Ugdymo planas

1. Vilniaus „Ateities“ mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metams (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų (I dalies ir II dalies) bei jų pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir su jomis susijusių neformaliojo (vaikų) švietimo programų įgyvendinimą rusų mokomąja kalba.

2. Ugdymo plano tikslas – apibrėžti pradinio ir pagrindinio ugdymo programų (I dalies ir II dalies) įgyvendinimo reikalavimus ugdymo procesui organizuoti, sudarant galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.

3. Ugdymo planu siekiama:

3.1. sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiam pagal savo gebėjimus pasiekti kuo aukštesnių ugdymo (-si) rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų;

3.2. nurodyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti;

3.3. pagal mokinių mokymosi poreikius individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį;

3.4. tikslingai ir veiksmingai planuoti, organizuoti ir įgyvendinti ugdymo programas optimizuojant mokymosi krūvį.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis;

4.2. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;

4.3. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais;

4.4. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;

4.5. Kitos Ugdymo plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ IR STRUKTŪRA

5. Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokinių mokymuisi, ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.

6. Mokslo metų ugdymo proceso trukmė apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi.

7. Ugdymo proceso trukmė, priklausomai nuo mokinių amžiaus, pagal ugdymo programą nustatoma skirtinga.

8. 2023–2024 mokslo metų pradžia – 2023 m. rugsėjo 1 d., mokslo metų pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 30 d.

8.1. Ugdymo proceso trukmė:

Klasės	Ugdymo proceso trukmė dienomis	Ugdymo proceso pradžia	Ugdymo proceso pabaiga
1–4	175 d.	2023-09-01	2024-06-11
5–10	185 d.	2023-09-01	2024-06-26

8.2. Atostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos	2023 m. spalio 30 d. – 2023 m. lapkričio 3 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2023 m. gruodžio 27 d. – 2024 m. sausio 5 d.
Žiemos atostogos	2024 m. vasario 19 d. – 2024 m. vasario 23 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2024 m. balandžio 2 d. – 2024 m. balandžio 5 d.
Vasaros atostogos	(1-4 klasės) 2024 m. birželio 12 d. – 2024 m. rugpjūčio 30 d. (5-10 klasės) 2024 m. birželio 27 d. – 2024 m. rugpjūčio 30 d.

9. 2024–2025 mokslo metų pradžia 2024 m. rugsėjo 2 d., mokslo metų pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 29 d.

9.1. Ugdymo proceso trukmė:

Klasės	Ugdymo proceso trukmė dienomis	Ugdymo proceso pradžia	Ugdymo proceso pabaiga
1–4	175 d.	2024-09-02	2025-06-12
5–10	185 d.	2024-09-02	2025-06-27

9.2. Atostogos ugdymo procese:

Rudens atostogos	2024 m. spalio 28 d. – 2024 m. spalio 31 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2024 m. gruodžio 27 d. – 2025 m. sausio 8 d.
Žiemos atostogos	2025 m. vasario 17 d. – 2025 m. vasario 21 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2025 m. balandžio 22 d. – 2025 m. balandžio 25 d.
Vasaros atostogos	(1-4 klasės) 2025 m. birželio 13 d. – 2024 m. rugpjūčio 29 d. (5-10 klasės) 2024 m. birželio 30 d. – 2024 m. rugpjūčio 29 d.

10. Ugdymo procesas pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vyksta trimestrais:

10.1. 2023-2024 m. m.

Klasės	I trimestras	II trimestras	III trimestras
1-4	2023 m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.	2023 m. gruodžio 1 d. – 2024 m. kovo 14 d.	2024 m. kovo 15 d. – birželio 11 d.
5-10	2023 m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.	2023 m. gruodžio 1 d. – 2024 m. kovo 14 d.	2024 m. kovo 15 d. – birželio 26 d.

10.2. 2024–2025 m. m.

Klasės	I trimestras	II trimestras	III trimestras
1-4	2024 m. rugsėjo 2 d. – lapkričio 29 d.	2024 m. gruodžio 2 d. – 2025 m. kovo 14 d.	2025 m. kovo 17 d. – birželio 12 d.
5-10	2024 m. rugsėjo 2 d. – lapkričio 29 d.	2024 m. gruodžio 2 d. – 2025 m. kovo 14 d.	2025 m. kovo 17 d. – birželio 27 d.

11. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę. Pamokos 2–10-ose klasėse vyksta 45 min., pradedamos 8.50 val. ir vyksta pagal tokį tvarkaraštį:

Pamoka	Pamokų laikas	Pertraukų laikas
Konsultacinė pamoka*	8:00–8:45
1 pamoka	8:50–9:35	9:35–9:45
2 pamoka	9:45–10:30	10:30–10:40
3 pamoka	10:40–11:25	11:25–11:45
4 pamoka	11:45–12:30	12:30–12:50
5 pamoka	12:50–13:35	13:35–13:45
6 pamoka	13:45–14:30	14:30–14:40
7 pamoka	14:40–15:25
Konsultacinė pamoka**	15:30–16:15

Pastabos:

* 1–10 klasių mokinių konsultavimui, moduliams

**5–10 klasių mokinių konsultavimui, moduliams

12. Pamokos 1-ose klasėse vyksta 35 min., pradedamos 8.50 val. ir vyksta pagal tokį tvarkaraštį:

Pamoka*	Pamokų laikas	Pertraukų laikas
1 pamoka	8:50–9:25	9:25–9:45
2 pamoka	9:45–10:20	10:20–10:40
3 pamoka	10:40–11:15	11:15–11:45
4 pamoka	11:45–12:20	12:20–12:50
5 pamoka	12:50–13:25	13:25–13:45
6 pamoka	13:45–14:20	14:20–14:40

Pastaba:

* 1 klasių mokytojai, dalykų mokytojai, dirbantys 1 klasėse, baigia ugdomąją veiklą anksčiau, tačiau pasilieka klasėje su mokiniais iki skambučio.

13. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra: minus 20 °C ar žemesnė – 1–4 ir 5 klasių mokiniams, minus 25 °C ar žemesnė – 6–10 klasių mokiniams, 30 °C ar aukštesnė – 1–10 klasių mokiniams, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas), vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu tvarkos aprašu, patvirtintu l. e. p. direktorės 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-112. Ugdymo organizavimo tvarka, esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma Bendrųjų ugdymo planų 7 priede.

14. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas gali būti vykdomos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

15. Mokyklos ugdymo planą dvejiems mokslo metams parengė direktorės 2023 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-27 sudaryta darbo grupė. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, neprieštaraujančioms teisės aktams, planas gali būti koreguojamas suderinus su Mokyklos taryba.

16. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo (-si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis vadovaujasi Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), Bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), ir Vilniaus ,,Ateities“ mokyklos pakartotinio rizikos išorinio vertinimo ataskaita, patvirtinta 2022 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A-102, Vilniaus „Ateities“ mokyklos įsivertinimo apklausos rezultatais, patvirtintais 2022 m. gruodžio 5 d. direktorės įsakymu Nr. V-118, Vilniaus „Ateities“ mokyklos NMPP rezultatų analize, Vilniaus „Ateities“ mokyklos PUPP ir mokslo metų pažangumo ir kokybės rezultatų analize, patvirtinta 2023 m. birželio 23 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolu Nr. 8.

17. Mokyklos ugdymo plane numatomas ugdymo proceso organizavimas 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais:

17.1. 2023–2024 mokslo metais įgyvendinamos:

17.1.1. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos), 1, 3, 5, 7, 9 klasėse;

17.1.2. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – kartu 2008 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, o kiekviena atskirai – 2008 m. Pradinio ugdymo bendrosios programos, 2008 m. Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), 2, 4, 6, 8, 10 klasėse;

17.2. 2024–2025 mokslo metais įgyvendinamos 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos visose klasėse.

18. Ugdymo turinys mokykloje planuojamas vadovaujantis mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų principais, švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo ir pakartotinio rizikos išorinio vertinimo duomenimis ir susitarimais mokytojų metodinėje taryboje:

18.1. Pradinio ir pagrindinio ugdymo mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai sudaromi 1-iems mokslo metams;

18.2. Neformaliojo švietimo programos rengiamos 1-iems mokslo metams, jose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

19. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių mokymosi poreikius, 10 ugdymo dienų skiria pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei (pažintinei kultūrinei veiklai), sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ar kitai veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

19.1. Nustatomos bendros visai mokyklai 2023-2024 m. m. šių veiklų dienos:

Eil. Nr.	Veikla	Laikas**
	Mokslo ir žinių diena	2023 m. rugsėjo 1 d.
	Informacinė diena	2023 m. rugsėjo 4 d.
	Karjeros, profesinio orientavimo diena	2023 m. spalio 5 d.
	Verslumo diena (Kalėdinė mugė)	2023 m. gruodžio 11 d.
	Kūrybiškumo dienos (Kalėdiniai, Naujametiniai renginiai)	2023 m. gruodžio 21 d. (1-4 kl.); 2023 m. gruodžio 22 d. (5-10 kl.)
	Teatro diena	2024 m. sausio 19 d.
	Sveikatingumo ir sporto diena, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėti	2024 m. vasario 15 d.
	Kultūros renginių ir muziejų diena, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai minėti	2024 m. kovo 8 d.
	Meninės dienos (paskutinio skambučio šventės)	2024 m. birželio 11 d. (1-4 kl.), 2024 m. birželio 26 d. (5-10 kl.)
	Sėkmės / projektinė diena*	2024 m. birželio mėn.

Pastabos:

* Ugdymo proceso pabaigoje 1-10 klasių mokiniai pagal individualų tvarkaraštį viešai pristato individualią pažangą; 9 klasių mokiniai pagal individualų tvarkaraštį viešai pristato mokslo metų trukmės projektus.

** Dėl nenumatytų aplinkybių renginių laikas gali keistis. Šiomis dienomis ugdymo pradžia ir pabaiga nesutampa su pamokų tvarkaraščiu, vyksta pagal tos dienos programą ar planą.

19.2. Nustatomos bendros visai mokyklai 2024–2025 m. m. šių veiklų dienos:

Eil. Nr.	Veikla	Laikas**
	Mokslo ir žinių diena	2024 m. rugsėjo 2 d.
	Informacinė diena	2024 m. rugsėjo 3 d.
	Karjeros, profesinio orientavimo diena	2024 m. spalio 4 d.
	Verslumo diena (Kalėdinė mugė)	2024 m. gruodžio 9 d.
	Kūrybiškumo dienos (Kalėdiniai, Naujametiniai renginiai)	2024 m. gruodžio 20 d. (1-4 kl.); 2024 m. gruodžio 23 d. (5-10 kl.)
	Teatro diena	2025 m. sausio 17 d.
	Sveikatingumo ir sporto diena, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėti	2025 m. vasario 14 d.
	Kultūros renginių ir muziejų diena, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai minėti	2025 m. kovo 10 d.
	Meninės dienos (paskutinio skambučio šventės)	2025 m. birželio 12 d. (1-4 kl.), 2025 m. birželio 27 d. (5-10 kl.)
	Sėkmės diena / projektinė diena*	2025 m. birželio mėn.

Pastaba:

** Dėl nenumatytų aplinkybių renginių laikas gali keistis. Šiomis dienomis ugdymo pradžia ir pabaiga nesutampa su pamokų tvarkaraščiu, vyksta pagal tos dienos programą ar planą.

19.3. 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais pažintinė kultūrinė veikla organizuojama pagal atskirą mokyklos metodinėje taryboje aptartą ir direktoriaus įsakymu 2023 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-63 patvirtintą planą.

20. Mokyklos ugdymo planą iki ugdymo proceso pradžios, t. y. iki rugpjūčio 31 d. tvirtina mokyklos vadovas, projektą suderinęs su mokyklos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS

21. Ugdymo plane nustatytas ugdymo procesui skirtas laikas per mokslo metus proporcingai suskirstomas į trumpiau trunkančius mokymosi periodus: trimestrus.

22. Mokymosi trukmė apibrėžiama pamokų skaičiumi per dieną ir nepertraukiamo mokymosi laiku, kurį reglamentuoja Higienos norma.

23. Ugdymo savaitė yra 5 darbo dienų mokymosi periodas, cikliškai besikartojantis ugdymo procese. Klasės dalykų turiniui įgyvendinti per skirtą ugdymo laiką ir pamokų skaičių rengiamas pamokų tvarkaraštis. Jame numatoma klasei skirtų pamokų organizavimo seka per dieną, savaitę. Mokyklos pamokų tvarkaraštis per mokslo metus gali būti pertvarkomas, atsižvelgiant į ugdymo procesui keliamus uždavinius.

