mokiniui, kuris dalyvauja šalies ir tarptautinėse olimpiadose, varžybose, gali būti suteikiamas laikas joms pasiruošti. Šis laikas įskaitomas į ugdymosi dienų skaičių. Apie tai klasės vadovas informuoja dalykų mokytojus.

35. Mokymosi pagalba mokiniui teikiama:

35.1. diagnozavus mokymosi spragas, praleidus pamokas dėl įvairių aplinkybių, nustačius išskirtinius mokinio gebėjimus ar mokiniui pageidaujant pagerinti savo mokymosi pasiekimus. Ugdymo procese nuolat stebima, fiksuojama mokinio daroma individuali pažanga ir pasiekimai, vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos Mokinių individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Mokyklos vadovo 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-41;

35.2. skiriant trumpalaikes ir / arba ilgalaikes konsultacijas pagal poreikį. Konsultacijos skiriamos ir fiksuojamos e. dienyne, remiantis mokyklos Konsultacinių valandų mokiniams skyrimo, organizavimo ir fiksavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Mokyklos vadovo 2023 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-51:

35.2.1. dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų; gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus; gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą; nepasiekusiems patenkinamo lygmens nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu, dalykų mokytojai skiria trumpalaikes konsultacijas. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį;

35.2.2. atsižvelgiant į Mokyklos finansines galimybes yra skiriamos valandos trumpalaikėms ar ilgalaikėms dalykų konsultacijoms: lietuvių kalbos ir literatūros, rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų), matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos. Ilgalaikės konsultacijos (trukmė lygi pamokos trukmei) neįskaitomos į mokymosi krūvį;

35.2.3. mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) e. dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, jos formą ir, vykstant konsultacijoms, apie mokinio daromą pažangą;

35.2.4. mokiniams, kurių trimestro mokymosi pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta pradinio ugdymo bendrosiose programose ar pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, dalyko mokytojas rengia pagalbos mokiniui teikimo planą, pasirašytinai informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus);

35.2.5. mokiniams, kurių metinis mokymosi pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta pradinio ugdymo bendrosiose programose ar pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, dalyko mokytojas rengia pagalbos mokiniui teikimo planą ir skiria papildomų užduočių ugdymo proceso pabaigoje, pasirašytinai informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) ir numato atsiskaitymo formas ir būdus iki naujų mokslo metų ugdymo proceso pradžios.

36. Individualus mokinio ugdymo planas sudaromas mokiniams:

36.1. atvykusiems arba grįžusiems mokytis iš užsienio;

36.2. turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;

36.3. mokomiems namie pagal gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas;

36.4. ypatingų gabumų mokiniui, siekiančiam aukštų mokymosi pasiekimų.

37. Kartą per trimestrą pavaduotojas ugdymui organizuoja paralelinėse 1–10 klasėse dirbančių mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pasitarimą, aptaria mokinių pasiekimus.

38. Apie mokinių ugdymosi rezultatus, sėkmes ir nesėkmes tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami tėvų susirinkimų metu, individualiai ir per e. dienyną.

39. Atsižvelgę į mokinių turimos patirties, motyvacijos, interesų, siekių, gebėjimų, mokymosi stilių, pasiekimų lygio skirtumus bei skirtingus mokymosi poreikius, Mokyklos dalykų mokytojai diferencijuoja ugdymą, pritaikydami mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką.

40. Laikinosios grupės sudaromos:

40.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

40.2. informatikai mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos normos;

40.3. užsienio kalboms mokyti, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 21 mokinys – pagal pagrindinio ugdymo programą;

40.4. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokykloje, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba, klasėje esant ne mažiau kaip 18 mokinių – pagal pradinio ugdymo programą, klasėje esant ne mažiau kaip 21 mokiniui – pagal pagrindinio ugdymo programą.