24. Mokymosi veiksmingumui didinti, pamokų tvarkaraštyje numatomos ne tik pavienės, bet dvi iš eilės to paties dalyko organizuojamos pamokos. Nepertraukiamo mokymosi laikas nustatomas vadovaujantis Higienos norma.

25. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, tvarkaraštyje nepaliekama pamokos laiko tarpų tarp pamokų.

26. Mokiniams organizuojamos 20 min. aktyvioms veikloms skirtos pertraukos: 5-10 klasių mokiniams – po 3-ios pamokos; 1-4 klasių mokiniams – po 4-os pamokos.

27. Mokykla užtikrina, kad per mokslo metus ugdymo procese būtų organizuojamas Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas pamokų skaičius. Pamokų, organizuojamų per savaitę, skaičius gali būti mažesnis ir (ar) didesnis, nei numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose, tačiau metinių pamokų skaičius negali būti mažesnis.

28. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui kartu su metodine taryba organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:

28.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

28.2. vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę:

28.2.1. 1-ų klasių mokiniams namų darbai neskiriami (susitarus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) gali būti skiriamas minimalus namų darbas);

28.2.2. 2-ų klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia kasdien ne daugiau kaip 0,5 val.; 3-4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos; 5-6 klasių - 1,5 valandos, 7-8 klasių - 2 valandų, 9-10 klasių - 2,5 valandų (grožinės literatūros skaitymas į šį valandų skaičių neįeina);

28.2.3. 5-10 klasių mokiniams dailės, muzikos, fizinio ugdymo, technologijų, informacinių technologijų mokomųjų dalykų namų darbai neskiriami, visų kitų dalykų namų darbų bendras atlikimo laikas negali viršyti 30 procentų klasėje atliktų darbų apimties;

28.2.4. namų darbai mokiniams neskiriami atostogoms, švenčių ir poilsio dienoms, dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti;

28.2.5 mokiniams, kurie negali tinkamai įvykdyti užduočių, skirtų atlikti namuose (jeigu jos skiriamos), dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, sudaromos sąlygos jas atlikti mokyklos VDM grupėje arba mokiniai nukreipiami į Dienos centrą;

28.5.6. mokytojai pagal galimybes diferencijuoja namų darbų užduotis e. dienyne sutartiniu ženklu žymėdami įvairaus sunkumo užduotis (mokyklos pedagogų posėdžio 2023 m. vasario 15 d. nutarimas protokolo Nr. 4).

28.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas (apie kontrolinį darbą mokytojas mokinius informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę ir fiksuoja e. dienyne; kontroliniai darbai nerašomi po atostogų ar šventinių dienų, po ligos), vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-111.

29. Mokinys direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalyko pamokų, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose.

29.1. Sprendimą dėl atleidimo nuo konkretaus dalyko pamokų priima dalyko mokytojas, įvertinęs neformaliojo vaikų švietimo programų turinį (neformaliojo vaikų švietimo programos turinys dera su Bendrųjų programų turiniu);

29.2. Sprendimą dėl menų ar fizinio ugdymo dalykų ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar lygį (pradiniame ugdyme) priima dalyko mokytojas;

29.3. Mokiniui, atleistam nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu leidžiama užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai toje pačioje patalpoje arba bibliotekos skaitykloje. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai) ir informuoja klasės vadovą.

30. Mokiniui, kuris atstovauja mokyklai varžybose, konkursuose, olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis, tos dienos įskaitomos į mokinio ugdymosi dienų skaičių. Mokinio tėvų prašymu poilsio dienos gali būti nukeliamos į artimiausias darbo dienas. Apie tai klasės vadovas informuoja dalykų mokytojus.

31. Mokiniui, kuris dalyvauja šalies ir tarptautinėse olimpiadose, varžybose, gali būti suteikiamas laikas joms pasiruošti. Šis laikas įskaitomas į ugdymosi dienų skaičių. Apie tai klasės vadovas informuoja dalykų mokytojus.

32. Teikiant mokymosi pagalbą:

32.1. ugdymo procese nuolat stebima, fiksuojama mokinio daroma individuali pažanga ir pasiekimai, vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos Mokinių individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-41. Mokiniui suteikiama savalaikė mokymosi pagalba, kad mokinys galėtų likviduoti mokymosi spragas, jų negilindamas, arba kad mokinys, turintis išskirtinių gabumų, galėtų pagerinti savo mokymosi pasiekimus;

32.2. esant poreikiui mokymosi pagalbai skiriamos trumpalaikės ir / arba ilgalaikės konsultacijos. Konsultacijos skiriamos ir fiksuojamos e. dienyne remiantis mokyklos Konsultacinių valandų mokiniams skyrimo, organizavimo ir fiksavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2023 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-51;

32.2.1. mokiniui dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų; gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus; gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą; nepasiekusiems patenkinamo lygmens nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu, dalykų mokytojai skiria trumpalaikes konsultacijas. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

32.2.2. atsižvelgiant į mokyklos finansines galimybes yra skiriamos valandos trumpalaikėms ar ilgalaikėms dalykų konsultacijoms: lietuvių kalbos ir literatūros, gimtosios kalbos (rusų), užsienio kalbos (anglų), matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos. Ilgalaikės konsultacijos (trukmė lygi pamokos trukmei) neįskaitomos į mokymosi krūvį;

32.2.3. mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, jos formą ir, vykstant konsultacijoms, apie mokinio daromą pažangą.

32.2.4. mokiniams, jei metinis mokymosi pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ugdymo bendrosiose programose ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, dalyko mokytojas koreguoja individualų mokinio ugdymo planą ir skiria papildomų užduočių ugdymo proceso pabaigoje, pasirašytinai informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) ir numato atsiskaitymo formas ir būdus iki naujų mokslo metų ugdymo proceso pradžios;

33. Individualus mokinio ugdymo planas sudaromas mokiniams:

33.1. atvykusiems arba grįžusiems mokytis iš užsienio;

33.2. turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;

33.3. mokomiems namie pagal gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas;

33.4. jei mokymosi pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ugdymo bendrosiose programose ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;

33.5. ypatingų gabumų mokiniui, siekiančiam aukštų mokymosi pasiekimų.

34. Kartą per trimestrą pavaduotojas ugdymui organizuoja paralelinėse 1–10 klasėse dirbančių mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pasitarimą, aptaria mokinių pasiekimus.

35. Apie mokinių ugdymosi rezultatus, sėkmes ir nesėkmes tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami tėvų susirinkimų metu, individualia tvarka ir e. dienyno priemonėmis.

36. Atsižvelgę į mokinių turimos patirties, motyvacijos, interesų, siekių, gebėjimų, mokymosi stilių, pasiekimų lygio skirtumus bei skirtingus mokymosi poreikius, mokyklos dalykų mokytojai diferencijuoja ugdymą, pritaikydami mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo (-si) priemones, tempą ir skiriamą laiką.

37. Dėl laikinųjų grupių mokymuisi sudarymo:

37.1. mokymo procesui diferencijuoti sudaromos laikinosios grupės, kurių sudarymo poreikį lemia kai kurių dalykų mokymo (-si) specifika ir organizavimo sprendimai mokiniams pasirinkus mokytis daugiau įvairesnio turinio dalykų;

37.2. laikinosios grupės sudaromos mokinių klasę mokymosi tikslais dalijant į mažesnes grupes, sujungiant paralelių ar gretimų klasių besimokančiuosius į laikinai sudarytą grupę (pvz., tik pamokai). Minimalus mokinių skaičius grupėje – 10 pagal turimas mokymo lėšas;

37.3. maksimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje;

37.4. laikinosios grupės turi būti sudaromos:

37.4.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

37.4.2. informatikos ar informacinių technologijų, technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos normos;

37.4.3. užsienio kalboms mokyti, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 21 mokinys – pagal pagrindinio ugdymo programą;

37.4.4. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti klasėje esant ne mažiau kaip 21 mokiniui;

37.5. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama:

37.5.1. informacinės technologijos integruojamos 1-4 klasėse į visus dalykus skaitmeniniams mokinių gebėjimams ugdyti;

37.5.2. etninės kultūros bendroji programa integruojama 1, 3 klasėse į dailę, technologijas, muziką, gamtos mokslus; 2, 4 klasėse – į dailę ir technologijas, muziką, pasaulio pažinimą; 5-10 klasėse – į istoriją, geografiją, muziką, dailę;

37.5.3 gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruojama 1-4 klasėse į dorinį, visuomeninį, fizinį ugdymą;

37.5.4. projektinė veikla „Mokiniai mokiniams“ integruojama 7–10 klasėse į gamtos mokslus.

37.5.5. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa:

37.5.5.1. 1–4 klasėse integruojama į pasaulio pažinimą ir klasės valandėles (ne mažiau kaip 5 pamokos);

37.5.5.2. 5–10 klasėse integruojama į fizinį ugdymą, technologijas ir klasės valandėles (ne mažiau kaip 2 pamokos).

37.5.6. Ugdymo karjerai programa integruojama į visų dalykų bendrąsias programas (ne mažiau kaip 2 valandos), neformalųjį švietimą, pažintinę kultūrinę veiklą, klasių valandėles.

37.5.7. Prevencinė programa, ugdanti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, apimanti smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, įgyvendindama klasių valandėlių metu; integruojama į dalykų ugdymo turinį, neformalųjį vaikų švietimą, projektinę veiklą.

37.5.8. Siekiant užkirsti kelią įvairių priklausomybių, patyčių, smurto, (auto)destruktyvaus elgesio atsiradimui bei gerinti bendrą emocinę vaiko savijautą, Tarptautinė emocinių ir elgesio problemų prevencijos programa „Zipio draugai“ (1-2 klasėse), „Obuolio draugai“ (3 klasėse) įgyvendinama klasės valandėlių metu.

38. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

39. Mokykla sudaro bendradarbiavimo sutartį su VSRC, 9–10 klasių mokiniai pasirenka profesinio mokymo programos modulį: „Paviršių apdaila plytelėmis“ (207320011), „Medienos apdirbimas rankiniais-elektriniais, motoriniais, pneumatiniais įrankiais“ 207320023), „Sodo įveisimas ir priežiūra“(208110003). Mokinys gali nesimokyti technologijų dalyko.

40. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma atlikti socialinę-pilietinę veiklą, kurios trukmė 2023–2024 mokslo metais: 6, 8, 10 klasių mokiniams ne mažiau kaip 10 pamokų (valandų); 5, 7, 9 klasių mokiniams ne mažiau kaip 20 pamokų (valandų). 2024-2025 mokslo metais 5–10 klasių mokiniams, privalomos socialinės-pilietinės veiklos atlikimo trukmė ne mažesnė kaip 20 pamokų (valandų). Socialinė-pilietinė veikla vykdoma vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2023 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-49 ir fiksuojama e. dienyne. Mokiniai gali atlikti veiklą savarankiškai arba grupelėmis, glaudžiai bendradarbiaudami su asociacijomis, savivaldos institucijomis: Fabijoniškių seniūnija, VĮ „Išminties erdvės“ dienos centru „Ateities vaikai“, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centru, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir kt.

41. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose, sudarant sąlygas mokiniams giliau suprasti supantį pasaulį, autentiškomis sąlygomis išbandyti realius sprendimus:

41.1. tiesiogiai siejant dalyko mokymosi turinį, ugdomas kompetencijas su ne mokyklos mokymosi aplinka. Planuojant mokymąsi kitose aplinkose, numatomas mokymosi periodiškumas, ne mažiau kaip kartą per trimestrą, fiksuojant e. dienyne;

41.2. mokinio mokymosi laikas edukacinėse kelionėse, ekskursijose ir kitose aplinkose, trunkantis ilgiau nei pamoką, įskaičiuojamas į konkretaus dalyko (konkrečių dalykų) mokymosi laiką;

41.3. praktinėms integruoto turinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo veikloms, kurias vykdo Lietuvos šaulių sąjunga 9 klasėse, skiriamos 3 ugdymo dienos per mokslo metus (gegužės-birželio mėnesį).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI NEPASIEKUS PATENKINAMO PASIEKIMŲ LYGMENS PATIKRINIMUOSE

42. Asmeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens dalyvaujant nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (toliau šiame skirsnyje – Pasiekimų patikrinimas) ir nepasiekusiam vertinto dalyko patenkinamo pasiekimų lygio, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba. Mokymosi pagalba mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio Pasiekimų patikrinimuose, teikiama Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

43. Jei mokinys Pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kelių vertintų dalykų patenkinamo pasiekimų lygmens, reikalinga mokymosi pagalba skiriama kiekvienam dalykui atskirai.