41. Į Mokyklos ugdymo turinį integruojama:

41.1. informatika integruojama 1-4 klasėse į visus dalykus skaitmeniniams mokinių gebėjimams ugdyti;

41.2. etninės kultūros bendroji programa integruojama 1-4 klasėse į dailę, technologijas, muziką, gamtos mokslus; 5-10 klasėse – į istoriją, geografiją, muziką, dailę;

41.3 gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruojama 1-4 klasėse į dorinį, visuomeninį, fizinį ugdymą;

41.4. projektinė veikla „Mokiniai mokiniams“ integruojama 7–10 klasėse į gamtamokslinį ugdymą;

41.5. sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa:

41.5.1. 1–4 klasėse integruojama į gamtos mokslus, visuomeninį ugdymą ir klasės valandėles (ne mažiau kaip 5 pamokos);

41.5.2. 5–10 klasėse integruojama į fizinį ugdymą, technologijas ir klasės valandėles (ne mažiau kaip 2 pamokos);

41.6. ugdymo karjerai programa integruojama į visų dalykų bendrąsias programas (ne mažiau kaip 2 valandos), neformalųjį švietimą, pažintinę kultūrinę veiklą, klasių valandėles;

41.7. prevencinė programa, ugdanti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, apimanti smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, įgyvendindama klasių valandėlių metu; integruojama į dalykų ugdymo turinį, neformalųjį vaikų švietimą, projektinę veiklą;

41.8. siekiant užkirsti kelią įvairių priklausomybių, patyčių, smurto, (auto)destruktyvaus elgesio atsiradimui bei gerinti bendrą emocinę vaiko savijautą, tarptautinė emocinių ir elgesio problemų prevencijos programa „Zipio draugai“ (1 klasėse), „Obuolio draugai“ (2 klasėse), „Įveikime kartu“ (3-4 klasėse) įgyvendinama klasės valandėlių metu.

42. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia Mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-818 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos funkcijų, sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

43. Mokykla sudaro bendradarbiavimo sutartį su VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centru (VSRC). 9–10 klasių mokiniai pasirenka profesinio mokymo programos modulį: „Paviršių apdaila plytelėmis“ (207320011), „Medienos apdirbimas rankiniais-elektriniais, motoriniais, pneumatiniais įrankiais“ (207320023), „Sodo įveisimas ir priežiūra“(208110003), „Statinių paviršių paruošimas dažymo darbams“ (207320005).

44. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma atlikti socialinę-pilietinę veiklą, kurios trukmė ne mažiau kaip 20 pamokų (valandų). Socialinė-pilietinė veikla vykdoma vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Mokyklos vadovo 2023 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-49 ir fiksuojama e. dienyne. Mokiniai gali atlikti veiklą savarankiškai arba grupelėmis, glaudžiai bendradarbiaudami su asociacijomis, savivaldos institucijomis: Fabijoniškių seniūnija, VĮ „Išminties erdvės“ dienos centru „Ateities vaikai“, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir kt. (9 priedas).

45. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik Mokykloje, bet ir kitose aplinkose (11 priedas), sudarant sąlygas mokiniams giliau suprasti supantį pasaulį, autentiškomis sąlygomis išbandyti realius sprendimus:

45.1. tiesiogiai siejant dalyko mokymosi turinį, ugdomas kompetencijas su ne Mokyklos mokymosi aplinka. Planuojant mokymąsi kitose aplinkose, numatomas mokymosi periodiškumas, ne mažiau kaip 2 kartus per trimestrą, fiksuojant e. dienyne;

45.2. mokinio mokymosi laikas ne Mokykloje organizuojamoje ugdomojoje veikloje, trunkantis ilgiau nei pamoką, įskaičiuojamas į konkretaus dalyko (konkrečių dalykų) mokymosi laiką;

45.3. praktinėms integruoto turinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo veikloms vykdyti organizuojamas 3 ugdymo dienų (21 valanda) per mokslo metus pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas (toliau – PGĮK), kurį vykdo Lietuvos šaulių sąjunga 9 klasėse:

45.3.1. mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami su PGĮK tikslais, veiklomis, organizavimo ypatumais mokslo metų pradžioje;