44. Prieš pradėdamas teikti konsultacijas, mokytojas turi susipažinti su mokinių Pasiekimų patikrinimų rezultatais (ataskaita) ir, aptaręs mokymosi spragas su kiekvienu mokiniu, parengti kiekvieno mokinio individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planą, kuriame numatytų bendrą konsultacijų skaičių, konsultacijų temas ir trukmę, įvardytų mokiniui būtinas atlikti užduotis, jų vertinimą. Konsultacijos organizuojamos ne pamokų metu pagal iš anksto mokiniams žinomą tvarkaraštį.

45. Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė gauti ne mažiau kaip 20 konsultacijų. Jei mokinys nedalyvauja paskirtose konsultacijose, apie tai mokykla informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus). Mokinio praleistos konsultacijos nėra kompensuojamos.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

46. Mokinių mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

47. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal dalykų bendrąsias programas arba jas integruojant į kitų dalykų turinį.

48. Mokiniui, kuris mokosi namie:

48.1. pagal pradinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, leidus gydytojui, pavienio ar grupinio mokymosi forma:

48.1.1. 1–3 klasėse skiriama 385 pamokų per mokslo metus (11 pamokos per savaitę) Pradinio ugdymo bendrųjų programų ugdymo dalykams įgyvendinti;

48.1.2. 4 klasėje – 455 pamokos per mokslo metus (13 pamokų per savaitę);

48.2. pagal pagrindinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:

48.2.1. 5–6 klasėse skiriamos 444 pamokos per mokslo metus (12 pamokų per savaitę);

48.2.2. 7–8 klasėse – 481 pamoka per mokslo metus (13 pamokų per savaitę);

48.2.3. 9–10 klasėse – 555 pamokos per mokslo metus (15 pamokų per savaitę).

49. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokymosi pasiekimams gerinti.

50. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) mokyklos vadovo įsakymu mokinys, kuris mokosi namie pagal pradinio ugdymo programą, gali nesimokyti meninio ugdymo dalykų ir fizinio ugdymo, pagal pagrindinio ugdymo programą – dailės, muzikos, technologijų ir fizinio ugdymo, pagal vidurinio ugdymo programą – meninio ugdymo, laisvai pasirenkamų dalykų ir modulių, fizinio ugdymo, neatlikti socialinės-pilietinės veiklos. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Pamokos, gydytojo leidimu lankomos mokykloje, įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

51. Sudarant mokinio individualų ugdymo planą jis derinamas su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais). Pamokos, skirtos mokymui namuose, paskirstomos dalykams, kuriuos mokinys mokysis, atsižvelgiant į jo sveikatą ir išlaikant savaitei skirtų pamokų skaičių. Savaitės pamokų skaičius neturi būti keičiamas, bet dalykams skiriamų pamokų skaičius gali kisti, jeigu pamokų tvarkaraštis sudaromas ne vienai savaitei, o mėnesiui, bet išlaikant dalykui numatytų skirti pamokų savaitinį vidurkį.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO YPATUMAI 2023–2024 MOKSLO METAIS

52. 2023–2024 mokslo metais 1, 3, 5, 7 ir 9 klasėse įgyvendinamos 2022 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, o 2, 4, 6, 8, 10 klasėse – 2008 m. Pradinio ir pagrindinio bendrosios programos Bendrųjų ugdymo planų 17.1 papunktyje nustatyta tvarka.

53. Mokyklos vadovas ir jo 2023 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-16/2 sudaryta darbo grupė organizuoja pasirengimą įgyvendinti 2022 m. pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą.

54. 2022 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimas grindžiamas viso mokyklos personalo dalyvavimu ir remiasi ciklišku planavimo, įgyvendinimo ir refleksijos principu.

55. Pradėdama įgyvendinti mokymosi turinį, mokykla supažindina mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) su dalykų mokymosi turinio pasikeitimais, informuoja apie mokinių pasiekimų vertinimo kaitą.

56. Mokytojai, įvertinę dalyko mokymosi turinio pasikeitimus, ugdymo procese kompensuoja mokymosi turinio trūkstamas temas.

57. 2022 m. Pradinio, pagrindinio ugdymo bendrųjų programų dalykų mokymosi turinys pateikiamas, apimant 70 proc. Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatytų metinių pamokų. Likusias pamokas mokytojas gali užpildyti mokytojo pasirinktu mokymosi turiniu, skirti laiko mokinių žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, bendrųjų programų skirtumams likviduoti, integruojamosioms pamokoms ir pan. Mokykloje susitariama dėl mokymosi turinio pasirinkimo principų, įgyvendinimo nuostatų ir derinimo su kitais toje klasėje ar gretimose klasėse dirbančiais mokytojais, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA

58. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas vadovaujantis Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, Bendraisiais ugdymo planais, ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

59. Mokykloje ugdymo procesas vykdomas gimtąja (rusų) kalba. Lietuvių kalba yra mokoma lietuvių kalbos ir literatūros, kai mokomasi temų apie Lietuvą, jos istoriją, geografiją, kultūrą. Lietuvių kalbos elementai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba naudojami mokant matematikos, muzikos, dailės, technologijų, ekonomikos, biologijos, fizikos, chemijos.

60. Atvykę / grįžę iš užsienio mokiniai mokosi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, jiems teikiama reikiama švietimo ir mokymosi pagalba, organizuojamas papildomas lietuvių kalbos ir literatūros mokymasis 2 kartus per savaitę sudarant individualų mokymosi planą.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAMOKŲ SKAIČIUS PRADINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMUI

61. Pamokų skaičius 2008 m. ir 2022 m. Pradinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti per mokslo metus ir per savaitę:

61.1. 2023–2024 mokslo metais:

Klasė / dalykai	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35(1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Kalbinis ugdymas
Gimtoji kalba (rusų)	–	245 (7)	–	245 (7)	490 (14)	980 (28)
Gimtoji kalba ir literatūra (rusų)	245 (7)	–	245 (7)	–	490 (14)	980 (28)
Lietuvių kalba	–	140 (4)	–	175 (5)	315 (9)	665 (19)
Lietuvių kalba ir literatūra	175 (5)		175 (5)		350 (10)	665 (19)
Užsienio kalba (anglų)		70 (2)		70 (2)	140 (4)	210 (6)
Užsienio kalba (pirmoji, anglų )	–	–	70 (2)	–	70 (2)	210 (6)
Visuomeninis ugdymas
Visuomeninis ugdymas	35 (1)	–	35 (1)	–	70 (2)	280 (8)
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Gamtos mokslai	35 (1)	–	35 (1)	–	70 (2)
Pasaulio pažinimas	–	70 (2)	–	70 (2)	140 (4)
Matematika	140 (4)	175 (5)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Technologijos	35 (1)	–	35 (1)	–	70 (2)	700 (20)
Meninis ugdymas
Dailė	35(1)	–	35(1)	–	70 (2)
Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis)	–	175(5)	–	140 (4= 1+2+1)	315 (9)
Muzika	70 (2)	–	70 (2)	–	140 (4)
Šokis	35 (1)	–	35 (1)	–	70 (2)
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas	105(3)	105(3)	105 (3)	105 (3)	420 (12)
Gyvenimo įgūdžiai*	*	–	*	–	*
Informatika*	*	*	*	*	*
Etninė kultūra*	*	*	*	*	*
Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus	945 (27)	1015 (29)	1050 (30)	1015 (29)	4025 (115)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti:	0	35 (1)	0	35 (1)	70 (2)
Maksimalus leistinas pamokų skaičius	875 (25)	1050 (30)	1050 (30)	1050 (30)	4025 (115)
Neformalusis vaikų švietimas	140 (4)		140 (4)		280 (8)

Pastaba:

* integruojama į kitus mokomuosius dalykus (vadovautis 37.5. punktu).

61.2. 2024–2025 mokslo metais:

Klasė / dalykai	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Kalbinis ugdymas
Gimtoji kalba ir literatūra (rusų)	245(7)	245(7)	245(7)	245(7)	980 (28)
Lietuvių kalba ir literatūra	175 (5)	140 (4)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Užsienio kalba (pirmoji, anglų)	–	70 (2)	70 (2)	70 (2)	210 (6)
Visuomeninis ugdymas
Visuomeninis ugdymas	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Gamtos mokslai	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Matematika	140 (4)	175 (5)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Technologijos	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Meninis ugdymas
Dailė	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Muzika	70 (2)	70 (2)	70 (2)	35 (1)	245 (7)
Šokis	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas	105(3)	105(3)	105 (3)	105 (3)	420 (12)
Gyvenimo įgūdžiai*	*	–	*	–	*
Informatika*	*	*	*	*	*
Etninė kultūra*	*	*	*	*	*
Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus	945 (27)	1 015 (29)	1 050 (30)	1 015 (29)	4 025 (115)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti	0	35 (1)	0	35 (1)	70 (2)
Maksimalus leistinas pamokų skaičius	875 (25)	1 050 (30)	1 050 (30)	1 050 (30)	4 025 (115)
Neformalusis vaikų švietimas	140 (4)		140 (4)		280 (8)

Pastaba:

* integruojama į kitus mokomuosius dalykus (vadovautis 37.5. punktu).

ANTRASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

62. Pradinio ugdymo programos dalykų turinio įgyvendinimo ypatumai:

62.1. dorinis ugdymas:

62.1.1. mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

62.1.2. mokykloje, kuri negali užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, mokiniui įskaitomas tikybos mokymas sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal Švietimo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju mokykla nustato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką;

62.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pateiktą prašymą;

62.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas:

62.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(-si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

62.2.2. mokykla siūlo tėvams (globėjams, rūpintojams) pagal įstatymą parinkti mokiniui pirmąją užsienio (anglų) kalbą;

62.3. socialinis / visuomeninis ir gamtamokslinis ugdymas:

62.3.1. 2 ir 4 klasėje socialiniam ir gamtamoksliniam ugdymui skiriama po pusę pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko, iš kurio ne mažiau kaip viena ketvirtoji turi būti skiriama praktinei patyriminei veiklai;

62.3.2. 1 ir 3 klasėse visuomeninis ugdymas ir gamtos mokslai įgyvendinami atsižvelgiant į bendrųjų programų nuostatas, gamtos mokslų pamokas praplečiant tyrinėjimo veikla;

62.4. fizinis ugdymas:

62.4.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:

62.4.1.1. mokinių grupės sudaromos iš tos pačios ar skirtingų klasių;

62.4.1.2. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

62.4.1.3. vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

62.5. meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis):

62.5.1. mokykla, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės meninio ugdymo poreikius ir mokyklos galimybes, valandas, skiriamas meniniam ugdymui 2 ir 4 klasėje 2023–2024 mokslo metais, gali paskirstyti visiems ar keliems meninio ugdymo srities / dalykų grupės dalykams, tačiau ne mažiau kaip dviem dalykams;

62.5.2. 2 ir 4 klasėse, kai valandos skiriamos dailės ir technologijų dalykui, technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko;

62.6. informacinės technologijos / informatika:

62.6.1. skaitmeninei mokinių kompetencijai ugdyti per visus dalykus ugdymo procese naudoja;

62.6.2. integruotai ugdomas mokinių informatinis mąstymas, mokoma kūrybiško ir atsakingo šiuolaikinių technologijų naudojimo, saugaus ir atsakingo elgesio skaitmeninėje aplinkoje, skaitmeninio turinio kūrimo, įgyvendinama Informatikos bendroji programa;

63. Mokiniams sudaromos sąlygos pasirinkti jų poreikius atliepiančias neformaliojo vaikų švietimo programas:

63.1. neformaliojo švietimo užsiėmimai gali vykti (suderinus su mokyklos administracija) kitose ugdymo aplinkose: muziejuose, meno galerijose, gamtoje, lankytinose istorinėse vietose, įvairiose įstaigose ir kitose mokymuisi tinkamose erdvėse;

63.2. neformaliojo švietimo grupės mažiausias mokinių skaičius – 10, atsižvelgus į mokymo lėšas;

63.3. neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas vykdomos esant tėvų prašymams.

64. Pirmų klasių ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Ugdymo procese nuolat stebima mokinių mokymosi pažanga (per mokslo metus mokiniai kaupia asmeninės pažangos aplankus, asmeninė pažanga aptariama su mokiniu kartą per mėnesį, kartą per metus vyksta viešas asmeninės pažangos pristatymas) ir prireikus suteikiama savalaikė mokymosi pagalba.