45.3.2. mokinys gali būti atleidžiamas Mokyklos vadovo sprendimu nuo dalyvavimo PGĮK, jeigu yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymas dėl atleidimo dėl objektyvių priežasčių (liga, trauma, nelaimė ir kt.) arba yra gauta asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacija atleisti nuo PGĮK. Atleistam mokiniui sudaroma galimybė dalyvauti PGĮK kitais mokslo metais;

45.3.3. PGĮK dalyvaujančių mokinių grupei Mokyklos vadovas skiria lydintį asmenį.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI NEPASIEKUS PATENKINAMO PASIEKIMŲ LYGMENS PATIKRINIMUOSE

46. Asmeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens dalyvaujant nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (toliau šiame skirsnyje – Pasiekimų patikrinimas) ir nepasiekusiam vertinto dalyko patenkinamo pasiekimų lygio, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba. Mokymosi pagalba mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio Pasiekimų patikrinimuose, teikiama Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

47. Jei mokinys Pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kelių vertintų dalykų patenkinamo pasiekimų lygmens, reikalinga mokymosi pagalba skiriama kiekvienam dalykui atskirai.

48. Prieš pradėdamas teikti konsultacijas, mokytojas turi susipažinti su mokinių Pasiekimų patikrinimų rezultatais (ataskaita) ir, aptaręs mokymosi spragas su kiekvienu mokiniu, parengti kiekvieno mokinio individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planą, kuriame numatytų bendrą konsultacijų skaičių, konsultacijų temas ir trukmę, įvardytų mokiniui būtinas atlikti užduotis, jų vertinimą. Konsultacijos organizuojamos ne pamokų metu pagal iš anksto mokiniams žinomą tvarkaraštį.

49. Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė gauti ne mažiau kaip 20 konsultacijų ne didesnėse kaip 5 mokinių grupėse. Jei mokinys nedalyvauja paskirtose konsultacijose, apie tai mokykla informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus). Mokinio praleistos konsultacijos nėra kompensuojamos.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMUOSE ORGANIZAVIMAS

50. Mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

51. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal dalykų bendrąsias programas arba jas integruojant į kitų dalykų turinį.

52. Mokiniui, kuris mokosi namuose:

52.1. pagal pradinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, leidus gydytojui, pavienio ar grupinio mokymosi forma:

52.1.1. 1–3 klasėse skiriama 385 pamokų per mokslo metus (11 pamokos per savaitę);

52.1.2. 4 klasėje – 455 pamokos per mokslo metus (13 pamokų per savaitę);

52.2. pagal pagrindinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:

52.2.1. 5–6 klasėse skiriamos 432 pamokos per mokslo metus (12 pamokų per savaitę);

52.2.2. 7–8 klasėse – 468 pamoka per mokslo metus (13 pamokų per savaitę);

52.2.3. 9–10 klasėse – 540 pamokos per mokslo metus (15 pamokų per savaitę).

53. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokymosi pasiekimams gerinti.

54. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) Mokyklos vadovo įsakymu, mokinys, kuris mokosi namie pagal pradinio ugdymo programą, gali nesimokyti meninio ugdymo dalykų ir fizinio ugdymo, pagal pagrindinio ugdymo programą (I dalies ir II dalies) – dailės, muzikos, technologijų, fizinio ugdymo, gyvenimo įgūdžių, laisvai pasirenkamų dalykų ir modulių, neatlikti socialinės-pilietinės veiklos bei nedalyvauti PGĮK. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Pamokos, gydytojo leidimu lankomos mokykloje, įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

55. Sudarant mokinio individualų ugdymo planą jis derinamas su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais). Pamokos, skirtos mokymui namuose, paskirstomos dalykams, kuriuos mokinys mokysis, atsižvelgiant į jo sveikatą ir išlaikant savaitei skirtų pamokų skaičių. Savaitės pamokų skaičius neturi būti keičiamas, bet dalykams skiriamų pamokų skaičius gali kisti, jeigu pamokų tvarkaraštis sudaromas ne vienai savaitei, o mėnesiui, bet išlaikant dalykui numatytų skirti pamokų savaitinį vidurkį.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE RUSŲ TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA

56. Ugdymo procesas Mokykloje organizuojamas vadovaujantis Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, Bendraisiais ugdymo planais, ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

57. Mokykloje ugdymo procesas vykdomas gimtąja (rusų) kalba. Lietuvių kalba yra mokoma lietuvių kalbos ir literatūros, kai mokomasi temų apie Lietuvą, jos istoriją, geografiją, kultūrą. Lietuvių kalbos elementai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba naudojami mokant matematikos, muzikos, dailės, technologijų, ekonomikos, biologijos, fizikos, chemijos.