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAMOKŲ SKAIČIUS PAGRINDINIO UGDYMO BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMUI

65. Pamokų skaičius 2008 m. Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 6, 8, 10 klasėse, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Klasė Ugdymo sritys ir dalykai	5 klasė	6 klasė		7 klasė	8 klasė	Pagrindinio ugdymo programos pirmoje dalyje (5–8 klasės)	9 klasė	10 klasė	Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	74 (1; 1)			74 (1; 1)		148 (4)	74 (1; 1)		222 (6)
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	370 (5; 5)			370 (5; 5)		740 (20)	333 (4; 5)		1 073 (29)
Gimtoji kalba (rusų)	370 (5; 5)			370 (5; 5)		740 (20)	296 (4; 4)		1 036 (28)
Užsienio kalba (pirmoji)	222 (3; 3)			222 (3; 3)		444 (12)	222 (3; 3)		666 (18)
Matematika ir informacinės technologijos
Matematika	296 (4; 4)			296 (4; 4)		592 (16)	296 (4; 4)		888 (24)
Informacinės technologijos	74 (1; 1)			37 (1; 0)		111 (3)	74 (1; 1)		185 (5)
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	74 (0; 2)			–		74 (2)	–		74 (2)
Biologija	–			111 (2; 1)		111 (3)	111 (2; 1)		222 (6)
Chemija	–			74 (0; 2)		74 (2)	148 (2; 2)		222 (6)
Fizika	–			111 (1; 2)		111 (3)	148 (2; 2)		259 (7)
Gamtos mokslai	74 (2; 0)					74 (2)	–		74 (2)
Socialinis ugdymas
Istorija	148 (2; 2)			148 (2; 2)		296 (8)	148 (2; 2)		444 (12)
Pilietiškumo pagrindai	–			–		–	74 (1; 1)		74 (2)
Socialinė-pilietinė veikla	20			20		40	20		60
Geografija	74 (0; 2)			148 (2; 2)		222 (6)	111 (2; 1)		333 (9)
Ekonomika ir verslumas	–			–		–	37 (1; 0)		37 (1)
Meninis ugdymas
Dailė	74 (1; 1)			74 (1; 1)		148 (4)	74 (1; 1)		222 (6)
Muzika	74 (1; 1)			74 (1; 1)		148 (4)	74 (1; 1)		222 (6)
Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga
Technologijos (...)	148 (2; 2)			111 (2; 1)		259 (7)	92,5 (1; 1,5)		351,5 (9,5)
Fizinis ugdymas	222 (3; 3)			222 (3; 3)		444 (12)	148 (2; 2)		592 (16)
Žmogaus sauga	37 (1; 0)			37 (0; 1)		74 (2)	8,5 (0; 0,5)		92,5 (2,5)
Projektinė veikla (....)							37		37
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	31	32	33		34		34	33	197
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	1 147	1 184	1 221		1 258		1 258	1 221	7 289
	5–8 klasėse						9–10 klasėse
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus	444					444	370		814
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	259					259	148		407

66. Pamokų skaičius 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti 5, 7, 9 klasėse 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais 5–10 klasėje ir II gimnazijos klasėje, skirtas įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Dalykų grupės / dalykai	Klasė / pamokų skaičius per savaitę / mokslo metus						Iš viso programai
	5 klasė	6 klasė	7 klasė	8 klasė	9 klasė	10 klasė
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)
Etika	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	222
Tikyba	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	222
Kalbinis ugdymas
Lietuvių kalba ir literatūra	5/185	5/185	5/185	5/185	4/148	5/185	1 073
Gimtoji kalba ir literatūra (rusų)	5/185	5/185	5/185	5/185	4/148	4/148	1 036
Užsienio kalba (pirmoji…)	3/111	3/111	3/111	3/111	3/111	3/111	666
Matematinis ugdymas, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Matematika	4/148	4/148	4/148	4/148	4/148	4/148	888
Informatika	1/37	1/37	1/37		1/37	1/37	185
Gamtos mokslai	2/74	2/74					148 (5, 6 kl.)
Biologija			2/74	1/37	2/74	1/37	222
Chemija				2/74	2/74	2/74	222
Fizika			1/37	2/74	2/74	2/74	259
Technologijos	2/74	2/74	2/74	1/37	1/37	1,5/55,5	351,5
Visuomeninis ugdymas
Etninė kultūra *
Istorija	2/74	2/74	2/74	2/74	2/74	2/74	444
Geografija		2/74	2/74	2/74	2/74	1/37	333
Ekonomika ir verslumas						1/37	37
Pilietiškumo pagrindai					1/37	1/37	74
Meninis ugdymas
Dailė	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	222
Muzika	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	1/37	222
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas	3/111	3/111	3/111	3/111	2/74	2/74	592
Gyvenimo įgūdžiai	1/37	0,5/18,5	1/37	0,5/18,5	0,5/18,5	0,5/18,5	148
Socialinė-pilietinė veikla	20	20	20	20	20	20	120
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	26	29,5	31	30,5	31,5	32
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	962	1 091,5	1 147	1 128,5	1 165,5	11841	6 678,5
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus	444				518		962
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	259				148		407

Pastaba:

* įgyvendinama integruojant į dalykų turinį (vadovautis 37.5. punktu).

ANTRASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

67. Mokiniui, kuris pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptacijos laikotarpiu stebima individuali pažanga, mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami.

68. Klasės dalykų mokymosi turiniui įgyvendinti skiriamas nustatytas minimalus pamokų skaičius, nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose. Dalykams mokytis skiriamų pamokų skaičius negali būti mažesnis, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose.

69. Mokykla, vykdanti pagrindinio ugdymo programą, užtikrina, kad pagal pagrindinio ugdymo programą besimokantis mokinys mokytųsi klasei visų ugdymo programoje numatytų dalykų ir būtų galimybės mokiniui pasirinkti lietuvių kalbos ir literatūros modulius: 5-8 klasių mokiniams „Teksto suvokimas“, 9-10 klasių mokiniams „Rašto kultūra“, gauti savalaikę mokymosi ir švietimo pagalbą.

70. Mokiniui sudaroma galimybė pasirinkti veiklas, atitinkančias saviraiškos poreikius. Jos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo ugdymo valandos), numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose.

71. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma atlikti socialinę-pilietinę veiklą, kurios trukmė 2023–2024 mokslo metais:

71.1. 6, 8, 10 klasių mokiniams ne mažiau kaip 10 pamokų (valandų);

71.2. 5, 7, 9 klasių mokiniams ne mažiau kaip 20 pamokų (valandų).

72. 2024-2025 mokslo metais 5–10 klasių mokiniams privalomos socialinės-pilietinės veiklos atlikimo trukmė ne mažesnė kaip 20 pamokų (valandų).