58. Stiprinant mokinių lietuvių kalbos įgūdžius ir gerinant pasiekimų rezultatus:

58.1. Mokykloje vykdomas „Lietuvių kalbos stiprinimo (skaitymo ir komunikavimo kompetencijų ugdymo) projektas“, patvirtintas Mokyklos vadovo 2024 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-61;

58.2. Mokyklos tarybos 2025 m. birželio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 3 sprendimu ir 1-4-tų klasių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu lietuvių kalbos ir literatūros ugdymui pradinėse klasėse skirta 6 savaitinės pamokos: 1 valanda pridedama prie lietuvių kalbos ir literatūros dalyko 2-ose ir 4-ose klasėse iš maksimalaus leistino pamokų skaičiaus; 1 valanda pridedama prie lietuvių kalbos ir literatūros dalyko 2-ose klasėse iš pamokų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; 1 valanda pridedama prie lietuvių kalbos ir literatūros dalyko 1-ose ir 3-iose klasėse iš valandų, skiriamų neformaliajam vaikų švietimui.

59. Atvykę / grįžę iš užsienio mokiniai mokosi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, jiems teikiama reikiama švietimo ir mokymosi pagalba, organizuojamas papildomas lietuvių kalbos ir literatūros mokymasis 2 kartus per savaitę sudarant individualų mokymosi planą.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAMOKŲ SKAIČIUS PRADINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMUI

60. Pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Klasė / dalykai	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Kalbinis ugdymas
Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra	245 (7)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	980 (28)
Lietuvių kalba ir literatūra (žr. pastabas)	175 (5) +1**	175 (5) +1**	175 (5) +1**	210 (5) +1**	735 (21)
Užsienio kalba (pirmoji, anglų )	–	70 (2)	70 (2)	70 (2)	210 (6)
Visuomeninis ugdymas
Visuomeninis ugdymas	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Gamtos mokslai	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Matematika	140 (4)	175 (5)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Technologijos	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Meninis ugdymas
Dailė	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Muzika	70 (2)	70 (2)	70 (2)	35(2)	280 (8)
Šokis	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas	105 (3)	105 (3)	105 (3)	105 (3)	420 (12)
Gyvenimo įgūdžiai*	*	*	*	*	*
Informatika*	*	*	*	*	*
Etninė kultūra*	*	*	*	*	*
Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus	945 (27)	1 050 (30)	1 050 (30)	1 050 (30)**	4 095 (117)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti:	0	0	0	0	0
Maksimalus leistinas pamokų skaičius	945 (27)	1 050 (30)	1 050 (30)	1 050 (30)	4 095 (117)
Neformalusis vaikų švietimas	140 (4)**		140 (4)**		280 (8)

Pastabos:

* integruojama į kitus mokomuosius dalykus (vadovautis 41 punktu);

** 1 valanda pridedama prie lietuvių kalbos ir literatūros dalyko 1-4-ose klasėse iš valandų, skiriamų neformaliajam vaikų švietimui.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

61. Pradinio ugdymo programos dalykų turinio įgyvendinimo ypatumai:

61.1. dorinis ugdymas:

61.1.1. mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kasmet parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

61.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pateiktą prašymą;

61.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas:

61.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

61.2.2. mokykla siūlo pirmąją užsienio kalbą – anglų kalbą;

61.3. visuomeninis ir gamtamokslinis ugdymas:

61.3.1. visuomeninis ugdymas ir gamtos mokslai įgyvendinami atsižvelgiant į bendrųjų programų nuostatas, gamtos mokslų pamokas praplečiant tyrinėjimo veikla, skiriant jai 25 proc. praktinei patyriminei veiklai;