73. Socialinė-pilietinė veikla neįskaitoma į mokinio mokymosi krūvį.

74. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą sudaro galimybes atlikti projektines veiklas:

74.1. 9 klasių mokiniai atlieka mokslo metų trukmės projektinį darbą.

74.2. projektinė veikla įgyvendinama vadovaujantis Vilniaus „Ateities“ mokyklos Projektinės veiklos 9 klasėse organizavimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2023 m. birželio 20 d. įsakymu V-66.

75. Mokymosi turinio įgyvendinimo organizavimas:

75.1. dorinis ugdymas (etika arba tikyba):

75.1.1. mokiniui iki 14 metų vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą parenka mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats;

75.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kas dvejus metus.

75.2. užsienio kalba (anglų):

75.2.1. pagal pradinio ugdymo programą pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą (anglų) mokinys tęsia pagrindinio ugdymo programoje kaip pirmąją užsienio kalbą iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

75.2.2. keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju:

75.2.2.1. jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos mokyklos ar užsienio ir mokykla negali užtikrinti pradėtos mokytis kalbos tęstinumo, gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus.

75.3. gamtos mokslai:

75.3.1. mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams gebėjimams ugdyti būtų sudaromos sąlygos mokiniams atlikti eksperimentinę veiklą mokyklos, kurioje mokosi, laboratorijoje. Siekiama, kad eksperimentinei ir praktinei veiklai būtų skiriama ne mažiau nei 30 proc. ugdymo turinio įgyvendinimo laiko. Nesant galimybių atlikti eksperimentinę veiklą mokykloje, sudaromos sąlygos ją atlikti kitoje mokykloje, atvirosios prieigos STEAM centruose;

75.3.2. 7–8 klasėse mokomasi atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos.

75.4. technologijos:

75.4.1. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoje technologijų dalyko mokykla siūlo pasirinkti mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (programų modulius).

75.5. meninis ugdymas:

75.5.1. mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma mokytis dailės ir muzikos dalykų.

75.6. fizinis ugdymas:

75.6.1. mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiajai medicininei fizinio pajėgumo grupei:

75.6.1.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

75.6.1.2. mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatinimo grupes ne mokykloje;

75.6.2. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai nedalyvaujantiems pamokoje dėl ligos, siūlomos kitokios veiklos (pvz., stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, siūlomi užsiėmimai bibliotekoje, konsultacijos, socialinė veikla ir pan.). Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai) ir informuoja klasės vadovą.

76. Mokiniui sudaroma galimybė pasirinkti veiklas, atitinkančias saviraiškos poreikius. Jos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo ugdymo valandos), numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose.

77. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Įstaigos kartu planuoja ugdymo procesą, vadovaudamosi Bendrųjų ugdymo planų 86, 87, 100, 108 punktais ir formaliojo profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršydamos nustatyto mokiniui maksimalaus savaitinio pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų (t. y. 110 kontaktinių valandų) ir ne daugiau kaip 10 mokymosi kreditų (t. y. 220 kontaktinių valandų) apimties dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys, kuris pasirenka mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (modulius), gali nesimokyti technologijų dalyko.

V SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIAI UGDYMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

78. Mokykla, rengdama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo planą, užtikrina visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalina kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikia būtiną švietimo pagalbą.

79. Ugdymo procese vadovaujamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

80. Mokykla, formuodama mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama bei įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis bei atsižvelgia į:

80.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;

80.2. formaliojo švietimo programą;

80.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

80.4. švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas.

81. Pradinio ugdymo individualizuotos ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos bei socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas reglamentuojamas Bendrųjų ugdymo planų 8 priede.

82. Kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbą ugdymo procese ir kitų specialistų teikiamą pagalbą, didinančią ugdymo veiksmingumą.

83. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas ir suderina su vaiko gerovės komisija iki spalio 1 d.

84. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą ir kuriam pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 74 iki 280 pamokų per dvejus mokslo metus individualioms konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos mokiniui šias paslaugas gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose, regioniniuose specialiojo ugdymo centruose.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

85. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis.

86. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, kurie yra suderinti su bendrosiose programose numatytais pasiekimais, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys, ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma (-si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo (-si) priemonėmis bus naudojamasi.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO PAGALBOS MOKINIUI, TURINČIAM SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, TEIKIMAS

87. Švietimo pagalbą mokiniui užtikrina mokykla.

88. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui turi būti numatyti mokinio individualiame pagalbos plane.

89. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai, bendradarbiaudami su mokytojais, padeda įveikti mokiniui kylančius mokymosi sunkumus, šalina jų priežastis, stebi ugdymo procese mokinius, teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kitus, teikiančius paslaugas ir pagalbą, padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.

89.1. Mokykloje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių švietimo pagalbą teikia specialistai:

89.1.1. logopedas – turintiems kalbos ir komunikacijų sutrikimų;

89.1.2. specialusis pedagogas – turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų (neišlavėjimų), emocijų ir elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, kompleksinių sutrikimų;

89.1.3. psichologas – turintiems emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų;

89.1.4. socialinis pedagogas – turintiems elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų;

89.1.5. mokytojo padėjėjas – turintiems vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

90. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar nuolat ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, konsultuojant mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes. Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.

91. Švietimo pagalbos teikimo formos parenkamos mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:

91.1. specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;

91.2. specialiosios pratybos, skirtos švietimo veiksmingumui didinti, įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, gebėjimams ir galioms plėtoti, kurios gali būti vykdomos individualiai ar grupėmis (2–8 mokiniai).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

92. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

93. Mokiniui, kuris mokosi pagal:

93.1. pritaikytą pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 49 punktu:

93.1.1. skiriama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

93.1.2. skiriama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skirti lietuvių kalbai mokyti mokyklose;

93.1.3. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, skiriama 560 pamokų per dvejus mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus skiriama specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

93.2. pritaikytą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 51 punktu, iš jų iki 74 pamokų skiriama specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui papildomai skiriamos 37–74 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti;

93.3. mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ar ugdomam namie, lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti gali būti papildomai skiriama iki 74 valandų per metus.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

94. Bendrųjų ugdymo planų prieduose pateikiama:

94.1. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (7 priedas);

94.2. Pradinio ugdymo individualizuotos, pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas (8 priedas).

7 PRIEDAS

8 PRIEDAS