61.3.2. per visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų pamokas mokytojas, organizuodamas tyrinėjimo veiklą ribotą laikotarpį vieno dalyko mokymui, skiria daugiau savaitinių pamokų, vėliau jas grąžindamas kitam dalykui;

61.4. fizinis ugdymas:

61.4.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:

61.4.1.1. mokinių grupės sudaromos iš tos pačios ar skirtingų klasių;

61.4.1.2. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

61.4.1.3. vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

61.5. informatika integruotai:

61.5.1. naudojama per visus dalykus ugdymo procese skaitmeninei mokinių kompetencijai ugdyti;

61.5.2. ugdomas mokinių informatinis mąstymas, mokoma kūrybiško ir atsakingo šiuolaikinių technologijų naudojimo, saugaus ir atsakingo elgesio skaitmeninėje aplinkoje, skaitmeninio turinio kūrimo, įgyvendinama Informatikos bendroji programa.

62. Neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo ypatumai:

62.1. neformaliojo švietimo užsiėmimai gali vykti (suderinus su mokyklos administracija) kitose ugdymo aplinkose: muziejuose, meno galerijose, gamtoje, lankytinose istorinėse vietose, įvairiose įstaigose ir kitose mokymuisi tinkamose erdvėse;

62.2. neformaliojo švietimo grupės mažiausias mokinių skaičius – 10, atsižvelgus į mokymo lėšas;

62.3. neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas vykdomos esant tėvų prašymams.

63. Pirmų klasių ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis.

64. Ugdymo procese nuolat stebima mokinių mokymosi pažanga (per mokslo metus mokiniai kaupia asmeninės pažangos aplankus, asmeninė pažanga aptariama su mokiniu kartą per mėnesį, kartą per metus vyksta viešas asmeninės pažangos pristatymas) ir prireikus suteikiama savalaikė mokymosi pagalba.

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAMOKŲ SKAIČIUS PAGRINDINIO UGDYMO BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMUI

65. Pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Dalykų grupės / dalykai	Klasė / pamokų skaičius per savaitę / mokslo metus						Iš viso programai
	5 klasė	6 klasė	7 klasė	8 klasė	9 klasė	10 klasė
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	216 (6)
Kalbinis ugdymas
Lietuvių kalba ir literatūra	180 (5)	180 (5)	180 (5)	180 (5)	144 (4)	180 (5)	1044 (29)
Gimtoji kalba ir literatūra (rusų)	180 (5)	180 (5)	180 (5)	180 (5)	144 (4)	144 (4)	1008 (28)
Užsienio kalba (pirmoji, anglų)	108 (3)	108 (3)	108 (3)	108 (3)	108 (3)	108 (3)	648 (18)
Matematinis ugdymas, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Matematika	144 (4)	144 (4)	144 (4)	144 (4)	144 (4)	144 (4)	864 (24)
Informatika	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	216 (6)
Gamtos mokslai	72 (2)	72 (2)					144 (4)
Biologija			72 (2)	36 (1)	72 (2)	36 (1)	216 (6)
Chemija				72 (2)	72 (2)	72 (2)	216 (6)
Fizika			36 (1)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	252 (7)
Technologijos	72 (2)	72 (2)	72 (2)	36 (1)	36 (1)	54 (1,5)	342 (9,5)
Visuomeninis ugdymas
Etninė kultūra *
Istorija	72 (2)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	432 (12)
Geografija		72 (2)	72 (2)	72 (2)	72 (2)	36 (1)	324 (9)
Ekonomika ir verslumas						36 (1)	36 (1)
Pilietiškumo pagrindai					36 (1)	36 (1)	72 (2)
Meninis ugdymas
Dailė	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	216 (6)
Muzika	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	216 (6)
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas	108 (3)	108 (3)	108 (3)	108 (3)	72 (2)	72 (2)	576 (16)
Gyvenimo įgūdžiai	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	36 (1)	216 (6)
Socialinė-pilietinė veikla	20	20	20	20	20	20	120
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	31	33	34	35	34	34,5	201,5
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	1 116	1 188	1 224	1 260	1 224	1 242	7 254
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus	577				438,5		1 015,5
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	259				148		407

Pastaba:

* įgyvendinama integruojant į dalykų turinį (vadovautis 41 punktu).

ANTRASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

66. Mokiniui, kuris pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptacijos laikotarpiu stebima individuali pažanga, mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami.

67. Mokykla užtikrina, kad pagal pagrindinio ugdymo programą besimokantis mokinys mokytųsi klasei visų ugdymo programoje numatytų dalykų ir būtų galimybės mokiniui pasirinkti lietuvių kalbos ir literatūros modulius: 5-8 klasių mokiniams „Teksto suvokimas“, 9-10 klasių mokiniams „Rašto kultūra“, gauti savalaikę mokymosi ir švietimo pagalbą.

68. Mokiniui sudaroma galimybė pasirinkti veiklas, atitinkančias saviraiškos poreikius. Jos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo ugdymo valandos), numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose.

69. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma atlikti socialinę-pilietinę veiklą, kurios trukmė mokslo metais ne mažesnė kaip 20 pamokų (valandų):

69.1. socialinė-pilietinė veikla neįskaitoma į mokinio mokymosi krūvį;

69.2. mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317 „Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.

70. Mokykla sudaro galimybes atlikti projektines veiklas:

70.1. 7–8 klasėse organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros projektinė veikla „Metų knyga“, vadovaujantis Mokykloje vykdomu „Lietuvių kalbos stiprinimo (skaitymo ir komunikavimo kompetencijų ugdymo) projektu“, patvirtintu Mokyklos vadovo 2024 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-61;

70.2. 9 klasėse organizuojamas mokslo metų trukmės projektinis darbas, vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos projektinės veiklos 9 klasėse organizavimo tvarka, patvirtinta Mokyklos vadovo 2023 m. birželio 20 d. įsakymu V-66. Projektiniam darbui atlikti skiriama 36 pamokos.

71. Mokymosi turinio įgyvendinimo organizavimas:

71.1. dorinis ugdymas (etika arba tikyba):

71.1.1. mokiniui iki 14 metų vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą parenka mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats;

71.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kas dvejus metus.

71.2. užsienio kalba (anglų):

71.2.1. pagal pradinio ugdymo programą pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą (anglų) mokinys tęsia pagrindinio ugdymo programoje kaip pirmąją užsienio kalbą iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

71.2.2. keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju:

71.2.2.1. jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos mokyklos ar užsienio ir Mokykla negali užtikrinti pradėtos mokytis kalbos tęstinumo, gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus;

71.3. gamtos mokslai:

71.3.1. Mokykla užtikrina, kad praktiniams gebėjimams ir tyrinėjimo kompetencijai ugdyti būtų sudaromos sąlygos mokiniams atlikti eksperimentinę veiklą Mokyklos laboratorijoje, kitos mokyklos laboratorijoje ar atvirosios prieigos STEAM centruose. Siekiama, kad eksperimentinei ir praktinei veiklai būtų skiriama ne mažiau nei 30 proc. ugdymo turinio įgyvendinimo laiko;

71.3.2. 7–8 klasėse mokomasi atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos;

71.4. technologijos:

71.4.1. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoje technologijų dalyko Mokykla siūlo pasirinkti mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (programų modulius);

71.5. meninis ugdymas:

71.5.1. mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma mokytis dailės ir muzikos dalykų;

71.6. fizinis ugdymas:

71.6.1. Mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiajai medicininei fizinio pajėgumo grupei:

71.6.1.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

71.6.1.2. mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatinimo grupes ne Mokykloje;

71.6.2. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai nedalyvaujantiems pamokoje dėl ligos, siūlomos kitokios veiklos (pvz., stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, siūlomi užsiėmimai bibliotekoje, konsultacijos, socialinė veikla ir pan.). Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai į Mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai) ir informuoja klasės vadovą.

72. Mokiniui sudaroma galimybė pasirinkti veiklas, atitinkančias saviraiškos poreikius. Jos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo ugdymo valandos), numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose.

73. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas Mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Įstaigos kartu planuoja ugdymo procesą, vadovaudamosi Bendrųjų ugdymo planų 90 punktu ir formaliojo profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršydamos nustatyto mokiniui maksimalaus savaitinio pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų (t. y. 110 kontaktinių valandų) ir ne daugiau kaip 10 mokymosi kreditų (t. y. 220 kontaktinių valandų) apimties dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys, kuris pasirenka mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), gali nesimokyti technologijų dalyko.

V SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIAI UGDYMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

74. Įgyvendinant Mokyklos ugdymo planą užtikrinama visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalina kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikia būtiną švietimo pagalbą.

75. Ugdymo procese vadovaujamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-928 „Dėl Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

76. Mokykla, formuodama Mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama bei įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi Bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis bei atsižvelgia į:

76.1. Mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas;

76.2. formaliojo švietimo programos įgyvendinimo ypatumus;

76.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą.

77. Pradinio ugdymo individualizuotos ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos bei socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas reglamentuojamas Bendrųjų ugdymo planų 8 priede.

78. Kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbą ugdymo procese ir kitų specialistų teikiamą pagalbą, didinančią ugdymo veiksmingumą.

79. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas ir suderina su vaiko gerovės komisija iki spalio 1 d.

80. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą ir kuriam pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, Mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 74 iki 280 pamokų per dvejus mokslo metus individualioms konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos mokiniui šias paslaugas gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose, regioniniuose specialiojo ugdymo centruose.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

81. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Mokyklos vadovo 2024 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-87.

82. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, kurie yra suderinti su bendrosiose programose numatytais pasiekimais, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys, ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO PAGALBOS MOKINIUI, TURINČIAM SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, TEIKIMAS

83. Švietimo pagalbą mokiniui užtikrina Mokykla vadovaudamasi Vilniaus „Ateities“ mokyklos mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau - SUP), pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Mokyklos vadovo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-87/1.

84. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui turi būti numatyti mokinio individualiame pagalbos plane.

85. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bendradarbiaudami su mokytojais, padeda įveikti mokiniui kylančius mokymosi sunkumus, šalina jų priežastis, stebi ugdymo procese mokinius, teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kitus, teikiančius paslaugas ir pagalbą, padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę:

85.1. Mokykloje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių švietimo pagalbą teikia specialistai:

85.1.1. logopedas – turintiems kalbos ir komunikacijų sutrikimų;

85.1.2. specialusis pedagogas – turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų (neišlavėjimų), emocijų ir elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, kompleksinių sutrikimų;

85.1.3. psichologas – turintiems emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų;

85.1.4. socialinis pedagogas – turintiems elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų;

85.1.5. mokinio padėjėjas – turintiems vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

86. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar nuolat ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, konsultuojant mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes. Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.

87. Švietimo pagalbos teikimo formos parenkamos mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:

87.1. specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;

87.2. specialiosios pratybos, skirtos švietimo veiksmingumui didinti, įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, gebėjimams ir galioms plėtoti, kurios gali būti vykdomos individualiai ar grupėmis (2–8 mokiniai).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMUOSE

88. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namuose savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja Mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

89. Mokiniui, kuris mokosi pagal:

89.1. pritaikytą pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 49 punktu:

89.1.1. skiriama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

89.1.2. skiriama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skirti lietuvių kalbai mokyti mokyklose;

89.1.3. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, skiriama 560 pamokų per dvejus mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus skiriama specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

89.2. pritaikytą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 51 punktu, iš jų iki 74 pamokų skiriama specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui papildomai skiriamos 37–74 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti;

89.3. mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ar ugdomam namie, lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti gali būti papildomai skiriama iki 74 valandų per metus.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

90. Su Ugdymo planu supažindinami Mokyklos mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai), išsiunčiant planą elektroniniame dienyne.

91. Mokyklos Ugdymo planas skelbiamas Mokyklos interneto svetainėje.

92. Ugdymo planas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pasikeitusius švietimą reglamentuojančius dokumentus ar teisės aktus.